Stagfliacija reiškia stagnaciją, lietuviškai sąstingį, ir aukštą infliaciją.
„Europos ekonomikai vis ateina blogos naujienos, o jei esate Amerikoje, atsispirkite pagundai pasidžiaugti.
Antradienį paskelbti duomenys rodo, kad euro zona išgyvena arba greitai pateks į krizę, o Amerikos sąjungininkų ir prekybos partnerių blokui to laikas negali būti blogesnis.
„S&P Global“ paskelbtas sudėtinis pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) pasiekė 49,2, palyginti su 49,9 prieš mėnesį. Viskas, kas yra žemiau 50, reiškia nuosmukį, todėl verslo aktyvumas mažėjo du mėnesius, o dabar yra žemiausiame per 18 mėnesių. Paslaugų įmonės užregistravo vos augantį 50,2, o tai yra žemiausias per 17 mėnesių, o gamybos apimtys 46,5 yra recesijos teritorijoje, nepaisant pastarojo meto pagerėjimo.
Tendencija blogesnė Vokietijoje, kuri yra didžiausia euro zonos ekonomika ir tradicinis variklis. Bendras PMI per 26 mėnesius pasiekė žemiausią 47,6 punkto lygį, o gamyba ir paslaugos sumažėjo. Prancūzijai taip pat sunku. Abi šalys entuziastingai apsikrovė sankcijomis Rusijai.
Sunku įsivaizduoti, kaip padėtis euro zonoje galėtų pagerėti, kol dar nepablogės. Infliacija yra didelis kaltininkas tiek mažėjančiam verslo aktyvumui, tiek vartotojų pasitikėjimui, o kai kurios tiekimo grandinės problemos, paaštrinusios kainų kilimą, gali susilpnėti.
Bet kad ir kokia lengvata būtų teikiama, greičiausiai bus nedidelė ir laikina. Nepaisant stebėtinai didelio 0,5 procentinio punkto palūkanų normos padidėjimo liepos mėnesį, Europos centrinio banko pinigų politika išlieka itin palanki, o energijos kainos kils, nes vėsesni orai didins paklausą.
Europa dažnai remiasi JAV ir Azija, kad suteiktų eksportu gelbėjimo pagalbą, tačiau šios kavalerijos neatvyksta. Vadinkite tai recesija ar ne, bet JAV vos auga, nes kyla palūkanų normos. Kinija vis labiau slysta į savo lėto augimo spąstus, kilus nekilnojamojo turto rinkos chaosui ir politiniam susidorojimui su produktyviomis privačiomis įmonėmis, bei chroniškam koronaviruso užblokavimui ir dabar energijos trūkumui. Artėja pasaulinė recesija.
Dėl šių trūkumų nauja grėsmė euro zonai – euras. Antradienio blogomis ekonomikos žiniomis bloko bendroji valiuta nukrito iki naujo 20 metų žemiausio lygio – šiek tiek žemiau 99 JAV centų. Tai kažkada galėjo paskatinti Europos (ypač Vokietijos) eksportą ar bent jau eksportuojančių įmonių pelną. Tačiau tai veikia mažiau gerai, jei pagrindinės Europos eksporto rinkos stagnuoja. Vietoj to pagrindinis poveikis gali būti didesnė importo kainų infliacija, ypač energetikos sektoriuje.
Visa tai kviečia augimą skatinančią ekonominę politiką, tačiau nėra daug šviesos prošvaisčių. Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris pasiūlė pajamų mokesčių reformą, kuri pakeistų infliacijos sukeltą mokesčių slenkstį ir privačiai ekonomikai grąžintų apie 10 mlrd. eurų. Liz Truss žada aibę pasiūlos mokesčių reformų, kurios, jei ji taps ministre pirmininke, galėtų pradėti stabdyti sustingusias Jungtinės Karalystės pavaras, tačiau Boriso Johnsono iškasta skylė energetikos, mokesčių ir reguliavimo klausimais yra labai gili.
Visa tai dar labiau pablogins ateinančią šaltą energijos trūkumo žiemą, o Vladimiras Putinas išlaikys spaudimą. JAV galėtų padėti vykdydama pasiūlos politiką, tačiau tam reikės GOP pergalės per vidurį ir derybų su nenorinčiu prezidentu Bidenu. Vienintelė gera žinia Europai bus, jei šiais sunkiais mėnesiais rinkėjai įtikins, kad gerovės jie nebegali laikyti savaime suprantamu dalyku. Šį kartą Europai reikia atgaivinti savo augimo variklius.“ [1]
1. Europe Heads for Stagflation
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 24 Aug 2022: A.16.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą