„Europos energetikos krizė spaudžia mažas ir vidutines įmones, kurios sudaro žemyno ekonomikos stuburą, todėl kai kurie verslo savininkai apriboja gamybą arba uždaro verslą.
Katrien Vandenheuvel neseniai nusprendė uždaryti savo šeimos bakalėjos parduotuvę, esančią kaime už Antverpeno (Belgija), supratusi, kad jai kas mėnesį reikia parduoti dar apie 3000 kepalų duonos, kad padengtų didesnes sąskaitas už gamtines dujas. Ji sako, kad parduotuvė jau taikė didesnes kepinių ir sūrių kainas, nei tinklo parduotuvės. Pakėlus kainas tiek, kad būtų padengtos išlaidos, daugiau klientų būtų atstumti.
„Nenorėjome toliau skolintis“, – sako 41 metų buvusi mokyklos mokytoja M. Vandenheuvel. Pasak jos, vietinės kepyklos ir regioniniai mėsos tiekėjai praranda daug klientų, „ir aš manau, kad tai dar ne pabaiga“.
Daugeliui mažesnių Europos įmonių – nuo kepyklų ir mūrininkų iki drabužių ir kilimų gamintojų – trūksta masto ekonomijos, kad galėtų susidoroti su energijos kainų šuoliu, kurį paskatino sankcijos Rusijai ir Rusijos sprendimas stabdyti gamtinių dujų srautą į Europą. Pasauliniai milžinai, gaminantys plieną, chemikalus, trąšas ir kitas daug energijos sunaudojančias prekes, vieni pirmųjų pajuto brangimą dėl brangesnių dujų, užsidarančių lydyklų ir kitų brangiai kainuojančių operacijų Europoje.
Tačiau Europos įmonėms, neturinčioms pasaulinio pėdsako, sunku greitai perkelti gamybą už žemyno ribų, kur energijos kainos yra mažesnės. Vietoj to, šios įmonės teigia, kad jas spaudžia tiekėjai ir jos negali perkelti didesnių išlaidų klientams. Didesnė našta tenka ir dėl tiekimo grandinės sukrėtimų, nes daugelis įmonių pradėjo atsigauti po blogiausios pandemijos.
Kainos didės mažesnėms ir vidutinėms Europos įmonėms daugiau, nei tarptautinėms įmonėms, sako Hauke'as Burkhardtas, Deutsche Bank AG įmonių skolinimo vadovas, įsikūręs Vokietijoje.
Didesnės įmonės taip pat gauna naudos iš ilgalaikių energijos sutarčių, dėl kurių jos susitarė prieš energijos kainų šuolį. Pasak ekonomistų ir bankininkų, stebinčių savo paskolų knygeles, ar neatsiranda verslo klientų baimės požymių, kai kurie naudoja finansų rinkų išvestines priemones, kad apsisaugotų nuo kainų nepastovumo rizikos, ir daugiau investavo į energijos suvartojimo mažinimą, kol nepasirodė didžiausias kainų šuolis.
„Dydis, perkamoji galia, efektyvumas ir sąnaudų struktūra“, – sako Heimo Scheuchas, biržoje listinguojamos Austrijos statybinių medžiagų milžinės „Wienerberger AG“ generalinis direktorius, aiškindamas savo pranašumo prieš mažesnius konkurentus priežastis.
Didžiausia pasaulyje plytų gamintoja „Wienerberger“ veikia visoje Europoje ir parduoda plytas bei plastikinius vamzdžius JAV ir Kanadoje. „Tai iš tikrųjų labai pavojinga Europos pramonei“, – sako ponas Scheuchas.
Europos Komisijos duomenimis, įmonės, kuriose dirba mažiau, nei 250 darbuotojų, sudaro apie 99% Europos Sąjungos įmonių ir daugiau nei pusę bloko bendrojo vidaus produkto. Komisijos duomenimis, jose dirba apie 100 mln. žmonių.
Vokietijos draudikas Allianz SE mano, kad gamtinių dujų kainų padidėjimas šiais metais sumažins apie 150 mlrd. „Allianz“ ekonominių tyrimų vadovė Ana Boata teigia, kad tai yra maždaug 2 procentiniais punktais mažiau už numatomą šių gamintojų maržą.
Jos teigimu, labiausiai nukentės energijos ištroškę metalų, popieriaus ir celiuliozės, chemijos, maisto ir gėrimų bei tekstilės gamintojai.
„Padėtis šiuo metu yra gana dramatiška“, – sako 27 metų Pau Vila, Ispanijos Katalonijos regiono šeimos valdomo popieriaus verslo generalinis direktorius iš penktos kartos.
LC Paper 1881 SA gamykla gamina milžiniškus popieriaus ritinius, kurie tampa tualetiniu popieriumi ir virtuviniais rankšluosčiais ligoninėms, oro uostams ir biurams, taip pat gamina mažmeninei prekybai supakuotą tualetinį popierių prekybos centrams. „Klientai turi didelę perkamąją galią ir tikisi didelio stabilumo“, – sako p. Vila. Jis sako, kad kartais dujų kainos pakyla taip greitai, kad pardavimas neturi jokios ekonominės prasmės iki užsakymo pabaigos.
Kainų pakėlimas, siekiant padengti sąskaitas už energiją, gali pakenkti paklausai, todėl „LC Paper“ gali sumažinti darbo pamainą, kad sutaupytų pinigų, sako ponas Vila. Tačiau pirkėjai perka pagal kainą, o išlaidos turi įtakos daugeliui prekių gamintojų. Gamintojų vis dažniau prašoma mažinti ritinėlių apimtį, kad kainos nepadidėtų pernelyg smarkiai, sako jis. "Mes jums duodame ne pigesnę prekę, o mažiau. Prekybos centrai nenori kelti kainų." [1]
1. World News: Europe's Rising Gas Bill Hampers Smaller Firms
Strasburg, Jenny.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 26 Aug 2022: A.9.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą