„Auštant 2023 m., tiekimo grandinės trukdžiai, kurie buvo būdingi daugeliui 2021 ir 2022 m., aiškiai išsipainioja.
Tačiau naujieji metai atneša naujų iššūkių: „žaliojo protekcionizmo“ augimą ir paspartėjusias tarptautinių įmonių pastangas diversifikuoti veiklą nuo Kinijos.
Šios dvi tendencijos žada didelę ilgalaikę naudą, būtent, planeta taps tinkamesnė gyventi ir pasaulinė tiekimo grandinė bus atsparesnė, tačiau kol kas, greičiausiai, sukels didelių išlaidų įmonėms ir vartotojams.
Didžiausias akivaizdus abiejų tendencijų pralaimėtojas yra Kinija. Šiuo metu ji yra pasaulinių tiekimo grandinių centre, o tai suteikia jai reikšmingą geopolitinį svertą, ir ji yra didžiausia energijos vartotoja pasaulyje. Europos Sąjungos laukiantis anglies dioksido kiekio reguliavimo mechanizmas (CBAM), iš esmės apmokestindamas daug energijos suvartojančių produktų, pvz., plieno iš šalių, kuriose anglies dioksido mokesčiai yra mažesni nei Europoje, taip pat kelia grėsmę JAV eksportui į Europą. Tačiau Kinija bus viena labiausiai nukentėjusių dėl mokesčių struktūros. Šiuo metu svarstoma CBAM versija apmokestintų kai kurias „netiesiogines emisijas“. Tikėtina, kad tai apims anglies dvideginio išmetimą iš elektros, pagamintos gamykloms eksploatuoti, o ne tik tiesiogines plieninių aukštakrosnių emisijas.
Dalis tam tikrų daug energijos sunaudojančių Kinijos pramonės šakų, pavyzdžiui, aliuminio ir polisilicio, naudoja švarią hidroelektrinę, tačiau apskritai Kinijos tinklas yra daug labiau priklausomas nuo anglies, nei daugumos pagrindinių ekonomikų, įskaitant JAV.
Kinijos anglies dioksido kainos, kurios taikomos tik energetikos sektoriui, gali būti išskaičiuojamos iš Europos mokesčių plano, tačiau jos yra maždaug 10-oji dalis europietiškų – 58 juanis, ty 8,42 dolerių už metrinę toną lapkričio pabaigoje, praneša valstybinė žiniasklaida, priešingai nei maždaug 80 eurų, arba 84,84 dolerių, metrinė tona ES.
Kinijos dominavimas elektromobilių ir akumuliatorių srityje yra aiškus JAV infliacijos mažinimo įstatymo taikinys. Įstatymas įpareigoja, kad, norint gauti subsidijas, elektromobiliai turi būti surinkti JAV, o jų baterijose turi būti tam tikras procentas medžiagos iš JAV arba jos laisvosios prekybos partnerių. JAV sąjungininkės Europoje ir Azijoje, pavyzdžiui, Pietų Korėja, yra įsiutę, tačiau panašu, kad tikrasis, nenurodytas įstatymo taikinys yra sulaužyti Kinijos beveik pasaulyje dominuojantį baterijų medžiagų apdirbimą ir apsisaugoti nuo pigių Kinijos elektromobilių bei baterijų.
Šios JAV ir Europos pastangos kovoja su dviem pagrindinėmis grėsmėmis, kurios per pastaruosius kelerius metus susiformavo visuomenės sąmonėje: kylančia temperatūra ir pernelyg dideliu pagrindinių tiekimo grandinių koncentracija augančiame geopolitiniame konkurente. Tačiau iniciatyvos nėra nemokamos.
Europai gali pavykti padėti išgyventi kai kurioms jos apsunkintoms, daug energijos naudojančioms, tiekėjų pramonės šakoms, pvz., metalų lydymui, tačiau pagrindiniai Europos vartotojų prekių sektoriai, tokie, kaip automobiliai, tikriausiai turės padengti brangesnių pagrindinių prekių kainas. Arba kai kurie ES automobilių dalių tiekėjai gali persikelti kitur, kad užtikrintų nuolatinę prieigą prie pigių pagrindinių medžiagų, tokių, kaip metalai.
Ir jei JAV elektromobilių subsidijos nebus pakoreguotos, Europos automobilių gamintojai gali susidurti su didesnėmis medžiagų sąnaudomis, nei JAV ir Kinijoje, o kainos atžvilgiu abiejose vietose taip pat bus nekonkurencingi.
Kita vertus, JAV automobilių gamintojai subsidijuos brangių baterijų ir mineralų tiekimo grandinių kūrimą ir atsisakys pigių kiniškų baterijų, kurios dabar yra prieinamos. Ir JAV vartotojai gali būti priversti mokėti už prastesnius, palyginti brangius, šalyje gaminamus masinės rinkos elektromobilius, jei Kinijos pigių elektromobilių gamintojai nuspręs, kad JAV rinka kelia daugiau problemų, nei ji yra verta.
Žalinti Vakarų pramonę ir nutraukti Pekino įstrigimą pagrindinėse tiekimo grandinėse yra verti tikslai. Jie taip pat bus brangūs.“ [1]
Puikus mūsų planas Vakaruose buvo viską ekologiškai nužalinti, pereiti prie robotikos, o paskui mesti Kiniją, Rusiją, Vietnamą, Meksiką ir likusias pasaulio dalis po autobusu. Keista, bet dabar mes juos jau metame. Dar nieko žalio. Aplink dar nėra robotų. Žaliavų iš likusio pasaulio ir darbo jėgos Vakaruose kainos iškyla iki lubų, nors ir svyruoja aukštyn ir žemyn neįtikėtinai daug. Likusieji formuoja nuo mūsų, Vakarų, atskirą ekonomiką. Dėl aukštų aukščiau paminėtų kainų mes, Vakarai, nesame konkurencingi pasaulyje. Prasidėjo Vakarų deindustrializacija.
Kodėl mes tai padarėme sau? Pabudimo pamišimas (susirūpinimas socialine neteisybe ir diskriminacija) sunaikino mūsų strateginę kantrybę? Kas žino?
1. Better Supply Chains Aren't Cheap --- China looks to be biggest loser from green protectionism, but U.S. and Europe will bear costs as well
Taplin, Nathaniel. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 06 Jan 2023: B.12.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą