Nyderlandų pieno ūkininkai kovoja dėl išmetamų teršalų mažinimo

„Tikslai iki 2030 m. perpus sumažinti azoto emisiją sukėlė šurmulį Nyderlanduose. Klimato aktyvistai teigia, kad mažinimas yra būtinas, siekiant išsaugoti gamtą.

 

WOUDENBERG, Nyderlandai – Nyderlandų pieno ūkininkams jau gana.

 

Jie padegė šieną ir mėšlą prie greitkelių, išmetė šiukšles į kelius, kad susidarytų kamščiai, ir blokavo maisto paskirstymo centrus savo traktoriais, todėl prekybos centrų lentynos liko tuščios. Visoje šalyje protestuose nuo sodybų plevėsuoja apverstos vėliavos.

 

Ūkininkų pyktis nukreiptas į vyriausybę, paskelbusią apie planus iki 2030 metų nacionaliniu mastu 50 procentų sumažinti azoto emisiją, laikantis Europos Sąjungos reikalavimų išsaugoti saugomus gamtos rezervatus, kurie, ūkininkų manymu, yra nesąžiningai nukreipti į juos. Pasak jų, gamyklos ir automobiliai taip pat išmeta daug azoto ir į juos nebuvo nukreipta, nors vyriausybė teigė, kad ateityje bus sprendžiamas su abiem teršėjais susijęs mažinimas.

 

Žemės ūkis yra atsakingas už didžiausią azoto emisiją Nyderlanduose, daugiausia dėl atliekų, kurias gamina maždaug 1,6 mln. karvių, iš kurių gaunamas pienas, naudojamas garsiems šalies sūriams, tokiems, kaip Gouda ir Edam, gaminti.

 

Norint įgyvendinti šiuos planuojamus mažinimus, tūkstančiai ūkininkų turės gerokai sumažinti gyvulių skaičių ir ūkininkavimo operacijų dydį. Jei jie negalės patenkinti vyriausybės reikalaujamų mažinimų, jie gali būti priversti visiškai uždaryti savo veiklą.

 

Nyderlandų vyriausybė savo planui įgyvendinti skyrė apie 25 milijardus eurų, apie 26 milijardus dolerių, o dalis šių pinigų bus panaudota padėti ūkininkams kurti tvaresnes operacijas arba, jei įmanoma, jas išpirkti.

 

„Mano pragyvenimui ir tinklui iškilo grėsmė“, – sakė Benas Apeldornas, kurio ūkyje Utrechto provincijoje yra apie 120 karvių, duodančių pieną sūriui gaminti. „Jums tiesiog nebeleidžiama egzistuoti“, – sakė 52 metų ponas Apeldornas, ūkininkaujantis 30 metų.

 

Tačiau aktyvistai ir ekologai teigia, kad reikalingos drastiškos priemonės, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir leisti Nyderlandams prisidėti prie globalinio atšilimo problemos sprendimo – tikslas, kuris šią vasarą tapo dar aktualesnis, nes Europa susiduria su rekordine temperatūra ir sausra.

 

Ir jie sako, kad žemės ūkio sektorius turi keistis.

 

„Jei turite mažiau gyvulių, turėsite mažiau mėšlo ir mažiau gaminsite azoto“, – sakė Nyderlandų ekologijos instituto mokslininkas Wimas van der Puttenas.

 

Amoniako dujų išmetimas gali neigiamai paveikti vandens kokybę dėl eutrofikacijos ir rūgštėjimo, ir pakenkti oro kokybei – dėl smulkių dalelių susidarymo.

 

Pasaulio gamtos fondas ir kitos aplinkosaugos organizacijos šį mėnesį laiške Nyderlandų žemės ūkio ministrui rašė, kad „perėjimas prie tvarios žemės ūkio ir maisto sistemos yra skubus ir būtinas“. Laiške taip pat teigiama, kad Nyderlandų vartotojai turi atlikti savo darbą, kad užtikrintų, jog išmetamųjų teršalų tikslai būtų pasiekti.

 

 „Vartotojai taip pat turi prisiimti atsakomybę“, – sakoma jame. „Olandai turės vartoti daugiau daržovių ir mažiau (-70%) gyvulinių baltymų.

 

Visa tai vyksta, kaip slegiantys pokyčiai Nyderlanduose, kur pieno ūkiai jau seniai yra tokia pati nacionalinė tapatybė, kaip ir šalies vėjo malūnai ir kanalai. Ji taip pat yra pagrindinė pieno ir pieno produktų gamintoja ir eksportuotoja. Pieno organizacijos „ZuivelNL“ duomenimis, praėjusiais metais ji išsiuntė į užsienį pieno produktų už 8,2 milijardo eurų ir iš viso pagamino 13,8 milijardo kilogramų pieno.

 

Tačiau nors daugelis 17 milijonų žmonių turinčioje šalyje užjaučia ūkininkus, parama jiems mažėja. Remiantis Nyderlandų tyrimų įmonės apklausa, liepą maždaug 39 procentai olandų pareiškė pritariantys ūkininkų protestams, o prieš mėnesį jų buvo 45 procentai.

 

Ministras pirmininkas Markas Rutte, kuris šį mėnesį tapo ilgiausiai šalies ministru pirmininku pareigas ėjusiu ir Nyderlanduose kovojo su „azoto krize“, pasmerkė protestus ir pavadino juos „nepriimtinais“.

 

„Sąmoningas pavojaus kėlimas kitiems, mūsų infrastruktūros gadinimas ir grasinimas žmonėms, kurie padeda valyti, peržengia visas ribas“, – neseniai socialiniame tinkle „Twitter“ sakė ponas Rutte, kuris keletą kartų susitiko su ūkininkais.

 

47 metų Helma Breunissen, pieno augintoja, kuri su vyru taip pat vadovauja veterinarijos kabinetui, dalyvavo viename iš susitikimų su R. Rutte, kad išreikštų savo pyktį.

 

„Jeigu pusė galvijų turės dingti, tada ir mano veterinarijos kabinetas baigsis“, – telefonu sakė M. Breunissen. „Aš nenoriu pinigų maišo iš vyriausybės, aš tiesiog noriu dirbti savo darbą.

 

Ūkininkai taip pat sako esantys nusivylę, kad vyriausybė nepakankamai stengiasi rasti techninių naujovių ar kitų būdų sumažinti išmetamų teršalų kiekį, kad nesumažėtų gyvulių skaičius.

 

Tačiau, sakė p. van der Putten iš Nyderlandų ekologijos instituto, techninių sprendimų nepakanka, kad būtų pasiektas reikalingas pjovimo lygis. Atsižvelgiant į tai, kiek azoto šalis išskiria, didžiąją jo dalį gamina kiaušiniai, pienas ir mėsa.

 

„Problema ta, kad dabar reikia rasti sprendimą per labai trumpą laiką“, – sakė jis. „Tai nėra problema, kuri iškilo per kelerius metus, tai yra dešimtmečių problema, ir visi tiesiog numesdavo tolyn skardines.

 

„Turime siekti tikslų, kuriuos nustato Europos įstatymai“, – sakė ūkininkas, ūkininkų organizacijos LTO pirmininkas Erwinas Wunnekink. „Tai nereiškia, kad mes nenorime pasiekti tikslų, bet tiesiog taip atsitiko“.

 

Pagal 2019 m. įstatymą Nyderlandai taip pat privalo iki 2050 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki lygio, kuris yra 95 procentais mažesnis nei 1990 m. Kiti planai apima daugiau elektros energijos iš vėjo turbinų ir saulės baterijų – 70 procentų 2030 m. ir, vyriausybės teigimu, iki 2050 m. visiškai pereiti prie elektros energijos iš vėjo turbinų ir saulės baterijų.

 

Birželio mėnesį vyriausybė išleido spalvomis pažymėtą šalies žemėlapį, kuriame nurodyta, kuriose vietovėse reikėtų sumažinti didžiausią išmetamų teršalų procentą, atsižvelgiant į jų artumą gamtos draustiniams. Procentai svyruoja nuo 12 iki 95 procentų.

 

„To poveikis buvo milžiniškas“, – sakė KOP atstovas Wytse Sonnema. Jis pridūrė, kad tas žemėlapis buvo ne tik apie pavienius ūkininkus, bet ir apie „socialinę kaimo ateitį“.

 

Apkarpymą vykdys provincijų tarybos, bendradarbiaudamos su ūkininkais. Galutinis planų įvykdymo terminas – 2023 m. liepos 1 d.

 

Christianne van der Wal, gamtos ir azoto ministrė, aiškiai pasakė, kad vyriausybės tikslai yra fiksuoti. Ji pabrėžė, kad Nyderlandai turi laikytis E.U. susitarimų, vienas iš kurių apima gamtos apsaugą valstybėse narėse. „Struktūriškai mes nesilaikome tų susitarimų apie 20 ar 30 metų“, – sakė ji liepą.

 

Wilhelmas Doelemanas, ponios van der Wal atstovas, sakė, kad informacija, kaip sumažinti kitų pramonės šakų išmetamų teršalų kiekį, bus paskelbta sausio mėnesį.

 

Tačiau, pasak jo, „žemės ūkiui tenka didžiausia atsakomybė už azoto emisiją“.

 

Nyderlandų vyriausybė ilgą laiką rėmė ir skatino žemės ūkį subsidijomis ir kitomis paskatomis, siekdama užtikrinti šalies maisto tiekimą ir skatinti žemės ūkio produktų eksportą.

 

Nors daugelis olandų palaiko ekologiškesnių Nyderlandų tikslus, kai kurios dešiniosios grupės išreiškė paramą Nyderlandų ūkininkams, kaip būdui pasipriešinti klimato aktyvizmui. Dešiniųjų demokratijos forumas paskelbė, kad „klimato krizės nėra“ ir nepritaria vyriausybės planams.

 

O olandų ūkininkai taip pat gavo šiek tiek paramos iš užsienio.

 

„Ūkininkai Nyderlanduose – visur – drąsiai priešinasi Nyderlandų vyriausybės klimato tironijai, ar galite tuo patikėti?" - buvęs prezidentas Donaldas J. Trumpas sakė per mitingą praėjusį mėnesį.

 

Kol kas ūkininkų ir vyriausybės derybose dalyvauja vyriausybės paskirtas tarpininkas. Tarpininkas sakė, kad tarp abiejų pusių yra „pasitikėjimo krizė“.

 

„Mes neapsieisime be kovos“, – sakė pienininkas ponas Apeldornas. „Taip dabar jaučiasi dauguma ūkininkų“."