„Nvidia“ pristatė galingą lustą „Windows“ nešiojamiesiems kompiuteriams

 

“Pirmadienį technologijų milžinė „Nvidia“ pristatė galingą nešiojamųjų kompiuterių lustą, skirtą „Windows“ įrenginiams, taip siekdama įsitvirtinti vartotojams skirtų naujos kartos asmeninių kompiuterių su integruota dirbtinio intelekto (DI) technologija rinkoje.

 

Šiuo ėjimu JAV bendrovė meta iššūkį tokioms kompanijoms kaip „Apple“, „Intel“ ir „AMD“ asmeninių kompiuterių sektoriuje, nors naujieji įrenginiai su jos lustais greičiausiai bus itin brangūs. [1]

 

Tai taip pat rodo „Nvidia“ – kurią DI bumas pavertė vertingiausia pasaulio įmone – bandymą diversifikuoti veiklą žengiant į vartotojų rinką, nepaisant jos gaunamo rekordinio pelno pasaulinėms technologijų gigantėms parduodant duomenų centrams skirtus lustus. „Microsoft“ ir „Nvidia“ ketina iš naujo išrasti kompiuterį“, – didžiosios technologijų parodos „Computex“ išvakarėse Taipėjuje sakė „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas, pristatydamas lustą „RTX Spark“. Dirbtinio intelekto vaidmuo komunikacijoje ir medijose: kaip jis padeda suprasti plintančius naratyvus „Jei norite užsiimti skaitmenine biologija – jokių problemų. Jei norite atlikti seisminį apdorojimą – jokių problemų. Jei norite užsiimti astrofizika – jokių problemų“, – pridūrė J. Huangas, lustą vadinęs „neįtikėtinu kompiuteriu“. „Tai tokia paties masto naujovė, kaip ir telefono išradimas iš naujo ir tapimas tuo, ką dabar žinome kaip išmanųjį telefoną“, – sakė jis. „Nvidia“ teigimu, nešiojamieji ir stacionarieji kompiuteriai su lustais „RTX Spark“, kuriuos gamins tokios kompanijos kaip „Dell“ ir „Lenovo“, bus prieinami šį rudenį. Tai ne pirmas kartas, kai „Windows“ įrenginiai veiks su „Nvidia“ lustais. Praėjusio dešimtmečio pradžioje bendrovės lustai buvo montuojami „Windows“ planšetiniuose kompiuteriuose.

 

Tačiau naujieji kompiuteriai pozicionuojami, kaip įrankiai, galintys lengvai paleisti DI funkcijas, pavyzdžiui, agentus, kurie gali atlikti naudotojo paskirtas užduotis.

 

Vadina „egzistencine grėsme“ konkurentams

Bendrovė „Nvidia“ geriausiai žinoma dėl savo gaminamų GPU – specializuotų lustų, iš pradžių suprojektuotų greitai atkurti žaidimų grafiką, o pastaruoju metu tapusių pokalbių robotų ir kitų DI įrankių varikliu. Vyriausybėms ir įmonėms investuojant šimtus milijardų dolerių į DI infrastruktūrą, bendrovės vertė viršijo 5 trilijonus dolerių – daugiau už Japonijos ar Indijos BVP. Tačiau pirmadienio pranešime sutelkiamas dėmesys CPU, t. y. centrinį procesorių, kuris veikia kaip asmeninio kompiuterio smegenys. „Nvidia“ apeina tradicinę asmeninių kompiuterių tiekimo grandinę, siekdama sukurti visapusišką aparatinės įrangos monopoliją“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvęs DI programinės įrangos inžinierius ir investicinio fondo „Carthage Capital“ įkūrėjas Stephenas Wu.”

 

1. Kaip galėtumėte įvertinti nešiojamojo kompiuterio su „RTX Spark“ būsimą kainą?

 

Tikimasi, kad nešiojamųjų kompiuterių su naujuoju „Nvidia“ „RTX Spark“ superlustu pradinė kaina bus didesnė, nei 2 000 USD.

 

Kadangi šie modeliai turi didelę techninę įrangą, įskaitant „Blackwell“ GPU, ARM pagrindu veikiantį procesorių ir iki 128 GB vieningos atminties, didelis atminties trūkumas iš pradžių išlaikys aukštas aukščiausios klasės kainas.

 

Dabartinės ir būsimos kainų perspektyvos

• Pradinis pristatymas (2026 m. ruduo): Tikimasi, kad aukščiausios kokybės ultrabookai ir kūrėjams skirti nešiojamieji kompiuteriai (pvz., „Microsoft Surface Laptop Ultra“) kainuos nuo 2 000 iki 3 500 USD.

Maksimaliai išnaudoti modeliai ir variantai su dideliais vieningos atminties ištekliais kainuos gerokai daugiau.

• 1–2 metų perspektyva (2027–2028 m.): Tobulėjant 3 nm TSMC gamybos procesui ir gerėjant atminties išeigai, pradinio lygio kompiuterių kainos, greičiausiai, nukris iki maždaug 1 500 USD.

• Ateities technologijos: Istoriškai aukščiausios kokybės „Nvidia“ superlustai pasižymi didele kaina. Stalinių kompiuterių analogai (pvz., „DGX Station“) gali kainuoti gerokai daugiau, nei 100 000 dolerių. Nors „RTX Spark“ yra pritaikytas nešiojamiesiems kompiuteriams, jo aukščiausios klasės variantai ir vietinio dirbtinio intelekto galimybės leidžia jo kainą laikyti virš žemos biudžeto ribos.

 

Už ką mokate

 

„RTX Spark“ yra „Nvidia“ naujovė vartotojų kompiuterių lustų rinkoje, specialiai sukurta asmeniniams dirbtinio intelekto agentams vietoje paleisti.

 

Iš esmės jūs mokate už:

 

• 20 branduolių „Grace“ procesorių su „ARM“ technologija ir „Blackwell“ vaizdo plokštę su 6144 branduoliais, sujungtus „NVLink“ ryšiu.

 

• Galimybę vietoje paleisti didelius 120B parametrų modelius ir apdoroti 1 milijono žetonų kontekstus.

 

• Aukštos klasės žaidimų našumą (atitinka RTX 5070 nešiojamojo kompiuterio vaizdo plokštę), tuo pačiu sunaudojant žymiai mažiau energijos ploname ir lengvame 14–16 mm korpuse.

Why do young people leave Lithuanian universities? You may not like the answer

“For many Lithuanians, studying abroad becomes an opportunity to acquire a profession that our country’s universities simply do not offer. Others believe that a foreign diploma can open more doors and opportunities, and the quality of the studies themselves is better. But what is the reality – what determines the desire of Lithuanians to complete their studies in foreign countries and in what cases is it worth doing so?

 

Foreign universities, price is no longer an indicator

 

The reasons why Lithuanians exchange our country’s universities for those in other countries vary. According to Eglė Kesylienė, director of AMES Education, one of the reasons that future students justify their choice is the higher quality of studies. Students are targeting higher education institutions on the TOP 300 list, especially those specializing in STEM, business, and health fields. She added that European Union universities are famous for their innovation and quality. Students want to gain international experience, they are also attracted by the reputation of their studies, a prestigious diploma, and an advantage in the international market.

 

Often, studying abroad offers more favorable financial conditions, as prices in Lithuania often exceed those in Western Europe. Students are also attracted by specialized programs.

 

“After completing higher education abroad, wider opportunities for research and work practice open up – international companies, corporations, institutes, research laboratories, political and public organizations, because universities declare close cooperation with companies with truly famous names. It happens that young people choose to study in other countries also because of disappointment with the Lithuanian education system,” E. Kesylienė did not mince words.

 

Specialized programs and easier employment are named as one of the reasons for studying abroad.

 

Another reason why some future students choose another country is the quality of education itself. This is a debatable issue, as a lot depends on the chosen specialty, university, teachers, and other circumstances. However, in general, there is a prevailing belief that Lithuanian higher education provides lower-quality education.

 

“However, most applicants through us first check university rankings; it is important for them that universities are ranked higher than in Lithuania, so the absolute majority apply to the TOP 300 in the world. A high ranking is not only a number, but also an assessment of the quality of study programs, the qualifications of academic staff, and research opportunities, which guarantee recognition and better career prospects when working in Europe,” said E. Kesylienė.

 

She added that young people after 18 years of age in their own country and studying according to the national program want to change their environment, escape into the world, and get to know other cultures. When choosing their studies and countries, students often state that they are impressed by the mentality, internationality, and attitude towards people of those countries. They naturally want to change their environment and be among people like them – secular, cosmopolitan, and innovators.

 

The director of the Language Academy is convinced that not only the diversity of the studies themselves is important, but also the connections made during them: “This is especially important when it comes to business, politics, and economics study programs. Social sciences focus on creating social connections, so young people value international acquaintances, which in the future have the potential to develop into partnership projects in business or scientific fields.”

 

She added that students from all over the world, including Lithuanians, value practice-oriented studies. Although Lithuanian universities also include practice and bachelor’s degree programs, young people abroad see broader, more interesting, and more promising opportunities.”

Kodėl jaunimas palieka Lietuvos universitetus? Atsakymas gali ir nepatikti

“Studijos užsienyje dažnam lietuviui tampa galimybe įgyti profesiją, kurios mūsų šalies universitetai paprasčiausiai nesiūlo. Kiti mano, jog užsienietiškas diplomas gali atverti daugiau durų bei galimybių, o pačių studijų kokybė – geresnė. O kaip yra iš tikrųjų – kas lemia lietuvių norą baigti mokslus užsienio šalyse ir kokiais atvejais tai daryti verta?

 

Užsienio universitetams kaina – nebe rodiklis

 

Priežastys, dėl kurių lietuviai mūsų šalies universitetus iškeičia į esančius kitose šalyse, varijuoja. Pasak „AMES Education“ direktorės Eglės Kesylienės, viena iš priežasčių, kuria pasirinkimą argumentuoja būsimi studentai – aukštesnė studijų kokybė. Mokiniai taikosi į TOP 300 sąraše esančias, ypač STEM, verslo, sveikatos srityse, besispecializuojančias aukštąsias mokyklas. Ji pridūrė, kad Europos Uąjungos universitetai garsėja inovatyvumu ir kokybe. Studentai nori įgyti tarptautinės patirties, juos taip pat vilioja studijų reputacija, prestižinis diplomas, pranašumas tarptautinėje rinkoje.

 

Dažnai studijuojant užsienyje siūlomos palankesnės finansinės sąlygos, mat Lietuvoje kainos neretai viršija esančias Vakarų Europoje. Studentus vilioja ir specializuotos programos.

 

„Baigus aukštąjį mokslą užsienyje atsiveria platesnės mokslų ir darbo praktikos galimybės – tarptautinės įmonės, korporacijos, institutai, tyrimų laboratorijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, nes universitetai deklaruoja artimą bendradarbiavimą su išties garsius pavadinimus turinčiomis bendrovėmis. Pasitaiko, kad mokslus kitose šalyse jaunimas renkasi ir dėl nusivylimo Lietuvos švietimo sistema“, – žodžių į vatą nevyniojo E. Kesylienė.

 

Kaip vienos iš priežasčių studijoms užsienyje įvardijamos specializuotos programos ir lengvesnis įsidarbinimas.

 

Dar viena priežastis, dėl kurios dalis būsimų studentų renkasi kitas šalis – paties išsilavinimo kokybė. Tai – diskutuotinas klausimas, mat labai daug priklauso nuo pasirinktos specialybės, universiteto, dėstytojų ir kitų aplinkybių. Tačiau bendrai vertinant, vyrauja įsitikinimas, jog lietuviškose aukštosiose suteikiamas mažiau kokybiškas išsilavinimas.

 

„Vis tik dauguma stojančiųjų per mus pirmiausiai tikrina universitetų reitingus, jiems svarbu, kad universitetai būtų reitinguojami aukščiau nei Lietuvos, tad absoliuti dauguma taiko į TOP 300 pasaulyje. Aukštas reitingas yra ne tik skaičius, bet ir studijų programų kokybės įvertinimas, akademinio personalo kvalifikacijos, mokslinių tyrimų galimybės, kurios garantuoja pripažinimą ir geresnes karjeros perspektyvas darbinantis Europoje“, – sakė E. Kesylienė.

 

Ji pridūrė, jog jaunuoliai po 18 metų savo šalyje ir besimokę pagal nacionalinę programą, nori pakeisti aplinką, ištrūkti į pasaulį, susipažinti su kitomis kultūromis. Mokiniai, rinkdamiesi studijas ir šalis, dažnai įvardija, kad jiems imponuoja tų šalių mentalitetas, tarptautiškumas, požiūris į žmogų. Jie natūraliai nori pakeisti aplinką ir pabūti tarp tokių pačių kaip jie – pasauliečių, kosmopolitų, novatorių.

 

Kalbų akademijos direktorė įsitikinusi, jog svarbi ne tik pačių studijų įvairovė, bet ir jų metu užmezgami ryšiai: „Tai ypatingai tai svarbu, kalbant apie verslo, politikos, ekonomikos studijų programas. Socialiniai mokslai orientuoja į socialinių ryšių kūrimą, tad jaunimas vertina tarptautines pažintis, kurios ateityje turi potencialą peraugti į verslo ar mokslinių sričių partnerystės projektus“.

 

Ji papildė, jog viso pasaulio studentai, įskaitant ir lietuvius, vertina, į praktiką orientuotas, studijas. Nors Lietuvos universitetai taipogi įtraukia praktiką ir bakalauro studijų programas, užsienyje jaunuoliai mato platesnes, įdomesnes, perspektyvesnes galimybes.”

Lithuania Has to Be a Neutral Country, Like Ireland --- Lithuania is a small, militarily weak country.

“Harshness will only deter if the threat-maker is strongenough to act with confidence. Otherwise, his threats will cause more smilesthan anxiety, essentially creating the opposite effect than intended. One onlyhas to imagine how the US would react to a Pete Hegseth clone from Samoathreatening to sow death and destruction on US soil and praying for“extraordinary violence against those who deserve no mercy.”

 

Lithuania is a small, militarily weak country.

 

Lithuanian politicians know this, so they should act appropriately and speak with restraint, if necessary, overcoming the temptation to speak dramatically and draw attention to themselves.”

Ireland historically maintains low defense spending. Lithuania’s defense spending consistently meets or exceeds NATO's target of 2% of GDP. This adds up to Lithuania being the poorest country in the EU, since it takes longest time for Lithuanians to earn one euro, compared with any other country of the EU. Lithuania has no special skills, no huge amounts of fossil fuels. We used to be a transit country between the East and the West. Militaristic standing is killing this our economy. It is time for us to stop. America is asking us to let Belorussian fertilizers though Klaipėda. Let us think.

 

Lietuva turi būti neutrali šalis, kaip ir Airija --- Lietuva yra maža, kariniu požiūriu silpna šalis.

 

“Griežtumas atgrasys tik tuo atveju, jei grasintojas yra pakankamai stiprus, kad galėtų elgtis užtikrintai. Priešingu atveju, jo grasinimai labiau sukeltų šypseną, o ne nerimą, iš esmės sukurdami priešingą poveikį, nei siekta. Reikia tik įsivaizduoti, kaip JAV reaguotų į Pete'o Hegsetho kloną iš Samoa, grasinantį JAV teritorijoje pasėti mirtį ir sunaikinimą bei besimeldžiantį už „nepaprastą smurtą prieš tuos, kurie nenusipelno jokio gailestingumo“.

 

 Lietuva yra maža, kariniu požiūriu, silpna šalis.

 

Lietuvos politikai tai žino, tad turėtų deramai elgtis ir santūriai kalbėti, reikalui esant, įveikti pagundą dramatiškai pasisakyti ir į save atkreipti dėmesį.”

 

Airija istoriškai išlaiko mažas gynybos išlaidas. Lietuvos gynybos išlaidos nuolat atitinka arba viršija NATO 2% BVP tikslą. Tai prisideda prie to, kad Lietuva yra skurdžiausia ES šalis, nes lietuviams uždirbti vieną eurą užtrunka ilgiausiai, palyginti su bet kuria kita ES šalimi. Lietuva neturi jokių specialių įgūdžių, neturi didelių iškastinio kuro kiekių. Anksčiau buvome tranzitinė šalis tarp Rytų ir Vakarų. Militaristinė mūsų pozicija žudo mūsų ekonomiką. Laikas mums sustoti. Amerika prašo mūsų vėl leisti per Klaipėdą gabenti Baltarusijos trąšas. Pagalvokime.

 

Karas temdo kelią arabų ir Izraelio santykiams --- Trumpas susiejo santykių normalizavimą su susitarimu su Iranu, tačiau sąlygos tam nėra tinkamos

„Pastarosiomis dienomis prezidentui Trumpui siekiant susitarimo, kuris užbaigtų karą su Iranu, jis metė netikėtą išankstinį sprendimą: arabų valstybės, taip pat Pakistanas ir Turkija turėtų laikyti privaloma palankiai vertinti susitarimą, užmegzdamos diplomatinius santykius su Izraeliu pagal prezidento Abraomo susitarimus.

 

Didžiajai daliai Persijos įlankos regiono šalių šis pasiūlymas tik dar labiau pablogino padėtį. JAV santykius su regionu sukrėtė karas, kuris sukėlė didelių išlaidų ir sukėlė JAV sąjungininkų susirūpinimą dėl saugumo.

 

Kai kurie analitikai teigė, kad arabų lyderiai vis labiau nepasitiki tiek JAV, tiek Izraeliu ir baiminasi, kad normalizavimas dar labiau supriešins Iraną, kuris parodė savo gebėjimą ir norą atakuoti Persijos įlankos valstybes tūkstančiais dronų ir raketų smūgių.

 

Tuo tarpu arabų gyventojai dar mažiau linkę nei prieš kelerius metus pritarti glaudesniems ryšiams su Izraeliu po jo kampanijos Gazos Ruože. Daugelis jį laiko nesąžininga valstybe, destabilizuojančia regioną.

 

„Persijos įlankos regione vyrauja ne tai, kiek jie skolingi.“ „Jungtines Valstijas, o labiau tai, kiek jos nusivylusios“, – sakė Jonas Altermanas, Zbigniewo Brzezinskio vadovaujamas pasaulinio saugumo ir geostrategijos katedros vedėjas Vašingtone įsikūrusiame strateginių ir tarptautinių studijų centre. „Nors jie stengiasi to nesakyti tiesiai šviesiai, jie mano, kad Jungtinės Valstijos buvo labai motyvuotos ginti Izraelį, o ne labai motyvuotos juos ginti.“

 

Gegužės 23 d. telefono skambučio metu Trumpas Saudo Arabijos, Kataro, Pakistano ir Turkijos lyderiams sakė, kad pagal šiuo metu deramasi dėl Irano susitarimo, jiems „turėtų būti privaloma“ prisijungti prie Abraomo susitarimų – 2020 m. susitarimo, dėl kurio buvo susitarta per pirmąją jo kadenciją, kai Jungtiniai Arabų Emyratai ir Bahreinas užmezgė oficialius diplomatinius ir ekonominius santykius su Izraeliu.

 

JAE dar kartą patvirtino savo saugumo ryšius su JAV ir Izraeliu dėl karo, kurio metu Iranas į ją paleido daugiau nei 2800 dronų ir raketų – daug daugiau nei į bet kurį kitą taikinį, įskaitant Izraelį. Trumpas spaudė kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu.

 

Trumpo reikalavimas, kad kelios Persijos įlankos valstybės pasirašytų Abraomo susitarimus, buvo tikimasi, kad tai apsunkins JAV ir Irano derybas dėl karo pabaigos. Nors Trumpas balandžio 7 d. paskelbė paliaubas, Iranas dar nesutiko su JAV reikalavimais, įskaitant tai, kad Teheranas niekada neturi įsigyti branduolinio ginklo ir privalo perduoti turimas praturtinto urano atsargas.

 

Šeštadienį transliuotame interviu prezidentas savo marčiai Larai Trump „Fox News“ kanale sakė, kad iraniečiai yra „geri derybininkai“ ir kad jis neskuba, nes „jei skubėsi, nepasieksi gero sandorio“.

 

Saudo Arabija, Kataras ir kitos regiono šalys greičiausiai nepaklausys Trumpo raginimo. Kai kurios privačiai priešinosi. Rijadas jau seniai atvirai pareiškė, kad sutiks su paktu tik tuo atveju, jei bus aiškus kelias į Palestinos valstybę. Doha, kuri tarpininkavo tarp Izraelio ir „Hamas“, siekiant užbaigti karą Gazos ruože, neplanuoja prisijungti prie Abraomo susitarimų. Bet koks bendradarbiavimas su Izraeliu būtų sutelktas į Palestinos klausimo sprendimą, teigė Kataro pareigūnas.

 

Kuveito informacijos ministerija, kuri jau seniai atmetė normalizavo santykius su Izraeliu ir įgyvendino ilgalaikį arabų boikotą Izraeliui, neatsakė į prašymą pakomentuoti Trumpo pasisakymus.

 

Trumpas praėjusį trečiadienį ministrų kabineto posėdyje dar labiau sustiprino savo poziciją, teigdamas, kad pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris kalbasi su regiono lyderiais apie normalizavimą.

 

„Tai būtų tikrai didžiulis ženklas, ir manau, kad tos šalys mums tai skolingos“, – sakė jis. „Tai bus puiku Saudo Arabijai.“ „Tai bus puiku Katarui, Kuveitui ir visai grupei.“

 

Trumpas teigė, kad gali nepasirašyti susitarimo su Iranu, jei kitos valstybės neprisijungs prie Abraomo susitarimų.

 

JAV turėjo geresnę galimybę integruoti Izraelį į regioną po to, kai 1991 m. vadovavo Persijos įlankos karui, kurio metu Kuveitas buvo išlaisvintas nuo įsiveržusių Irako kariuomenės. JAV, remdamosi geranoriškumu, kurį sukūrė su dėkingomis Persijos įlankos valstybėmis, Madride sušaukė taikos konferenciją, skirtą išspręsti arabų ir Izraelio konfliktą. Rezultatas buvo precedento neturintis tiesioginis dialogas, kuris galiausiai atvėrė kelią Izraelio susitarimams su Jordanija ir Palestinos išsivadavimo organizacija.

 

Dabartinės pastangos vyksta visai kitokioje aplinkoje. Firas Maksadas, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos praktikos rizikos konsultavimo įmonės „Eurasia Group“ generalinis direktorius, teigė, kad Trumpas spaudžia šalis, nukentėjusias nuo žalingų Irano išpuolių, dabar mokėti politinę kainą, kurstydamas prieš Irano režimą, kurį įdrąsino karas ir kuris kelia grėsmę ilgalaikei jų ekonominio gyvybiškai svarbaus – Hormūzo sąsiaurio – kontrolei. Visos šešios Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybės narės patyrė žalos dėl atsakomųjų veiksmų. smūgiai prieš JAV bazes, taip pat civilinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, oro uostus ir gyvenamuosius rajonus. Daugelis taip pat, greičiausiai, bijo savo žmonių neigiamos reakcijos.

 

„Tai tiesiog netinka GCC“, – sakė Maksadas, kuris gegužės mėnesį lankėsi Saudo Arabijoje, Katare ir JAE. „Dabartinėje situacijoje niekas nejudės ta kryptimi.“ [1]

 

1. World News: War Clouds the Path to Arab-Israeli Ties --- Trump has linked normalization of ties to an Iran deal, but conditions aren't ripe. Kalin, Stephen.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 01 June 2026: A7.