Tikrai Lietuva neturi nepriklausomybės: ūkininkai sako, kad naujas, ES įvedamas, mokestis atima visą pelną, ilgai taip netempsim. Liksim be žemės ūkio

“Lietuva, kaip ES narė, šiuo metu įgyvendina Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (angl. CBAM) – „anglies mokestį“ prekėms, įvežamoms iš ne ES šalių, kurios taiko ne tokius griežtus aplinkosaugos standartus.

 

Grūdų augintojai skaičiuoja, kad jis „suvalgys“ visą jų pelną, nes pernai, kai buvo sudėtingi metai, pelningumas iš hektaro siekė tik 50 eurų, o dėl mokesčio brangusios trąšos šį uždarbį ir „suvalgys“. Brangsta ir iš trečiųjų šalių įvežami metalai, tikėtina, tai palies ir cementą. Šis mokestis skirtas pristabdyti pigių produktų importą iš trečiųjų šalių, tokių kaip Rusija ir Kinija.

 

Tačiau pramonininkai sako, kad nors žemės ūkiui CBAM smogs skaudžiai, vertinant visos šalies mastu, jis gali būti naudingas. Pavyzdžiui, „Achemai“, kuriai buvo sudėtinga konkuruoti su pigiomis rusiškomis trąšomis (sankcijos joms netaikomos) leis atsigauti, nes kainos kils.

 

Apie CMAB naudą ir žalą laidoje „Verslo požiūris“ diskutuoja Audrius Vanagas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas ir Rimas Varkulevičius, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis sekretorius.

 

„Nauja realybė, nauja beprotybė. Nuo rudens kainos jau pakilo 60 eurų už azotinių trąšų toną ir tai ne pabaiga. Tikėtina, dar tiek pat brangs ir kovą. Visi puikiai žinome, kad pavasariniam tręšimui jomis apsirūpinę tik 50-60 proc. trąšos iš trečiųjų trąšų praktiškai neįvežamos, nes vyksta chaosas su pačia skaičiavimo metodika. Tuo naudojasi vietiniai gamintojai. Mūsų politikai tyli“, – aiškina A. Vanagas ir sako, kad Lietuvos ūkininkams šiemet papildomai kainuos 60-100 mln. eurų. Suma vis didės iki 2034 m. Rėžis didelis, nes neaišku, kaip pats mokestis bus skaičiuojamas, nes galima naudoti du variantus: pagal faktines arba numatytąsias emisijas.

 

Pasak A. Vanago, dar net nėra patikrinti akredituoti vertintojai, kurie tikrins gamyklas trečiosiose šalyse. Mokestis ypatingai painus ir jį suprasti eiliniam ūkininkui labai sudėtinga. Pati amonio salietra gali nieko nekainuoti, vien mokesčiams reikės atiduoti 300 eurų.

 

Asociacijos skaičiavimu, hektarui kaina didės 50-60 eurų. Pernai, kai metai buvo prasti, buvo visas pelnas. Vidutiniškai grūdinių kultūrų pelningumas normaliais metais apie 300 eurų iš hektaro.

 

„Ūkininkai juokauja, kad įvyko pinigų dekarbonizacija ir pasiekėme nulines balansines vertes. Jei grūdų kaina toliau liks aštuonerių metų žemumose, tai ilgai netempsim“, – optimizmo nepraranda A. Vanagas.

 

R. Varkulevičius sako, kad kai kurioms pramonės šakoms tai turėtų skambėti kaip medus, tačiau kyla nerimas. Produkcijos, ypatingai vartojama vietos rinkoje, dėl mokesčio brangsta ir rinka nyksta. Turi būti kompensaciniai ir paramos mechanizmai.

 

„Pramonė ne tik trąšų gamyba. Už metalo lakštą, kuris kainuoja 700 eurų, papildomai šio mokesčio reikia sumokėti 150 eurų. Tai suryja visas įmonių pelnus. Be to, atsiranda ir problemos dėl konkurencingumo“, – dėlioja R. Varkulevičius ir sako, kad keista kalbėti apie tyrą orą kai leidžiame pinigus ginklams. Keista ir tai, kad apie pramonės ir žemės ūkio sektoriaus išsaugojimą niekas nekalba, nors aišku, kad tam reikės didžiulių finansinių išteklių. Parama turi būti dabar, o ne 2034 m., nes iki to laiko neliks nei ūkininkų, nei chemijos pramonės.

 

„Mes ne kartą mūsų europarlamentarams pareiškiame nuomonę apie žaliosios politikos reikalus ir siūlome atsibusti. Dabar ne 2010 m., kai mes stojome į klestinčią ES. Reikia atsižvelgti į JAV, laisvos prekybos sutartis su Pietų Amerika ar Indija“, – dėlioja R. Varkulevičius ir sako, kad pamėgino su metalo importuotojais pasiaiškinti, kaip skaičiuoti CBAM, tačiau aiškumo nepadaugėjo.

 

A. Vanagas sako, kad ūkininkai pirminė grandis, kuri vietos rinkoje viską sugeria. Didėja statybų, padargų, technikos kaina. Pavyzdžiui, viena verstuvė, kuri naudojama plūgui, pabrango 30 proc., nes didėjo mokesčiai. Tai automatiškai didins ir infliaciją.

 

„Tai lėta mirtis“, – tikina A. Vanagas.

 

R. Varkulevičius sako, kad pramonei pasiųstas signalas, jog ji gali atsigauti, nes turės apsaugą, tačiau ilgainiui kris vartojimas. Kitas klausimas, kur pateks iš šio mokesčio ir dėl augančių kainų didėsiantis PVM surinkimas, gauti didesni pinigų srautai. Turi būti kompensaciniai mechanizmai, kad vartotojas nekentėtų.”