„Kainų kilimas euro zonoje rugpjūtį pasiekė dar vieną
rekordą – Estija pasiekė 25 procentus, o kitos aštuonios šalys užfiksavo
dviženklę metinę infliaciją.
Saku alaus gamykloje Estijoje didžiuliai variniai virduliai
stovi vienas šalia kito, kaip buitiniai kriauklės stūmokliai, laikomi dvaro
lentynoje milžinams. Alaus darykla gyvuoja jau 200 metų, tačiau tai pirmas
kartas, kai bendrovė per vienerius metus planuoja du kartus padidinti kainas –
po 10 procentų.
Ir net to dvigubo padidinimo nepakaks, kad padengtų smarkiai
augančias alaus daryklos išlaidas, sakė Jaanas Harmsas, „Saku“ valdybos narys.
„Esame augančios infliacijos aplinkoje ir, žinoma, energija
yra neabejotinai pagrindinis veiksnys“, – sakė P. Harmsas. Pasak jo, vasaros
pabaigoje pasibaigus energijos sutartims, bendrovės kaštai dujoms išaugs 400
proc., o sąskaitos už elektrą padvigubės. Kadangi kiekvieno perkamo produkto ir
paslaugos teikėjai taip pat susiduria su sparčiai didėjančiomis degalų
kainomis, šios išlaidos taip pat auga.
Estijoje, kur infliacija rugpjūtį viršijo 25 procentus,
spaudimas yra ypač aštrus. Tačiau, remiantis trečiadienį Europos Komisijos
statistikos tarnybos paskelbtais skaičiavimais, nuolatinis kainų kilimas gali
būti jaučiamas visoje Europoje.
19 šalių, kuriose euras naudojama, kaip valiuta, vartotojų
kainos pakilo 9,1 proc., palyginti su ankstesniu rekordu – 8,9 proc., kuris
buvo užfiksuotas liepą. Prieš metus šis rodiklis tesiekė 3 procentus – tai lygis,
kuris tuo metu kėlė pavojaus signalą dėl aukščiausio dešimtmečio rekordo,
tačiau dabar tai būtų sutikta su palengvėjimu.
Devynios euro zonos šalys užregistravo dviženklę infliaciją.
Lietuvos ir Latvijos tarifai viršijo 20 proc.
Prancūzija buvo viena iš nedaugelio šalių, kuriose kainų
indeksas nukrito iki 6,5 proc., o tai yra žemiausias grupėje.
Infliaciją daugiausia lėmė energijos kainos, kurios per
metus išaugo 38,3 proc., daugiausia dėl sankcijų Rusijai, kuri anksčiau tiekė
didžiąją dalį Europos gamtinių dujų.
Ataskaita, paskelbta likus savaitei iki numatomo Europos
centrinio banko posėdžio, greičiausiai sustiprins nuomonę, kad norint pažaboti
infliaciją, nepaisant nuosmukio rizikos, reikia dar kartą didinti palūkanų
normas.
Savaitgalį netoli Džeksono (Wyo.) vykusiame ekonomikos
viršūnių susitikime banko vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel perspėjo,
kad infliacija yra patvaresnė, nei tikėtasi, ir pareiškė, kad bankas turi veikti
„energingai“.
„Infliacijos nepastovumas išaugo daugiau, nei aštuntajame
dešimtmetyje“, – sakė M. Schnabel dėl koronaviruso pandemijos, sankcijų Rusijai
ir klimato kaitos, sukeliančios plačiai paplitusias sausras, gaisrus ir kitus
ekstremalius orus.
Clausas Vistesenas, Pantheon Macroeconomics vyriausiasis
euro zonos ekonomistas, sakė, kad šie komentarai yra įrodymas, kad infliacija
yra pagrindinis banko rūpestis, „nepaisant vis lėtėjančio ekonomikos augimo
įrodymų“.
Problema tęsiasi už žemyno ribų. Praėjusią savaitę Didžiosios
Britanijos energetikos reguliuotojas paskelbė, kad buitinių dujų ir elektros
sąskaitos spalį išaugs beveik dvigubai, todėl milijonams žmonių šią žiemą bus
sunku šildyti savo namus.
Jungtinėse Amerikos Valstijose, vienoje didžiausių pasaulio
energijos gamintojų, infliacija liepą pasiekė 8,5 procento, vis dar aukšta,
tačiau sumažėjo nuo 9,1 procento birželį, nes krito dujų, lėktuvų bilietų,
naudotų automobilių ir viešbučių kambarių kainos.
Afuradoje, žvejų kaimelyje į pietus nuo Douro upės Porto mieste,
Portugalijoje, maisto ir degalų kainos kyla. Neseniai ryte Manuelis Tavaresas
grįžo iš naktinės žvejybos su beveik 200 svarų. Jis per savaitę išleidžia 20–30
eurų (20–30 dolerių) daugiau benzinui, kuriuo varomas jo mažas žvejybos laivas.
Tačiau jo laimikio kainos kasdieniniame aukcione dar labiau
išaugo. 42 metus šiuose vandenyse žvejojantis J. Tavaresas sakė, kad jo
atvežtas rūšis ypač vertina turistus aptarnaujantys restoranai. Karšiai, kurie
anksčiau buvo parduodami už 8 eurus už kilogramą, dabar parduodami už 12 eurų;
jūrų ešeriai kainuoja 14 arba 15 eurų už kilogramą, palyginti su 12,50 eurų
anksčiau.
„Žuvys moka už kurą“, – sakė jis per vertėją.
Sardinės, kurios Portugalijoje švenčiamos, mėnesį trunkančiu,
festivaliu, nepabrango. P. Tavaresas sakė, kad sardinių žvejai, kurie taip pat
dirba pagal apribojimus, siekdami apsisaugoti nuo perteklinės žvejybos,
gyvena sunkiai.
Portugalijoje rugpjūčio mėn. metinė infliacija siekė 9,4
proc. Anksčiau vasarą Portugalija ir Ispanija sudarė susitarimą su Europos
Sąjunga laikinai apriboti elektros kainas iki 40 eurų už megavatvalandę.
Instituto Superior de Engenharia Lisabonoje ir Complutense universiteto Madride
profesoriai apskaičiavo, kad kainos buvo 15–18 procentų mažesnės, nei būtų
buvusios be viršutinės ribos.
Kitur Europoje elektros kainos rugpjūtį pasiekė akį
rėžiančius rekordus, teigia Norvegijos konsultacinė bendrovė „Rystad Energy“.
Didėjančios išlaidos namų ūkius ir įmones skatina ieškoti
santaupų. Estijoje Saku alaus darykla nustojo pirkti stiklinius butelius iš
Rusijos tiekėjo po sankcijų Rusijai. Nuo tada didmeninės butelių kainos pakilo
nuo 20 iki 80 procentų.
Taigi įmonei teko greitai keisti pardavimų ir rinkodaros
planus. Jis nustojo pardavinėti tam tikrus produktus ir sustabdė visas
didžiausio vasaros prekės ženklo „Saku on Ice“ reklamas, sakė M. Harmsas,
„tiesiog todėl, kad nėra butelių“.
Kiti išpilstyti produktai bus parduodami skardinėse.
Siekdama sutaupyti pinigų elektrai, „Saku“ šią vasarą savo
sandėliuose ir alaus darykloje įrengė saulės baterijas, o dabar ant stogo yra
didžiausias pramoninis saulės energijos parkas šalyje. Be to, šią žiemą
termostatai biuruose bus nuleisti 2 laipsniais.
Energetikos krizė taip pat paskatino alaus daryklą
persvarstyti pasiūlymą, kurį ji laikė per brangiu: vandens valymo įrenginių
statybą. Anksčiau sutaupyta energija nebuvo pakankamai didelė, kad pateisintų
išlaidas. „Tačiau dabar galvojame tai padaryti, nes žaidimo taisyklės labai
pasikeitė“, – sakė ponas Harmsas.
Pradinis „Saku“ kainų padidėjimas įvyko, tačiau iki šiol
pardavimai nesumažėjo. Vasaros atostogos yra geriausias sezonas, sakė M.
Harmsas, o kai šioje Šiaurės Europos šalyje šilti orai, žmonės išlaidauja ir
geria.
Tačiau, kaip ir visa Europa, Estija ruošiasi tamsiai
žiemai“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą