Iš socialinių tinklų platformų pašalinta įtakos operacija, propaguojanti JAV interesus užsienyje

„Tai buvo pirmas kartas, kai buvo aptikta ir iš socialinių tinklų platformų pašalinta įtakos operacija, propaguojanti JAV interesus užsienyje.

 

„Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“ ir „Twitter“ iš savo tinklų pašalino įtakos operaciją, kuri skatino JAV užsienio politikos interesus užsienyje, teigiama trečiadienį Stanfordo interneto observatorijos ir tyrimų bendrovės „Graphika“ tyrėjų ataskaitoje.

 

Tai buvo pirmas kartas, kai buvo aptikta ir pašalinta iš socialinės žiniasklaidos platformų įtakos kampanija, stumianti JAV interesus užsienyje. Beveik penkerius metus aštuoniuose socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse vykusi operacija propagavo JAV pažiūras, vertybes ir tikslus, tuo pat metu puolant Rusijos, Kinijos, Irano ir kitų šalių interesus, nustatė mokslininkai.

 

Šios operacijos sąskaitos dažnai buvo rodomos, kaip naujienų kanalai arba perimdavo neegzistuojančių žmonių asmenybes, skelbdamos turinį mažiausiai septyniomis kalbomis, įskaitant rusų, arabų ir urdu. Pranešimuose kritikuojamos tokios šalys, kaip Rusija dėl įsitraukimo į „imperialistinius karus“ Sirijoje ir Afrikoje, kartu giriamos Amerikos pagalbos pastangos Vidurinėje Azijoje ir Irake.

 

„Meta“, kuriai priklauso „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“, teigė, kad paskyrų „kilmės šalis“ yra Jungtinės Valstijos, o „Twitter“ teigė, kad paskyrų „numanomos kilmės šalys“ yra Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija.

 

„Pirmą kartą matome kažką panašaus“, – sakė Renée DiResta, Stanfordo interneto observatorijos tyrimų vadovė. „Pirmą kartą matome tokius JAV palankius veikėjus, bei kad „Twitter“ ir „Meta“ panaikino užsienio įtakos operaciją“.

 

Iki trečiadienio nacionalinių valstybių remiamos įtakos socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Facebook“ ir „Twitter“, daugiausia buvo priskirtos Rusijai, Kinijai, Iranui ir kitiems JAV užsienio priešininkams. Rusija pradėjo daugelį šių internetinės dezinformacijos taktikų, naudodama „Facebook“, „Twitter“ ir kitus socialinius tinklus, kad 2016 m. prezidento rinkimuose Amerikos rinkėjams skleistų nesutarimus. Kinija taip pat naudojo „Facebook“ ir „Twitter“, kad pagerintų savo įvaizdį ir sumažintų kaltinimus žmogaus teisių pažeidimais.

 

Tyrėjai jau seniai įtarė, kad JAV interesus užsienyje propaguojančios įtakos operacijos buvo aktyvios, nors anksčiau jokios konkrečios pastangos nebuvo dokumentuotos ir ištirtos.

 

JAV vyriausybė slaptų programų nekomentuoja.  Pentagono atstovas brg. generolas Patas Ryderis sakė, kad agentūra „išnagrinės ir įvertins bet kokią informaciją, kurią pateikia „Facebook“ ar „Twitter“.

 

„Twitter“ ir „Meta“, kurios neleidžia paskyrų, kurios slaptai veikia kartu reklamuodami tam tikrus pasakojimus, liepos ir rugpjūčio mėn. pašalino paskyras, teigiama pranešime. Kitos operacijos metu naudotos platformos buvo „Telegram“, „Google“ „YouTube“ ir Rusijos socialinės žiniasklaidos tinklai „VKontakte“ ir „Odnoklassniki“.

 

„Twitter“ teigė nekomentuojanti Stanfordo ir Graphikos ataskaitos. Meta į prašymus komentuoti neatsakė. 

 

Nors bendrovės reguliariai atskleidė įtakos operacijas, kurias pašalina iš savo platformų, jos nepaskelbė ataskaitos apie JAV palankumo kampanija.

 

Vienintelės JAV operacijos, kurias Meta anksčiau įvardijo, buvo vidaus pastangos, pavyzdžiui, kai 2020 m. spalį bendrovė atskleidė, kad rinkodaros įmonė „Rally Forge“, bendradarbiauja su konservatyvia organizacija „Turning Point USA“, siekdama informaciją nukreipti į amerikiečius.

 

El. laiške „YouTube“ pranešė nutraukusi kelis kanalus, skelbiančius arabų, persų ir rusų kalbomis, kad reklamuotų JAV užsienio reikalus, įskaitant kanalus, susijusius su JAV konsultacine įmone, vykdydama koordinuotų įtakos operacijų tyrimą. Ji teigė, kad jos išvados buvo panašios į Stanfordo ir Graphikos ataskaitoje pateiktas išvadas.

 

M. DiResta sakė, kad taktikos, naudotos pro-JAV įtakos kampanija buvo panaši į Kinijos naudojamą kampaniją. Nors Rusija savo internetinėse kampanijose dažnai siekia pasėti susiskaldymą, Kinija labiau orientuojasi į rožinio gyvenimo šalyje vaizdą, sakė ji. Su JAV palaikančiais kampanijos tikslas taip pat buvo „parodyti, kokios nuostabios buvo JAV, palyginti su kitomis šalimis“, – sakė ji.

 

Tyrėjai buvo informuoti apie JAV palankumo „Meta“ ir „Twitter“ internetinė kampaniją, kad jie galėtų analizuoti ir ištirti veiklą, teigiama pranešime. Tyrėjai išsiaiškino, kad operacijos metu daugiausia dėmesio buvo skirta pranešimų siuntimui, kurie buvo palankūs JAV ir Vakarams per memus ir melagingas naujienas, kartu kritikuojant Rusiją, Kiniją ir Iraną.

 

Pasak mokslininkų, paskyrose jų kalba ir pranešimai buvo pritaikyti skirtingiems regionams. Vienomis pastangomis nuo 2020 m. birželio iki 2022 m. kovo buvo sukurta 12 „Twitter“ paskyrų, 10 „Facebook“ puslapių, 15 „Facebook“ profilių ir 10 „Instagram“ paskyrų grupė, skirta Centrinei Azijai. Kai kurie apsimetė žiniasklaidos priemonėmis su tokiais pavadinimais kaip „Vostochnaja pravda“. Bent viena paskyra prisistatė kaip asmuo, naudojanti profilio nuotrauką, pagrįstą Puerto Riko aktorės Valerijos Menendez atvaizdas.

 

Tada tose paskyrose buvo skelbiama apie maisto trūkumą, kurį sukėlė Rusijos operacija Ukrainoje Centrinės Azijos šalyse, ir džiugino naujienomis apie proukrainietiškus protestus tose vietose.

 

Kitas 21 „Twitter“ paskyros rinkinys, šešios „Instagram“ paskyros, penki „Facebook“ profiliai ir du „Facebook“ puslapiai buvo skirti Irano auditorijai nuo 2020 m. lapkričio iki 2022 m. birželio mėn., teigiama pranešime. 

 

Kai kurios asmenybės naudojo profilio nuotraukas, kurios greičiausiai buvo sukurtos, naudojant dirbtinį intelektą. Daugelis bandė save pristatyti kaip tikrus žmones, tarp politinių pranešimų įterpdami iranietišką poeziją ir persiško maisto nuotraukas.

 

Pranešimuose apie pastangas buvo teigiama, kad Irano vyriausybė paėmė maistą iš savo piliečių, kad galėtų duoti „Hizbollah“ kovotojų grupuotei, arba pabrėžė gėdingus šaliai momentus, pavyzdžiui, elektros tiekimo nutraukimą, dėl kurio tariamai Irano šachmatų komanda pralaimėjo tarptautiniame internetiniame turnyre.

 

„Facebook“ ir „Instagram“ tinkle dešimtys įrašų taip pat neigiamai palygino Irano moterų galimybes su moterų galimybėmis užsienyje. Kitose žinutėse buvo kritikuojama Irano parama Rusijos operacijai Ukrainoje ir teigiama, kad tokia pozicija sukels ekonominių pasekmių iraniečiams.

 

Kita pranešimų grupė buvo skirta Artimiesiems Rytams, sveikino JAV tarptautinės plėtros agentūros Irake pastangas ir aptarė teigiamą Amerikos karių ir Sirijos vaikų sąveiką.

 

Sąskaitų grupėje, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama Centrinės Azijos šalims, buvo paminėta ir U.S.A.I.D. 94 kartus „Twitter“ ir 384 kartus „Facebook“, o Vašingtonas buvo pripažintas patikimu ekonominiu partneriu, galinčiu padėti sumažinti regiono priklausomybę nuo Rusijos.

 

Nė viena kampanija nepasiekė didelės auditorijos. Tyrėjai pastebėjo, kad dauguma įrašų ir tviterinių žinučių sulaukė „saujos“ mygtukų „patinka“ arba „retweet“ paspaudimų ir tik 19 procentų slaptų paskyrų, kurios buvo nustatytos, turėjo daugiau, nei 1000 sekėjų."