Tinginių čeburekai iš tortilijų – visada pasiteisina

“Ingredientai

Didelės tortilijos 4 vnt.

Smulkinta kiauliena 400 g

Svogūnas 1 vnt.

Vanduo 4 v. š.

Kiaušiniai 1 vnt.

Malti pipirai

 

Gaminkite čeburekus panaudodami tortilijas. Kai nereikia ruošti tešlos, lieka daugiau laiko ir eksperimentams su įdaru. Klasikinis variantas – smulkinta kiauliena su svogūnu, druska ir pipirais. Tačiau mėsos mėgėjai gali drąsiai naudoti smulkintą vištieną ar kalakutieną – patiekalas išeina lengvesnis. Prie mėsos derės ir sūris, daržovės. Norinti ryškesnio aromato – verta į įdarą įdėti šviežio česnako, smulkintų krapų ar petražolių. Kas mėgsta aštriau – žiupsnelis aitriųjų paprikų pipirų ar šaukštelis adžikos padarys savo. Tinginių čeburekai visada pasiteisina.

 

Gaminimo eiga

 

    Svogūną smulkiai sukapokite ir sumaišykite su mėsa. Įpilkite šalto vandens ar sultinio, pagardinkite druska ir pipirais. Gerai išmaišykite – įdaras turi būti vientisas ir šiek tiek drėgnas.

 

    Ant vienos tortilijos pusės dėkite nestorą įdaro sluoksnį, paliekant apie 1-2 centimetrus krašte. Kraštus patepkite išplaktu kiaušiniu, sulenkite tortiliją ir juos tvirtai prispauskite šakutė ar tiesiog pirštais.

 

    Jei kepate keptuvėje: kepkite ant vidutinės kaitros keptuvėje iš abiejų pusių po 3–4 minutes, kol tortilija taps auksinė ir traški. Padėkite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų aliejus.

 

    Jei kepate orkaitėje: aptepkite tortilijas kiaušinio plakiniu (galite ir pabarstyti sezamų sėklomis), išdėliokite ant kepimo popieriumi išklotos skardos, dėkite į iki 200 °C įkaitintą orkaitę ir kepkite 12-15 minučių. Galima ir kartą apversti praėjus pusei laiko, kad geriau apskrustų iš abiejų pusių.

 

    Jei kepate karšto oro gruzdintuvėje: pakaks 180 °C ir maždaug 8–10 minučių, kartą apverčiant. Dėkite irgi aptepę plaktu kiaušiniu.

 

    Patiekite iškart – su grietine, adžika ar tiesiog vienus.”

 

Lithuania Really Does Not Have Independence: Farmers say that the new tax introduced by the EU takes away all profits, we will not last long. We will be left without agriculture

 

“Lithuania, as an EU member, is currently implementing the Carbon Border Adjustment Mechanism (CBAM) – a “carbon tax” on goods imported from non-EU countries that apply less stringent environmental standards.

 

Grain growers calculate that it will “eat up” all their profits, because last year, when it was a difficult year, profitability per hectare reached only 50 euros, and due to the tax, fertilizers will “eat up” this income. Metals imported from third countries are also becoming more expensive, and it is likely that this will also affect cement. This tax is intended to curb the import of cheap products from third countries, such as Russia and China.

 

However, industrialists say that although CBAM will hit agriculture hard, when viewed on a national scale, it may be beneficial. For example, Achema, which has had difficulty competing with cheap Russian fertilizers (sanctions do not apply to them), will be able to recover as prices will rise.

 

Audrius Vanagas, chairman of the Lithuanian Grain Growers Association, and Rimas Varkulevičius, secretary general of the Kaunas Chamber of Commerce, Industry and Crafts, discuss the benefits and harms of CMAB on the show “Business Attitude”.

 

“A new reality, a new madness. Since autumn, prices have already risen by 60 euros per ton of nitrogen fertilizers and this is not the end. It is likely that they will rise by the same amount in March. We all know very well that only 50-60 percent of those who have secured them for spring fertilization. Fertilizers from third-party fertilizers are practically not imported, because there is chaos with the calculation methodology itself. Local manufacturers are using this. Our politicians are silent,” explains A. Vanagas and says that this year it will cost Lithuanian farmers an additional 60-100 million euros. The amount will continue to increase until 2034. The problem is big, because it is unclear how the tax itself will be calculated, because two options can be used: based on actual or assumed emissions.

 

According to A. Vanagas, accredited assessors who will inspect factories in third countries have not even been verified yet. The tax is extremely confusing and very difficult for an ordinary farmer to understand. Ammonium nitrate itself may not cost anything, you will have to pay 300 euros for taxes alone.

 

According to the association's calculations, the price per hectare will increase by 50-60 euros. Last year, when the year was bad, there was a full profit. On average, the profitability of grain crops in normal years is about 300 euros per hectare.

 

"Farmers joke that money has decarbonized and we have reached zero balance sheet values. If the price of grain continues to remain at eight-year lows, we will not last long," says A. Vanagas, who does not lose optimism.

 

R. Varkulevičius says that this should sound like honey to some industries, but there is concern. Products, especially those consumed on the local market, are becoming more expensive due to the tax and the market is disappearing. There must be compensation and support mechanisms.

 

“Industry is not only about fertilizer production. For a sheet of metal that costs 700 euros, you have to pay an additional 150 euros in this tax. This eats up all the profits of companies. In addition, there are problems with competitiveness,” R. Varkulevičius argues, and says that it is strange to talk about clean air when we spend money on weapons. It is also strange that no one is talking about preserving the industrial and agricultural sectors, although it is clear that this will require huge financial resources. Support must be provided now, not in 2034, because by that time there will be neither farmers nor the chemical industry.

 

“We have repeatedly expressed our opinion on green policy issues to our MEPs and suggested that they wake up. This is not 2010, when we joined the prosperous EU. We need to take into account the USA, free trade agreements with South America or India,” R. Varkulevičius argues and says that he tried to explain to metal importers how to calculate CBAM, but there was no clarity.

 

A. Vanagas says that farmers are the primary link that absorbs everything in the local market. The cost of construction, implements, and machinery is increasing. For example, one turnip, which is used for a plow, has become 30 percent more expensive because taxes have increased. This will automatically increase inflation.

 

“This is a slow death,” A. Vanagas assures.

 

R. Varkulevičius says that a signal has been sent to the industry that it can recover because it will have protection, but in the long run, consumption will fall. Another question is where the increased VAT collection and increased cash flows from this tax will go, as will the increased prices. There must be compensation mechanisms so that the consumer does not suffer.”

 

 

 

Tikrai Lietuva neturi nepriklausomybės: ūkininkai sako, kad naujas, ES įvedamas, mokestis atima visą pelną, ilgai taip netempsim. Liksim be žemės ūkio

“Lietuva, kaip ES narė, šiuo metu įgyvendina Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (angl. CBAM) – „anglies mokestį“ prekėms, įvežamoms iš ne ES šalių, kurios taiko ne tokius griežtus aplinkosaugos standartus.

 

Grūdų augintojai skaičiuoja, kad jis „suvalgys“ visą jų pelną, nes pernai, kai buvo sudėtingi metai, pelningumas iš hektaro siekė tik 50 eurų, o dėl mokesčio brangusios trąšos šį uždarbį ir „suvalgys“. Brangsta ir iš trečiųjų šalių įvežami metalai, tikėtina, tai palies ir cementą. Šis mokestis skirtas pristabdyti pigių produktų importą iš trečiųjų šalių, tokių kaip Rusija ir Kinija.

 

Tačiau pramonininkai sako, kad nors žemės ūkiui CBAM smogs skaudžiai, vertinant visos šalies mastu, jis gali būti naudingas. Pavyzdžiui, „Achemai“, kuriai buvo sudėtinga konkuruoti su pigiomis rusiškomis trąšomis (sankcijos joms netaikomos) leis atsigauti, nes kainos kils.

 

Apie CMAB naudą ir žalą laidoje „Verslo požiūris“ diskutuoja Audrius Vanagas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas ir Rimas Varkulevičius, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis sekretorius.

 

„Nauja realybė, nauja beprotybė. Nuo rudens kainos jau pakilo 60 eurų už azotinių trąšų toną ir tai ne pabaiga. Tikėtina, dar tiek pat brangs ir kovą. Visi puikiai žinome, kad pavasariniam tręšimui jomis apsirūpinę tik 50-60 proc. trąšos iš trečiųjų trąšų praktiškai neįvežamos, nes vyksta chaosas su pačia skaičiavimo metodika. Tuo naudojasi vietiniai gamintojai. Mūsų politikai tyli“, – aiškina A. Vanagas ir sako, kad Lietuvos ūkininkams šiemet papildomai kainuos 60-100 mln. eurų. Suma vis didės iki 2034 m. Rėžis didelis, nes neaišku, kaip pats mokestis bus skaičiuojamas, nes galima naudoti du variantus: pagal faktines arba numatytąsias emisijas.

 

Pasak A. Vanago, dar net nėra patikrinti akredituoti vertintojai, kurie tikrins gamyklas trečiosiose šalyse. Mokestis ypatingai painus ir jį suprasti eiliniam ūkininkui labai sudėtinga. Pati amonio salietra gali nieko nekainuoti, vien mokesčiams reikės atiduoti 300 eurų.

 

Asociacijos skaičiavimu, hektarui kaina didės 50-60 eurų. Pernai, kai metai buvo prasti, buvo visas pelnas. Vidutiniškai grūdinių kultūrų pelningumas normaliais metais apie 300 eurų iš hektaro.

 

„Ūkininkai juokauja, kad įvyko pinigų dekarbonizacija ir pasiekėme nulines balansines vertes. Jei grūdų kaina toliau liks aštuonerių metų žemumose, tai ilgai netempsim“, – optimizmo nepraranda A. Vanagas.

 

R. Varkulevičius sako, kad kai kurioms pramonės šakoms tai turėtų skambėti kaip medus, tačiau kyla nerimas. Produkcijos, ypatingai vartojama vietos rinkoje, dėl mokesčio brangsta ir rinka nyksta. Turi būti kompensaciniai ir paramos mechanizmai.

 

„Pramonė ne tik trąšų gamyba. Už metalo lakštą, kuris kainuoja 700 eurų, papildomai šio mokesčio reikia sumokėti 150 eurų. Tai suryja visas įmonių pelnus. Be to, atsiranda ir problemos dėl konkurencingumo“, – dėlioja R. Varkulevičius ir sako, kad keista kalbėti apie tyrą orą kai leidžiame pinigus ginklams. Keista ir tai, kad apie pramonės ir žemės ūkio sektoriaus išsaugojimą niekas nekalba, nors aišku, kad tam reikės didžiulių finansinių išteklių. Parama turi būti dabar, o ne 2034 m., nes iki to laiko neliks nei ūkininkų, nei chemijos pramonės.

 

„Mes ne kartą mūsų europarlamentarams pareiškiame nuomonę apie žaliosios politikos reikalus ir siūlome atsibusti. Dabar ne 2010 m., kai mes stojome į klestinčią ES. Reikia atsižvelgti į JAV, laisvos prekybos sutartis su Pietų Amerika ar Indija“, – dėlioja R. Varkulevičius ir sako, kad pamėgino su metalo importuotojais pasiaiškinti, kaip skaičiuoti CBAM, tačiau aiškumo nepadaugėjo.

 

A. Vanagas sako, kad ūkininkai pirminė grandis, kuri vietos rinkoje viską sugeria. Didėja statybų, padargų, technikos kaina. Pavyzdžiui, viena verstuvė, kuri naudojama plūgui, pabrango 30 proc., nes didėjo mokesčiai. Tai automatiškai didins ir infliaciją.

 

„Tai lėta mirtis“, – tikina A. Vanagas.

 

R. Varkulevičius sako, kad pramonei pasiųstas signalas, jog ji gali atsigauti, nes turės apsaugą, tačiau ilgainiui kris vartojimas. Kitas klausimas, kur pateks iš šio mokesčio ir dėl augančių kainų didėsiantis PVM surinkimas, gauti didesni pinigų srautai. Turi būti kompensaciniai mechanizmai, kad vartotojas nekentėtų.”

 

 

 

Against the Backdrop of Total False War Propaganda of Lithuanian Government, the Truth Begins to Ring in Lithuania: Priest Grigas praises Orban and urges not to quarrel with Belarus at Vėgėlė event

On March 1, 2026, at the "Citizens' Conference" organized by Ignas Vėgėlė in Kaunas, at the "Žalgiris" arena amphitheater, Priest Robertas Grigas expressed his open thoughts on foreign policy.

 

Main highlights of the speech:

 

Praise for Viktor Orban: The priest favorably assessed the policy pursued by the Hungarian Prime Minister, which he presented as an example for the defense of national interests.

 

Relations with Belarus: R. Grigas urged to find ways to "not quarrel" with neighboring Belarus, arguing for the necessity of peaceful coexistence.

Context: This statement was made at an event where I. Vėgėlė announced his intention to create a new political force that seeks to oppose the current ruling system.

 

The event attracted about a thousand participants, and speakers criticized Lithuania's foreign policy and called for "reestablishing contact with the nation."

 

It is strange that this event was described in the contemporary Lithuanian press:

 

“On Sunday, at the Citizens’ Conference organized by Seimas member Ignas Vėgėlė in Kaunas, priest Robertas Grigas, a dissident of the Soviet regime, spoke. Comparing the current situation in Lithuania and Europe with Nazi Germany and the Soviet Union, the clergyman criticized the position towards China and Belarus, stated that the European Union had restricted Lithuania’s sovereignty, and cited Hungarian Prime Minister Viktor Orban, French politician Marine LePen, and other far-right parties as examples.

 

He began with ironic verses

 

The priest, who took the stage on Sunday, began his speech by mentioning that he was continuing “the tradition of many Lithuanian clergymen before him” and took a few turns.

 

In a prologue, he recited verses about the Lithuanian, strangled by taxes, as the stribes and the Soviets did, and about the KGB reservist servants who rule Lithuania. In the verses, R. Grigas lamented that there is a lack of money for “nurses, schools, police”, but “there is always money for tanks and parades”.

 

These verses were accompanied by applause from the audience.

 

“I understand that people have gathered here who are primarily concerned not with the sustainability of the European Union, not with saving the climate, not with the democratisation of Belarus or China, but with Lithuania: the state of Lithuania, the Lithuanian people, our survival – as a nation and as a state”, – the clergyman addressed the audience.

 

He called the EU a renunciation of sovereignty

 

R. Grigas considered that Lithuania was independent and truly democratic from 1990 to 2004, that is, the time when it joined the European Union.

 

“And then, unfortunately, from that 2004 until now, all kinds of restrictions on sovereignty have begun”, – he said.

 

The priest reminded that the referendum on joining the EU lasted several days and various rewards were offered for participation in it. Thus, he raised doubts about whether the process was truly legally justified.

 

“Well, but it happened, although it was already said at the time that we were giving up part of our sovereignty by doing so. And there was a certain fear inside about what it meant. Are we so easily giving up what we had fought for so many decades, both bloody and peaceful?” – commented R. Grigas.

 

True, he considered that the EU itself was still a different structure at that time, “not completely left-wing ideologically oriented”, and regretted that currently most decisions are made no longer in Vilnius, but in Brussels.

 

"Perhaps this is not the greatest evil, but the issues of limiting sovereignty, withdrawing it and defending it arise. We have examples of how, even while being in that union, its members, states such as Poland, Slovakia, and Hungary can remain themselves and defend their sovereignty. This is also the United States' turn to reality. So, sovereignty in all matters – domestic and foreign, war and peace, family and culture – unfortunately becomes very doubtful in our situation," he said.

 

He questioned democracy, criticized involvement in the war in Ukraine

 

R. Grigas raised the question of whether the system operating in Lithuania, which allows for the election to national and international institutions of, as he stated, "persons who are, at best, indifferent to the sovereignty of the state," is still democratic.

 

“Is this really the democratically expressed will of the citizens of the Republic of Lithuania? The conflict with Belarus with great damage to Lithuania in many areas, the conflict, completely unnecessary, on an equal footing, with China, the militaristic zombification of society and the increasing involvement in the conflict between Ukraine and Russia on one side, the regrettable leftist experiments with the concepts of family and gender, the complete subjugation of culture and the media to a one-sided, essentially one-party ideology – is all this the will of the majority of our citizens?” – asked the clergyman.

 

The priest stated that Lithuania had once again found itself on the threshold of “ideological authoritarianism, totalitarianism” familiar to his generation. He argued that although formally a multi-party system operates in Lithuania, the country had come closer to the “state of one party, one truth, one leader”, thus, most likely, hinting at  the slogan of Nazi Germany.

 

He stated that any opposition is considered an act against the state, politics is dominated by the same elite, which has grown up with the media, law enforcement and business, which deprives the nation of the opportunity to influence the government.

 

According to R. Grigos, this formation is so old that it is no longer possible to select what is still usable - it remains to lift it all up and throw it away. He vividly compared the situation with a scene from his memoirs - bricks that have melted into one formation at too high a temperature. The hall accompanied this comparison with applause.

 

The priest argued that when the correction of the government and the emergence of alternative forces become impossible, it means that there is no democracy either.

 

“This is our state now, unfortunately, but we are still trying very hard to democratize Belarus and Georgia,” he commented.

 

He cited the AfD as an example, calling for the withdrawal of the media

 

Speaking about what can be done, he called for "withdrawing, demanding the public broadcaster and other means of public information from the unannounced totalitarian ideological censorship" so that there could be an equal struggle between different opinions, assessments and political proposals.

 

According to the priest, by withdrawing the media, there would be opportunities to end the mass brainwashing and enable society to make political and electoral decisions based on objective information.

 

Since, according to him, this process is moving slowly so far, it would be appropriate to support small independent online media broadcasters. The priest did not name them specifically.

 

He also called for supporting and strengthening the currently small national and Christian parties and movements, and becoming their members. As examples worth emulating, the priest mentioned the far-right European parties, often criticized for restricting the rights of dissenters, who are blocking support for Ukraine.

 

“If in France Le Pen’s National Rally can achieve increasingly impressive results, if the German AfD can essentially win a majority with realistic decisions that meet the interests of citizens, if in Poland there could be a Christian and conservative government, realistic Kaczynski’s “Law and Justice”, and in Hungary Orban’s “Fidesz” – if they can, why can’t we?” – asked R. Grigas.

 

He said that in Lithuania, similar political forces are prevented from coming to power by institutions that have grown up among themselves.

 

“But if they, our neighbors, our European brothers, can, why can’t we? God help us,” – the priest concluded his speech.

 

The event at the Zalgiris Arena Amphitheater on Sunday was also attended by communications expert Dalia Kutraitė, I. Vėgėlė himself, and other people. They spoke about the need to unite and create an alternative to a dysfunctional democracy.”

 

Visuotinės melagingos karo propagandos fone Lietuvoje pradeda skambėti tiesa: "Vėgėlės renginyje – kunigo Grigo pagyros Orbanui ir raginimas nesipykti su Baltarusija"

2026 m. kovo 1 d. Kaune, „Žalgirio“ arenos amfiteatre, vykusioje Igno Vėgėlės organizuotoje „Piliečių konferencijoje“ kunigas Robertas Grigas išsakė atviras mintis apie užsienio politiką.

 

Pagrindiniai pasisakymo akcentai:

 

    Pagyros Viktorui Orbanui: Kunigas palankiai įvertino Vengrijos premjero vykdomą politiką, kurią jis pateikė kaip pavyzdį tautinių interesų gynimui.

 

    Santykiai su Baltarusija: R. Grigas ragino ieškoti būdų „nesipykti“ su kaimynine Baltarusija, argumentuodamas taikaus sugyvenimo būtinybe.

    Kontekstas: Šis pasisakymas nuskambėjo renginyje, kuriame I. Vėgėlė paskelbė apie ketinimus kurti naują politinę jėgą, siekiančią oponuoti dabartinei valdančiajai sistemai.

 

Renginys sutraukė apie tūkstantį dalyvių, o jame pasisakiusieji kritikavo Lietuvos užsienio politikos kryptį bei kvietė „atkurti ryšį su tauta“.

 

Keista, kad šis renginys aprašytas šiuolaikinės Lietuvos spaudoje, matyt, KGB rezervo palikuonys jaučiasi labai saugiai už melagingos propagandos skydo:

 

“Sekmadienį Kaune vykusioje Seimo nario Igno Vėgėlės organizuotoje Piliečių konferencijoje pasisakė kunigas, sovietinio režimo disidentas Robertas Grigas. Su nacistine Vokietija ir Sovietų Sąjunga esamą situaciją Lietuvoje ir Europoje lyginęs dvasininkas kritikavo poziciją Kinijos ir Baltarusijos atžvilgiu, teigė, kad Europos Sąjunga suvaržė Lietuvos suverenumą, o kaip pavyzdį kėlė Vengrijos premjero Viktoro Orbano, Prancūzijos politikės Marine LePen ir kitas kraštutinės dešinės partijas.

 

Pradėjo ironiškomis eilėmis

 

Sekmadienį į sceną įžengęs kunigas savo pasisakymą pradėjo užsimindamas, kad tęsia „daugelio pirmtakų lietuvių dvasininkų tradiciją“ ir šiek tiek paeiliuoja.

 

Prodainiu jis padeklamavo eiles apie lietuvį, smaugiamą mokesčiais, kaip darė stribai ir sovietai, ir apie, Lietuvą valdančius, KGB rezervistų tarnus. Eilėse R. Grigas apgailestavo, kad trūksta pinigų „slaugutėms, mokykloms, policijai“, tačiau „visad lėšų atsiranda ir tankams, ir praidų paradams“.

 

Šias eilutes palydėjo publikos aplodismentai.

 

„Suprantu, kad čia susirinko žmonės, kuriems pirmiausia rūpi ne Europos Sąjungos tvarumas, ne klimato gelbėjimas, ne Baltarusijos ar Kinijos demokratizavimas, bet rūpi Lietuva: Lietuvos valstybė, lietuvių tauta, mūsų išlikimas – kaip tautos ir kaip valstybės“, – į publiką kreipėsi dvasininkas.

 

ES vadino suverenumo atsisakymu

 

R. Grigas svarstė, kad nepriklausoma ir iš tiesų demokratinė Lietuva buvo nuo 1990 iki 2004 metų, vadinasi, to laiko, kai įstojo į Europos Sąjungą.

 

„O paskui, deja, nuo tų 2004-ųjų iki dabarties prasideda visokie suverenumo ribojimai“, – teigė jis.

 

Kunigas priminė, kad referendumas dėl stojimo į ES truko kelias dienas ir už dalyvavimą jame buvo siūlytas įvairus atlygis. Taip jis iškėlė abejonę, ar tikrai tas procesas buvo juridiškai pagrįstas.

 

„Na, bet tai įvyko, nors jau tada buvo kalbama, kad mes šituo atiduodame dalį savo suverenumo. Ir buvo tam tikras išgąstis viduje dėl to, ką tai reiškia. Ar mes taip lengvai atsisakome to, už ką tiek dešimtmečių buvo ir kruvinai, ir taikiai kovota?“ – komentavo R. Grigas.

 

Tiesa, jis svarstė, kad ir pati ES tuo metu dar buvo kitokia, „ne visiškai kairuoliškai ideologizuota“ struktūra, ir apgailestavo, kad šiuo metu dauguma sprendimų esą priimami nebe Vilniuje, o Briuselyje.

 

„Ko gero, tai nėra pats didžiausias blogis, bet iškyla suverenumo ribojimo, jo atsiėmimo ir gynimo klausimai. Turime pavyzdžių, kad ir būdamos toje sąjungoje, jos narėmis, tokios valstybės kaip Lenkija, Slovakija, Vengrija gali išlikti savimi ir ginti savo suverenumą. Tai ir Jungtinių Amerikos Valstijų posūkis į realybę. Taigi, suverenumas visais – vidaus ir užsienio, karo ir taikos, šeimos ir kultūros klausimais, deja, mūsų situacijoje tampa labai abejotinas“, – kalbėjo jis.

 

Abejojo demokratija, kritikavo įsitraukimą į karą Ukrainoje

 

R. Grigas kėlė klausimą, ar Lietuvoje veikianti sistema, leidžianti išrinkti į nacionalines ir tarptautines institucijas, kaip jis teigė, „valstybės suverenumui, geriausiu atveju, abejingus asmenis“, tebėra demokratinė.

 

„Ar tikrai tokia yra demokratiškai reiškiama Lietuvos Respublikos piliečių valia? Konfliktas su Baltarusija su didele žala Lietuvai daugybėje sričių, konfliktas, visiškai be reikalo, lygioje vietoje, su Kinija, visuomenės militaristinis zombinimas ir vis didesnis įsitraukimas į Ukrainos ir Rusijos konfliktą vienoje pusėje, apgailėtini leftistiniai eksperimentai su šeimos ir lyties sampratomis, visiškas kultūros ir žiniasklaidos pajungimas vienakryptei, iš esmės vienpartinei ideologijai – ar visa tai yra mūsų piliečių daugumos valia?“ – klausė dvasininkas.

 

Kunigas teigė, kad Lietuva vėl atsidūrė jo kartai gerai pažįstamo „ideologinio autoritarizmo, totalitarizmo prieangyje“. Jis tvirtino, kad nors formaliai Lietuvoje veikia daugiapartinė sistema, šalis priartėjo prie „vienos partijos, vienos tiesos, vieno vado būsenos“, taip, greičiausiai, darydamas aliuziją į nacistinės Vokietijos šūkį.

 

Jis teigė, kad bet koks oponavimas laikomas veikimu prieš valstybę, politikoje dominuoja tas pats elitas, suaugęs su žiniasklaida, teisėsauga ir verslu, o tai atima iš tautos galimybę daryti įtaką valdžiai.

 

Anot R. Grigo, šis darinys taip suaugęs, kad nebeįmanoma atrinkti to, kas dar panaudojama – belieka visą jį iškelti ir išmesti. Susidariusią padėtį jis vaizdingai palygino su reginiu iš savų atsiminimų – per aukštoje temperatūroje į vieną darinį susilydžiusiomis plytomis. Šį palyginimą salė palydėjo plojimais.

 

Kunigas tvirtino, kad kai valdžios korekcija ir alternatyvių jėgų atėjimas tampa neįmanomas, tai reiškia, kad nėra ir demokratijos.

 

„Tokia dabar, deja, yra mūsų būsena, bet vis tiek labai veržiamės demokratizuoti Baltarusiją ir Gruziją“, – komentavo jis.

 

Kaip pavyzdį kėlė AfD, ragino atsiimti žiniasklaidą

 

Kalbėdamas apie tai, ką galima padaryti, jis ragino „atsiimti, išsireikalauti iš neskelbtos totalitarinės ideologinės cenzūros visuomeninį transliuotoją ir kitas viešosios informacijos priemones“, kad vyktų lygiavertė skirtingų nuomonių, vertinimų ir politinių pasiūlymų kova.

 

Kunigo teigimu, atsiėmus žiniasklaidą, rastųsi galimybių užbaigti masinį smegenų plovimą ir įgalinti visuomenę daryti objektyvia informacija paremtus politinius ir rinkiminius sprendimus.

 

Kadangi kol kas, pasak jo, šis procesas juda lėtai, derėtų remti mažus nepriklausomus internetinės žiniasklaidos transliuotojus. Kuriuos konkrečiai, kunigas neįvardijo.

 

Jis taip pat ragino palaikyti ir stiprinti kol kas mažas tautines ir krikščioniškas partijas bei judėjimus, tapti jų nariais. Kaip pavyzdžius, į kuriuos verta lygiuotis, kunigas paminėjo kraštutinės dešiniosios krypties Europos partijas, dažnai kritikuojamas dėl kitaminčių teisių suvaržymo, blokuojančias paramą Ukrainai.

 

„Jeigu Prancūzijoje LePen Nacionalinis sambūris gali pasiekti vis įspūdingesnių rezultatų, jeigu vokiečių AfD gali iš esmės laimėti daugumą realistiškais ir piliečių interesus atitinkančiais sprendimais, jeigu Lenkijoje galėjo būti krikščioniška ir konservatyvi valdžia, realistinė Kaczynskių „Teisė ir teisingumas“, o Vengrijoje Orbano „Fidesz“ – jeigu jie gali, kodėl mes ne?“ – klausė R. Grigas.

 

Jis teigė, kad Lietuvoje panašioms politinėms jėgoms kelią į valdžią pastoja institucijos, kurios suaugusios tarpusavy.

 

„Bet jeigu jie, mūsų kaimynai, broliai europiečiai, gali, kodėl mes ne? Dieve mums padėk“, – savo kalbą baigė kunigas.

 

Renginyje „Žalgirio“ arenos amfiteatre sekmadienį taip pat pasisakė komunikacijos ekspertė Dalia Kutraitė, pats I. Vėgėlė ir kiti žmonės. Jie kalbėjo apie būtinybę vienytis ir kurti alternatyvą neveikiančiai demokratijai.”