Jūsų šalis yra drausminanti klientė – jei jūsų šalis daug išleidžia jūsų pagamintiems ginklams, ji pradeda dairytis į jūsų didelį pelną: statymas dėl Europos gynybos yra brangus

„Pamirškite dirbtinį intelektą. Praėjusių metų didžioji prekyba buvo skirta idėjai, kad Europa pagaliau suprato, jog reikia daug išleisti, kad apsigintų.

 

Tačiau po geriausių metų Vokietijos gynybos akcijoms, investuotojai dabar susiduria su klausimu, ar prekyba jau baigėsi.

 

Tiems, kurie nekreipė dėmesio, pradėkite nuo investavimo į gynybą argumentų. Susiskaldžiusi geopolitinė padėtis ir susirūpinimas dėl JAV gynybos garantijų kartu su įvykiais Ukrainoje paskatino Europos politikus, vadovaujamus Vokietijos, įsipareigoti smarkiai padidinti karines išlaidas. Nacionalistinis poslinkis ir grėsmės tiekimo grandinėms įtikino Europą nutraukti savo tradicinį norą pasikliauti ir užsienio kariniais tiekėjais.

 

Ir ne tik Europą. „Įvyko esminis prioritetų poslinkis nuo ekonominio efektyvumo ir globalizacijos link nacionalinio saugumo ir atsparumo“, – sako Thomas Mucha, „Wellington Management“ geopolitinis strategas.

 

Atsižvelgiant į visus papildomus pinigus, kurie greičiausiai ateis į gynybos bendroves, kaip jų akcijų kainos galėtų nepralenkti rinkos?

 

Yra dvi rizikos: kaina ir politika, kur Berlyno sienos griūties pamoka turėtų lemti atsargumą. Kainos šoktelėjo, todėl teigiama karinių išlaidų perspektyva jau atsispindi akcijų kainų šuolyje.

 

Žinoma, Vokietijos išlaidos išaugo nuo kiek daugiau nei 1% bendrojo vidaus produkto prieš dešimtmetį iki daugiau nei 2% praėjusiais metais, o iki 2030 m. planuojama jas padidinti iki 3,5%. Tačiau Vokietijos gynybos sektoriaus akcijos, kuriose dominuoja tankų gamintoja „Rheinmetall“, per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius daugiau nei patrigubėjo, o vėliau šiek tiek sumažėjo.

 

Pelnas labai padidės, bet jis turi tai daryti. Vokietijos sektoriaus pelnas viršija 38 kartus prognozuojamą lygį, palyginti su 20 kartų praėjusių metų pradžioje ir gerokai daugiau nei 15 kartų visoje Vokietijos rinkoje.

 

Politinis argumentas yra tas, kad vyriausybėms išleidžiant daug daugiau gynybai, jos norės kontroliuoti, kiek šios sumos vėl išteka akcininkams pelno pavidalu. Tai ypač aktualu, kai įmonės, greičiausiai, bus daug labiau priklausomos nuo pardavimų vidaus rinkoje nei pastaruoju metu.

 

„Kalbame apie dideles viešąsias išlaidas, kurios greičiausiai bus atidžiai tikrinamos“, – sako Vincentas Mortier, „Amundi“ investicijų vadovas. „Kuo didesnės jos augs, tuo didesnis bus“ politinis spaudimas pelno maržoms, sako jis.

 

Čia prieiname prie pamokos iš Berlyno sienos griūties. JAV ginklų gamintojai iš tikrųjų pasiekė geresnių rezultatų po Šaltojo karo pabaigos nei per jį. Tai nepaisant to, kad JAV karinės išlaidos smuko nuo maždaug 7 % ekonomikos 1988 m. iki maždaug 3,7 % šiandien, nes politikai taikos dividendus išleido kitur.

 

Nuo pat Berlyno sienos griūties iki dabar „ginklų“ sektorius turėjo trečią geriausią bendrą grąžą iš 49 JAV sektorių, kuriuos apibrėžė Kennethas Frenchas, Dartmuto finansų profesorius. Jis atsiliko tik nuo programinės įrangos ir mikroschemų. Aviacijos ir kosmoso sektorius, kuriame veikia pagrindinės gynybos akcijos, įskaitant „Boeing“, taip pat sekėsi gerai ir užėmė šeštąją vietą.

 

Tačiau nuo 1963 iki 1988 m. dvigubai Išlaidos Vietnamo karui ir Šaltajam karui mažai padėjo karinėms akcijoms. Jos užėmė 25 vietą. Viršuje buvo sektoriai, kurie gali būti labiau siejami su taikos dividendais: tabakas („rūkymas“ pagal prof. Frencho apibrėžimą), „pramogos“, „maistas“ ir „gaivieji gėrimai“.

 

Šis nelogiškas reitingas atsirado ne todėl, kad į šį laikotarpį įėjo ir besikeičiantis septintasis dešimtmetis. Tai politika. Nepaisant viso kairiųjų susirūpinimo dėl karinio-pramoninio komplekso tuo metu, pelno maržos devintajame dešimtmetyje buvo daug mažesnės nei nuo 2010 m. Jos pasiekė aukščiausią lygį 2022 m., remiantis duomenimis, siekiančiais devintojo dešimtmečio pradžią.

 

Dalis maržos pagerėjimo po 1989 m. atsirado dėl to, kad įmonėms buvo leista susijungti, nors tai pasitvirtino ir kituose sektoriuose. Iš dalies tai lėmė sumažėję įmonių mokesčiai.

 

Tačiau sakyčiau, kad daugiausia taip yra dėl to, kad įmonės vis dažniau parduoda užsienio klientams, kurie turi mažiau galimybių gauti mažesnes kainas, nurodydami didelį pelną. Mažesni vidaus kariniai biudžetai taip pat sumažina įmonių poreikį nusileisti. politikams, išlaikydami nepelningus veiksmus savo rajonuose arba remdami civilinius projektus.

 

Investuotojai, lažindamiesi dėl to, kiek taikos dividendų sugrįš kaip išlaidos gynybai, taip pat turėtų sutelkti dėmesį į tai, kiek jų bus leista pasiekti ginklų gamintojų akcininkams, ypač Europoje. Ginklai gali būti mažiau pelningi, nei manote.“ [1]

 

1. Streetwise: European Defense Bet Is Pricey. Mackintosh, James.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Mar 2026: B1.  

Your Own Country Is a Disciplining Customer --- If Your Country Spends a Lot on Produced by You Arms, It Start Looking at Your Fat Profits: European Defense Bet Is Pricey

“Forget AI. The big trade last year was to buy the idea that Europe has finally woken up to the need to spend big to defend itself.

 

But, after the best year ever for German defense stocks, investors now face the question of whether the trade is already over.

 

For those who haven't been paying attention, start with the case for investing in defense. Fracturing geopolitics and concern about U.S. defense guarantees have combined with events in Ukraine to push European politicians, led by Germany, to commit to massive increases in military spending. The nationalistic shift and threats to supply chains have persuaded Europe to break with its traditional willingness to rely on foreign military suppliers, too.

 

And not just Europe. "There's been a fundamental shift in priorities away from economic efficiency and globalization towards national security and resilience," says Thomas Mucha, geopolitical strategist at Wellington Management.

 

Given all the extra money likely to come into defense companies, how could their stock prices not beat the market?

 

There are two risks: price and politics, where a lesson from the fall of the Berlin Wall should induce caution. Prices have soared, so a positive outlook for military spending is already reflected in the jump in stocks.

 

Sure, Germany's spending has risen from just over 1% of gross domestic product a decade ago to more than 2% last year, with plans to rise to 3.5% before 2030. But German defense stocks -- dominated by the tank maker Rheinmetall -- more than tripled in the first nine months of last year, before easing a little.

 

Profits will rise a lot, but they need to. The German sector trades at 38 times forecast earnings, up from 20 times at the start of last year and far above the 15 times of the German market as a whole.

 

The politics argument is that as governments spend a lot more on defense, they will want to control how much of that leaks out again in the form of profits for shareholders. That's especially the case when companies are likely to be much more reliant on domestic sales than in the recent past.

 

"We're talking about large public spending which will most likely be under scrutiny," says Vincent Mortier, chief investment officer at Amundi. "The bigger they grow, the more there will be" political pressure on margins, he says.

 

Here we come to the lesson from the fall of the Berlin Wall. U.S. weapons manufacturers actually performed better in the years since the end of the Cold War than during it. That's despite U.S. military spending plummeting from around 7% of the economy in 1988 to about 3.7% today, as politicians spent the peace dividend elsewhere.

 

From just before the Wall fell to now, the "guns" sector had the third-best total return out of 49 U.S. sectors defined by Kenneth French, a Dartmouth finance professor. It came in behind software and microchips. Aerospace, where major defense stocks including Boeing sit, also did well, coming in sixth.

 

But from 1963 to 1988, the double splurge in spending for Vietnam and the Cold War did little to help military stocks. They came in 25th. At the top were the sectors that might be more associated with a peace dividend: tobacco ("smoke" in Prof. French's definition), "fun," "meals" and "soda."

 

This counterintuitive ranking wasn't because the period included the Swinging Sixties. It's politics. For all the left-wing concern at the time about the military-industrial complex, profit margins were much lower in the 1980s than since 2010. They hit their highest in 2022, in data going back to the early 1980s.

 

Some of the post-1989 margin improvement is because companies were allowed to merge, although that has been true of other sectors. Some of it is because corporate taxes came down.

 

But I would argue a lot is because companies increasingly sell to foreign customers that have less ability to extract lower prices by pointing to fat profits. Smaller domestic military budgets also reduce the need for companies to kowtow to politicians by maintaining unprofitable operations in their districts or supporting civilian projects.

 

Investors betting on how much of the peace dividend will return as spending on defense should also focus on how much of it will be allowed to flow through to shareholders of arms manufacturers, especially in Europe. Guns might be less lucrative than you think.” [1]

 

1. Streetwise: European Defense Bet Is Pricey. Mackintosh, James.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Mar 2026: B1.  

Technologijų įmonės žingsnis kelia naują baimę dėl, dirbtinio intelekto sukelto, darbo vietų panaikinimo

„Tai buvo pasaulio pabaigos scenarijus, kurio bijojo daugelis baltųjų apykaklių darbuotojų: S&P 500 įmonė atleis beveik pusę savo darbuotojų. Priežastis? Dirbtinis intelektas.

 

Atsakinė reakcija buvo greita ir skaudi.

 

Po to, kai „Block“ generalinis direktorius Jackas Dorsey paskelbė, kad jo finansinių technologijų įmonė, kuriai priklauso „Square“ ir „Cash App“, atleidžia 4000 žmonių, tarp darbuotojų už „Block“ ribų kilo žinutės, o vadovai pradėjo įnirtingai analizuoti šį žingsnį. O tada jie paviešino savo veiklą.

 

„„Square“ yra tik pradžia“, – apie X perspėjo buvusi „Meta“ ir „Salesforce“ vadovė Clara Shih.

 

„Daugelio darbo vietų, kurias per pastaruosius 20 ar 30 metų atleidome žmonėms, nebereikės tiek daug žmonių, atliekančių tuos pačius darbus“, – penktadienį televizijos interviu sakė „Amazon“ generalinis direktorius Andy Jassy, ​​pažymėdamas, kad bus sukurta naujų pareigybių. „Visi rodys pirštu į visus kitus“, – prognozavo investuotojas Brianas Norgardas.

 

Kai kurie „Block“ žingsnį laikė įrodymu, kad atleidimai vyksta dėl netinkamo įmonės valdymo ir per didelio darbuotojų skaičiaus. Daugelis išreiškė susirūpinimą, kad kiti vadovai gali pasekti jų pavyzdžiu ir agresyviau atleisti savo darbuotojus.

 

 

Net jei kai kurie manė, kad DI yra patogus atleidimų iš darbo pasiteisinimas, etatų mažinimas sukėlė technologijų darbuotojų pasipiktinimą. Daugelis šį žingsnį laikė aiškiausiu ženklu, kad ateityje įmonės bus daug mažesnės ir kad darbuotojai turės patirti sunkumų.

 

 

„Kai viskas taip kristalizuojasi, tai ištraukia šakes ir deglus“, – sakė Marcas Cenedella, darbo vietų platformos „Ladders“ generalinis direktorius. „Žmonės pyksta dėl destabilizuojančio poveikio, kurį DI neišvengiamai turės mūsų ekonomikai ir mūsų profesiniam gyvenimui.“

 

 

Neigiama reakcija į DI rusena jau kelis mėnesius. Gruodžio mėnesį paskelbtoje „YouGov“ apklausoje 77 % respondentų teigė nerimaujantys, kad DI gali kelti grėsmę žmonijai. Atskira „Pew“ tyrimų centro apklausa parodė, kad daugelis žmonių labiau nerimauja, nei džiaugiasi DI.

 

 

Bimindamosi didesnių komunalinių paslaugų kainų ar darbo vietų praradimo, bendruomenės visoje šalyje bandė blokuoti arba atidėti naujus duomenų centrų projektus, o tai yra didėjančio pasipriešinimo tokiems projektams dalis. projektai.

 

Iki šiol verslo ir technologijų elito viešos DI žinutės daugiausia buvo sutelktos į naudą ekonomikos augimui, inovacijoms ir, žinoma, pelnui. Taip, perėjimas gali būti sudėtingas ir daugelis vaidmenų pasikeis, tačiau verslas ir platesnė ekonomika taps klestesnė, sukurdama daugybę naujų darbo vietų, teigiama pasakojime.

 

Dabar, kai nerimas dėl DI bumo pasireiškia akcijų rinkos nerime ir virusiniuose internetiniuose įrašuose, vis daugiau vadovų teigia, kad svarbiausia DI perspektyvos panaudojimo dalis bus susidurti su ekonominiais ir visuomeniniais perversmais, kurie gali kilti kartu su juo.

 

„DI padidins produktyvumą, tačiau gali sukelti ir kitų išvestinių pasekmių“, – pirmadienį investuotojams sakė „JPMorgan Chase“ generalinis direktorius Jamie Dimonas. „Šių žmonių atleidimas sukels problemų, net jei tai padidins produktyvumą visuomenėje. Štai kodėl visuomenė turi šiek tiek apie tai pagalvoti.“ „Tai gali įvykti greičiau, nei galime prie to prisitaikyti.“

 

Pastaruoju metu nuotaikos apie dirbtinį intelektą pokyčiai yra nepaneigiami.

 

Pastarosiomis savaitėmis rinkose kilo baimė dėl dar žalingesnio jo potencialo, dėl ko programinės įrangos gamintojų, draudikų ir net maisto pristatymo programėlių, tokių kaip „DoorDash“, akcijų kainos krito. „Citrini Research“ virusinis minties eksperimentas, pranašaujantis masinį baltųjų apykaklių nedarbą, mažėjančias vartotojų išlaidas ir finansinį užkratą, atskleidė gilų nerimą dėl šios technologijos tiek Volstryte, tiek platesnėje visuomenėje.

 

Kai kurie dirbtinio intelekto lyderiai, įskaitant „Nvidia“ generalinį direktorių Jenseną Huangą, paneigė niūrius scenarijus. Vasario mėnesį vykusioje konferencijoje Huangas sakė, kad mintis, jog dirbtinis intelektas pakeis programinę įrangą, yra „labiausiai nelogiškas dalykas pasaulyje“.

 

Baltųjų apykaklių darbuotojams tai neatrodo taip nelogiška, ypač kai vis daugiau įmonių inicijuoja atleidimus iš darbo.

 

Klyvlende dirbantis buhalteris Thomasas Kerras teigė, kad jis draugams ir profesionaliems pažįstamiems sakė, jog jie turėtų ruoštis tam, kad baltųjų apykaklių darbai išnyks, ir rasti prasmės jausmą potencialiai naujuose dalykuose. profesijos.

 

„Tai pramonės revoliucija – žmonės iš dirbamos žemės keliasi į gamyklas – bet mes dar nežinome, kas yra tos gamyklos“, – apie dirbtinio intelekto erą sakė Kerras. Žmonėms netekus darbo, „turėsime padėti žmonėms holistiškai rasti prasmę ir leisti jiems žinoti, kad tai gerai, ir tai ne jūsų kaltė, ir ne jūsų viršininko kaltė“.

 

Pasak finansinių tyrimų platformos „AlphaSense“, per pelno skelbimus vis daugiau įmonių, kalbėdamos apie atleidimus iš darbo, mini dirbtinį intelektą.

 

Įmonės taip pat aiškiau įtraukia neigiamą reakciją į dirbtinį intelektą kaip potencialią grėsmę savo įmonėms. Remiantis „Conference Board“ ir „ESGAUGE“ analize, S&P 500 įmonių, kurios įtraukė dirbtinį intelektą kaip esminę riziką vertybinių popierių deklaracijose, skaičius praėjusiais metais išaugo iki 72 %, palyginti su 12 % 2023 m. Žaidimų kūrėjas „Roblox“ savo metinėje ataskaitoje tai teigia taip: „Jei mes ar kiti mūsų pramonės atstovai neišspręs dirbtinio intelekto etikos klausimų, tai gali pakenkti visuomenės pasitikėjimui mūsų naudojamomis technologijomis.“

 

Analistų teigimu, atskleista informacija atspindi realybę, kad apie DI vis dar daug kas neaišku. „Įmonės suprato, kad tai yra toks didelis pokytis ir vis dar yra tiek daug nežinomųjų, kad jos privalo atskleisti šią riziką, nes ji gali turėti didelių pasekmių“, – sakė Sarah Hoffman, „AlphaSense“ DI minties lyderystės direktorė.

 

„Block“ sparčiai plėtėsi pandemijos metu, plėtodama savo „Cash App“ verslą. Mokėjimų įmonė 2019 m. pabaigoje turėjo 3835 darbuotojus, o iki 2023 m. pabaigos įdarbino 12985 žmones. Dorsey rašė apie X, kad įmonė pandemijos metu per daug įdarbino darbuotojų, ir analitikams sakė manantis, kad kitos įmonės taip pat imsis panašių restruktūrizavimų.

 

„Manau, kad per ateinančius metus dauguma įmonių prieis prie tos pačios išvados ir atliks panašius struktūrinius pokyčius“, – analitikams sakė Dorsey. „Nemanau, kad dar anksti tai suvokti.“ „Manau, kad dauguma įmonių vėluoja.“

 

Daugelis ilgamečių technologijų vadovų sutinka.

 

„Mažesnės komandos visada dirba geriau nei didesnės“, – interviu sakė rizikos kapitalo įmonės „Shine Capital“ įkūrėjas ir generalinis partneris Mo Koyfmanas. „Kiekvienas papildomas asmuo, kurį skiriate problemai spręsti, prideda daugiau procesų, daugiau biurokratijos, daugiau politikos, daugiau neefektyvumo, daugiau koordinavimo.“

 

Spartus dirbtinio intelekto pokyčių tempas taip pat lėmė, kaip vadovai kalba apie šią technologiją. Daugelis pradeda būti daug atviresni.

 

Nuo tada, kai praėjusį rudenį užėmė vadovaujančias pareigas telekomunikacijų milžinėje „Verizon“, generalinis direktorius Danas Schulmanas prognozavo, kad dirbtinis intelektas per ateinančius dvejus–penkerius metus gali sukelti 20–30 % nedarbą. Jis perspėja, kad humanoidiniai robotai gali užimti fizinio darbo vietas, kurias kai kurie laiko atspariomis dirbtiniam intelektui. Ir jis paragino daugiau perkvalifikuoti darbuotojų, kad padėtų suvaldyti artėjančią technologijų audrą.

 

„Šiuo metu esame ant bedugnės krašto, ir jei sakysite savo darbuotojams, kad nebus jokių darbo sutrikimų, manau, prarasite visą patikimumą – nes visi jie supranta, kad jie bus“, – anksčiau šiais metais Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje, vykusiame diskusijoje sakė Schulmanas.

 

Lapkritį „Verizon“ pranešė planuojanti sumažinti daugiau nei 13 000 darbo vietų – tai didžiausias atleidimas per visą istoriją. Įgyvendindama šį žingsnį, bendrovė taip pat sukūrė 20 mln. dolerių vertės perkvalifikavimo ir karjeros perėjimo fondą nukentėjusiems darbuotojams. „Verizon“ teigė, kad jos atleidimai nebuvo susiję su dirbtiniu intelektu.

 

Nepaisant savo perspėjimų, Schulmanas taip pat tiki dirbtiniu intelektu. Jis teigė, kad ši technologija greičiausiai lems proveržius sveikatos, medžiagų mokslo, ilgaamžiškumo ir kitose srityse. „Idėjos suklestės ir galbūt dėl ​​to atsiras daug naujų darbo vietų“, – sausio mėnesį sakė jis.

 

Kad vadovai išlaikytų pasitikėjimą, jie turi būti skaidrūs darbuotojams apie tai, kas vyksta, sakė Arianna Huffington, elgesio keitimo bendrovės „Thrive Global“ generalinė direktorė, dirbusi „Uber Technologies“ ir kitų įmonių valdybose.

 

Kalbant apie dirbtinį intelektą, „nežinome tiksliai, kokį poveikį jis turės, kaip paveiks darbo vietas“, – interviu sakė Huffington. „Tačiau, žinoma, tai turės įtakos darbo vietoms.“ [1]

 

1. Tech Firm's Move Fans New Dread Of AI Jobs Wipeout. Cutter, Chip.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Mar 2026: B1.  

Tech Firm's Move Fans New Dread Of AI Jobs Wipeout

“It was the doomsday scenario many white-collar workers had feared: an S&P 500 company cutting nearly half of its staff. The reason? AI.

 

The blowback was quick and severe.

 

After Block CEO Jack Dorsey announced that his financial-technology firm -- which includes Square and Cash App -- was laying off 4,000 people, text threads between workers outside Block erupted, while executives began furiously dissecting the move. And then, they went public.

 

"Square is just the beginning," former Meta and Salesforce executive Clara Shih warned on X.

 

"A lot of the jobs that we've thrown human beings at the last 20 or 30 years, you won't need as many human beings doing those same jobs," Amazon CEO Andy Jassy said in a Friday in a television interview, while noting new roles will be created. "Everyone will point the finger at everyone else," investor Brian Norgard predicted.

 

Some saw Block's move as evidence of the company's mismanagement and overhiring. Plenty raised concerns that other executives might now follow suit and more aggressively lay off their own employees.

 

Even if some considered AI a convenient excuse for the layoffs, the downsizing sparked outrage among technology workers. Many viewed the move as the clearest sign yet that companies would be far smaller in the future -- and that employees would bear the pain.

 

"When things crystallize like this, it brings out the pitchforks and the torches," said Marc Cenedella, CEO of the jobs platform Ladders. "People are angry at the destabilizing impact that AI is inevitably going to have on our economy and our work life."

 

Backlash to AI has been simmering for months. In a YouGov survey released in December, 77% of respondents said they worried AI could pose a threat to humanity. A separate survey from the Pew Research Center showed many people were more concerned than excited about AI.

 

Fearing higher utility costs or job losses, communities around the country have sought to block or delay new data-center projects, part of growing resistance to such projects.

 

Until recently, AI messaging from the business and tech elite in public has been largely focused on the benefits to economic growth, innovation and, naturally, bottom lines. Yes, there may be a bumpy transition and many roles will change, but businesses and the broader economy will emerge more prosperous, creating a raft of new jobs, the narrative goes.

 

Now, as angst over the AI boom shows up in stock-market jitters and viral online posts, more executives are saying that a key part of harnessing AI's promise will be to confront the economic and societal upheaval that could come with it.

 

"AI will create more productivity, but it could create other derivative effects," JPMorgan Chase CEO Jamie Dimon told investors Monday. "Laying those people off will cause a problem, even if it creates more productivity in society. That's why society's got to think this through a little bit. It may happen faster than we can adjust to it."

 

The vibe shift around AI has been undeniable of late.

 

Fears of its more destructive potential have rippled through markets in recent weeks, sending the stocks of software makers, insurers and even food-delivery apps like DoorDash lower. A viral thought experiment by Citrini Research foretelling mass white-collar unemployment, cratering consumer spending and financial contagion tapped into deep anxieties about the technology both on Wall Street and among the broader public.

 

Some AI leaders, including Nvidia CEO Jensen Huang, have rebutted the doom-and-gloom scenarios. Huang told a conference in February that the idea that AI will replace software is "the most illogical thing in the world."

 

To white-collar workers, it doesn't feel that illogical, especially as more companies initiate layoffs.

 

Thomas Kerr, an accountant in Cleveland, said he has told friends and professional acquaintances that they should prepare for white-collar jobs to go away, and to find a sense of meaning in potentially new occupations.

 

"It's the industrial revolution -- people going from farmland into factories -- but we don't know what the factories are yet," Kerr said of the AI era. As people lose their jobs, "we're going to have to help people holistically find purpose and to let them know it's OK, and it's not your fault, and it's not your boss's fault."

 

On earnings calls, more companies are mentioning AI when referencing layoffs, according to AlphaSense, a financial-research platform.

 

Companies are also more explicitly including the backlash to AI as a potential threat to their companies. The number of S&P 500 companies that included AI as a material risk in securities filings jumped to 72% last year from 12% in 2023, according to an analysis by the Conference Board and ESGAUGE. The game maker Roblox puts it like this in its annual report: "Failure to address AI ethics issues by us or others in our industry could undermine public confidence in our use of AI."

 

The disclosures reflect a reality, analysts say, that much remains unclear about AI. "Companies have realized this is so transformative, and there's still so many unknowns, that they do have to make sure to disclose these risks because they could have large implications," said Sarah Hoffman, director of AI thought leadership at AlphaSense.

 

Block expanded rapidly during the pandemic, as it built out its Cash App business. The payments firm ended 2019 with 3,835 workers and employed 12,985 people by the end of 2023. Dorsey wrote on X that the company had overhired during the pandemic, and told analysts that he also believed other companies would undertake similar restructurings.

 

"Within the next year, I believe the majority of the companies will reach the same conclusion and make similar structural changes," Dorsey told analysts. "I don't think we're early to this realization. I think most companies are late."

 

Many longtime technology executives agree.

 

"Smaller teams do better than larger teams, always," Mo Koyfman, founder and general partner at the venture-capital firm Shine Capital, said in an interview. "Every additional body that you throw at a problem adds more process, more bureaucracy, more politics, more inefficiency, more coordination."

 

The rapid pace of change with AI has also led to a shift in how executives talk about the technology. Many are beginning to be far more candid.

 

Since taking the top job at the telecom giant Verizon last fall, CEO Dan Schulman has predicted that artificial intelligence could trigger 20% to 30% unemployment over the next two to five years. He warns that humanoid robots might encroach on the manual-labor jobs some see as AI-proof. And he has called for more reskilling efforts to help tame the coming tech storm.

 

"We are at a precipice right now that if you say to your employees there's not gonna be any job disruption, I think you lose all credibility -- because all of them get it that there's going to be," Schulman said in a panel at the World Economic Forum in Davos, Switzerland, earlier this year.

 

Verizon said in November it planned to cut more than 13,000 jobs, its largest reduction ever. As part of the move, the company also created a $20 million reskilling and career-transition fund for affected workers. Verizon has said its layoffs weren't related to AI.

 

Despite his warnings, Schulman is also an AI believer. The technology is likely to lead to breakthroughs in health, material science, longevity and other realms, he has said. "Ideas are going to blossom, and maybe there'll be a bunch of new jobs that happen as a result," he said in January.

 

For bosses to maintain trust, they must be transparent with workers about what is happening, said Arianna Huffington, CEO of the behavior-change company Thrive Global, who has served on the boards of Uber Technologies and other companies.

 

With AI, "it's not like we know exactly the impact it's going to have on jobs," Huffington said in an interview. "But, of course, it's going to have an impact on jobs."” [1]

 

1. Tech Firm's Move Fans New Dread Of AI Jobs Wipeout. Cutter, Chip.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Mar 2026: B1.  

Pradėkite romantinius santykius su jūsų viršininke, jei esate vyras: aukščiausio lygio vadovų strategijos (specialus pranešimas) --- Finansinės pasekmės, kylančios, palaikant santykius su viršininke: nauji tyrimai rodo, kiek pavaldiniai gali uždirbti ir kiek jie gali prarasti

„Dauguma žmonių pažįsta ką nors, kas susitikinėjo su savo viršininku.

 

Tiesą sakant, romanai biure, ypač tie, kuriuose yra galios disbalansas, yra tokie dažni, kad vos registruojami kaip skandalai – daugiau nei 25 % JAV darbuotojų yra užmezgę romantiškus santykius su kolega, iš kurių 18 % buvo su viršininku, teigia SHRM, anksčiau žinoma kaip Žmogiškųjų išteklių valdymo draugija.

 

Tačiau yra mažai įrodymų apie šių santykių finansinį poveikį susijusiems asmenims.

 

Dabar nauji tyrimai rodo, kad finansinė nauda ir sąnaudos yra didelės, ypač moterims.

 

Ankstesni biuro romanų tyrimai „sutelkti į akivaizdžiai nepriimtiną elgesį, kur ribos yra gana juodos ir baltos“, – sako Emily Nix, Pietų Kalifornijos universiteto Maršalo verslo mokyklos finansų ir verslo ekonomikos docentė. „Tačiau niekas iš tikrųjų nenagrinėjo abipusio sutarimo“ santykiai.“

 

Nix nerado gerų duomenų rinkinių JAV, bet rado Suomijoje. Ji galėjo ištirti heteroseksualias poras, dirbančias toje pačioje įstaigoje, kur vienas partneris yra vadovas, o kitas – ne. Tada ji palygino juos su tos pačios patirties darbuotojais, kurie taip pat susitikinėja su kitur dirbančiais vadovais. Tada Nix stebėjo pavaldinių uždarbį prieš ir po santykių pradžios ir pabaigos.

 

Jos išvados buvo aiškios: kai pavaldinė moteris užmezga santykius su vadovu vyru toje pačioje darbovietėje, pavaldinės uždarbis per dvejus metus padidėja apie 6 %, be įprasto atlyginimo padidėjimo. „Net trečiaisiais ir ketvirtaisiais santykių metais jos uždarbis vis tiek yra didesnis nei panašios moters, kuri taip pat susitikinėja su vadovu, bet kitoje darbovietėje“, – sako Nix.

 

Kai vyrai susitikinėja su viršininku, atlyginimo padidėjimas yra dar ryškesnis – daugiau nei dvigubai didesnis nei moterų, sako ji. Tačiau tokios situacijos yra daug retesnės.

 

Tačiau yra ir neigiama pusė: kai šie biuro santykiai baigiasi, pavaldinių moterų uždarbis sumažėja maždaug 18 % per metus po išsiskyrimo – daugiausia dėl to, kad daugelis jų, galiausiai, palieka įmonę. Ir jų atlyginimai išlieka gerokai mažesni nei buvo mažiausiai ketverius metus.

 

Priešingai, Nix nenustatė reikšmingo poveikio vyrų pajamoms po išsiskyrimo su savo vadovėmis moterimis. Vėlgi, priežastis pirmiausia yra ta, kad daug mažiau vyrų palieka įmonę, kai nutrūksta santykiai.

 

Nix nurodo dvi galimas priežastis, kodėl santykiai biure gali būti ir naudingi, ir tokie brangūs. Teigiama pusė yra akivaizdus nepotizmas: vadovai gali teikti pirmenybę savo romantiškoms partnerėms, skirdami atlyginimų didinimą, premijas ar paaukštinimus.

 

Be to, vadovai gali globoti savo partnerius, didindami jų įgūdžius ir produktyvumą.

 

Ji teigia, kad bendradarbiams abi priežastys gali pakenkti moralei. Dėl to, kai prasideda vadovo ir pavaldinio santykiai, išlaikymo rodiklis tarp kitų tos pačios įmonės darbuotojų sumažėja 6 procentiniais punktais. Darbuotojų kaita ypač ryški mažose įmonėse, kur favoritizmą sunku nuslėpti ir lengva juo piktintis.

 

Užuot drausti santykius, kurie greičiausiai bus neefektyvūs ir nepopuliarūs, Nix siūlo, kad įmonės galėtų apriboti savo poveikį bent jau pašalindamos vadovus nuo sprendimų priėmimo dėl atlyginimo, premijos ir romantiškų partnerių paaukštinimo. Tokia užkarda, anot jos, gali sumažinti favoritizmo suvokimą ir apsaugoti pavaldinius (kurie dažniausiai yra moterys), jei santykiai nutrūktų.

 

Darbuotojams Nix siūlo pirmiausia pasikalbėti su savo personalo skyriais, kad sužinotų, kokios apsaugos priemonės yra įdiegtos, kad jų karjeros trajektorijos nepriklausytų nuo sėkmingo romano biure. „Jie taip pat turėtų turėti žaidimo planą, ką darytų, jei santykiai nutrūktų“, – priduria Nix.

 

Pasimatymai darbe niekur nedings, tačiau jų poveikio negalima nuvertinti, sako ji. „Pasimatymai su viršininku yra dviašmenis kalavijas“, – sako ji. „Gali būti tam tikros naudos jums asmeniškai, tačiau aplink jus ir jūsų sėkmę visada bus klaustukas.“ [1]

 

1. C-Suite Strategies (A Special Report) --- The Financial Implications From Having A Relationship With Your Boss: New research shows how much that subordinates can make -- and how much they stand to lose. Mitchell, Heidi.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Mar 2026: R6.

Date Your Boss, if You Are a Man: C-Suite Strategies (A Special Report) --- The Financial Implications From Having A Relationship With Your Boss: New research shows how much that subordinates can make -- and how much they stand to lose

 

“Most people know someone who's dated their boss.

 

In fact, office romances, especially those with power imbalances, are so common that they barely register as scandal -- more than 25% of U.S. workers have engaged in a romantic relationship with a colleague, 18% of which were with a superior, according to SHRM, formerly the Society for Human Resource Management.

 

But there has been little evidence on the financial impact of these relationships on the people involved.

 

Now, new research finds that the financial benefits and costs are substantial -- especially for women.

 

Previous research on office romances "focused on clearly unacceptable behavior, where the lines are pretty black and white," says Emily Nix, an associate professor of finance and business economics at the University of Southern California's Marshall School of Business. "But no one really looked at consensual relationships."

 

Nix couldn't find good data sets in the U.S., but she did find it in Finland. She was able to examine heterosexual couples working in the same establishment, and where one partner is a manager and the other is not. She then compared them to workers with the same background who also date managers employed elsewhere. Nix then tracked the subordinates' earnings before and after relationships began and ended.

 

Her findings were clear: When a female subordinate enters a relationship with a male manager at the same workplace, the subordinate's earnings rise by about 6% over two years, on top of typical wage increases. "Even in years three and four into the relationship, her gains are still larger than a similar woman who also dates a manager, but at a different workplace," Nix says.

 

When men date a boss, the increase in wages is even more pronounced -- more than twice what women experienced, she says. However, those situations are much rarer.

 

Then there is the downside: When these office relationships end, women subordinates see their earnings drop roughly 18% the year after the breakup -- mainly because many of them end up leaving the company. And their salaries remain substantially lower than what they had been for at least four years.

 

By contrast, Nix didn't find a significant income effect for men after breakups with their female managers. Again, the reason is primarily due to the fact that far fewer men end up leaving the company when a relationship ends.

 

Nix points to two possible reasons why office relationships can be both beneficial and so costly. On the upside, there is obvious nepotism: Managers may favor their romantic partners when handing out raises, bonuses or promotions.

 

Also, managers may mentor their partners, increasing their skills and productivity.

 

For co-workers, she says, both reasons can hurt morale. The result is that when a manager --subordinate relationship begins, the retention rate among other workers at the same establishment falls by 6 percentage points. The churn is especially pronounced in small firms, where favoritism is hard to hide and easy to resent.

 

Rather than forbidding relationships, which is likely to be ineffective and unpopular, Nix suggests that firms can limit their impact by at minimum removing managers from making decisions about the pay, bonuses and promotions of romantic partners. That kind of firewall, she argues, can reduce perceptions of favoritism and protect subordinates (who are mostly women) if the relationship ends.

 

For employees, Nix suggests they first talk to their HR departments to see what protections are in place, so their career trajectories don't depend on the success of their in-office romance. "They should also have a game plan for what they would do if the relationship were to end," Nix adds.

 

Dating at work isn't going away, but the impact can't be understated, she says. "Dating the boss is a double-edged sword," she says. "There may be some benefits to you personally, but there will always be a question mark around you and your success."” [1]

 

1. C-Suite Strategies (A Special Report) --- The Financial Implications From Having A Relationship With Your Boss: New research shows how much that subordinates can make -- and how much they stand to lose. Mitchell, Heidi.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Mar 2026: R6.

Lazy chebureks from tortillas - always work out

"Ingredients

Large tortillas 4 pcs.

Minced pork 400 g

Onion 1 pc.

Water 4 tbsp.

Eggs 1 pc.

Ground pepper

 

Make chebureks using tortillas. When you don't need to prepare the dough, you have more time to experiment with the filling. The classic option is minced pork with onion, salt and pepper. However, meat lovers can safely use minced chicken or turkey - the dish comes out lighter. Cheese and vegetables will also go well with the meat. If you want a brighter aroma - it is worth adding fresh garlic, chopped dill or parsley to the filling. For those who like it spicier - a pinch of chili pepper or a teaspoon of adjika will do the trick. Lazy chebureks always work out.

 

Cooking process

 

Finely chop the onion and mix with the meat. Add cold water or broth, season with salt and pepper. Mix well - the filling should be smooth and slightly moist.

 

Place a thin layer of filling on one side of the tortilla, leaving about 1-2 centimeters at the edge. Brush the edges with beaten egg, fold the tortilla and press them firmly with a fork or just your fingers.

 

If frying in a pan: fry in a pan over medium heat on both sides for 3-4 minutes, until the tortilla is golden and crispy. Place on a paper towel to absorb the oil.

 

If baking in the oven: brush the tortillas with beaten egg (you can also sprinkle with sesame seeds), place on a baking sheet lined with baking paper, place in an oven preheated to 200 ° C and bake for 12-15 minutes. You can also turn them over once after half the time to brown better on both sides.

 

If you fry in a hot air fryer: 180 °C and about 8-10 minutes will be enough, turning once. Also brush with beaten egg.

 

Serve immediately - with sour cream, adjika or just by itself.”