Siūlo neignoruoti situacijos, kuri susidariusi Lietuvoje: mūsų laukia nemažai sukrėtimų

 "Kainas stebinčio „Pricer.lt“ portalo vadovas ir įkūrėjas Arūnas Vizickas vertindamas, ko laukti naujais metais, optimizmo neįžvelgia. Kaip sakė jis, kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“, pavasarį ekonominė situacija nepagerės ir netgi galima tikėtis recesijos. Atsispirti nuo esamos situacijos būtų galima, tačiau tam reikia rimtesnių valdžios veiksmų.

 

 Kaip sakė „Žinių radijo“ laidos pašnekovas, turbūt ir 2023 m. rinkoje apibrėžtumo daugiau nebus, o to, kas prasidėjo su naujausiomis sankcijomis Rusijai, mastas tikriausiai tik plečiasi: turime jau devintą sankcijų paketą.

 

 „Atrodo, sankcijos neveiksmingos Rusijos atžvilgiu, bet labai kenksmingos ES ekonomikoms. Mano manymu, jos neveiksmingos dėl to, kad ES atsisako Rusijos energetinių išteklių, verčia Rusiją rasti naujas rinkas, o ji tas alternatyvas randa. Kalbame apie Kiniją, Indiją, netgi Didžiajam septynetui (G7) priklausančios šalys sau išsidera lengvatas, kad vis tiek galės pirkti rusiškus išteklius. Yra netgi tokių situacijų, kai perka ne tik savo poreikiams, bet ir ruošiasi jais prekiauti, – kalbėjo A.Vizickas.

 

 – Energetika tokia svarbi ir paklausi prekė, kad vienoje vietoje langui užsidarius, kitoje vietoje atsidaro galbūt net ir keli langai“.

 

Ragina nusiimti „rožinius akinius“ ir pradėti veikti: kitos šalys jau kalba, kad recesija atėjo

 

Mano, kad maistas stipriai nebebrangs: net kitos šalys mūsų produkcijos perka mažiau, kainos atrodo „iššaukiančiai“ Anot „Pricer.lt“ atstovo, į pesimizmą suka ir vartotojų nuotaikos, o tai ekonomiką veikia prastai. „Kalbant apie mažmeninę prekybą, fiksuojame kelis signalus. Po elektros kainų šokų matome, kad prekybos tinkluose jau nuo vasaros mažėja darbuotojų skaičius. Paprastai darbuotojų kiekis auga, kai apyvartos didėja: reikia užkrauti lentynas, atidaromos naujos parduotuvės. Šiuo atžvilgiu vyksta atvirkštinė tendencija. Veikia ir tai, kad daugėja savitarnos kasų, tačiau kol kas dar nėra robotų, kurie prekes sukrautų į lentynas. Bet tai nėra vien savitarnos kasų efektas, – komentavo A.Vizickas. – Jei pažiūrėtume į apyvartas, matyti, kad, žiūrint į faktines kainas, apyvarta augo apie 19 proc., bet, lyginant su palyginamosiomis kainomis, 2021 m. lapkričiu, apyvarta krito 7 proc.

 

Tai reiškia, kad infliacija, kuri maiste siekia apie 34 proc., iš dalies kompensuoja pardavimų išraišką kiekiais“. Dėl to, pasak A.Vizicko, prekybininkams laikotarpis kol kas palankus: jiems reikia mažiau darbo, bet dėl infliacijos jie uždirba daugiau.

 

Tik, įspėja „Pricer.lt“ vadovas, šita pasaka tęstis be galo negali: prekybininkai susidurs su tuo, kad dar drastiškiau mažėjant vartojimui atsidurs ties riba, kai turint tokias apyvartas nesugebės uždirbti ir padengti fiksuotų kaštų. Gruodį padarytas tyrimas rodo, kad pigiausių prekių krepšelis vis dar brango, net ir lyginant jį su lapkričiu – fiksuotas 1,5–1,6 euro pabrangimas. Tuo metu tarp prekinių ženklų esama šiokio tokio kainų atsitraukimo. „Ar tai susiję su tuo, kad gruodį buvo daugiau akcijų, ar dėl to, kad prekiniai ženklai išsikvepia, pasakyti dar negalime. Nes atotrūkis tarp pigiausių prekių ir prekinių ženklų kartais siekia 2–3 kartus. Esant tokioms aplinkybėmis kaip dabar, tai jau didelė paskata keisti vartojimo įpročius“, – įžvalgomis dalijosi laidos pašnekovas. Jau stebimi ir tokie pokyčiai, kai iš brangesnį įvaizdį turinčių prekybos tinklų vartotojai pereina į pigesnius.

 

Labai tikėtina, kad kylant kainoms vis daugia žmonių gamins namuose, galbūt atsigaus Lenkijos rinka: ji ir taip intensyvi, bet gali ir dar labiau sustiprėti. Kaip nurodė A.Vizickas, Lenkijos statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuva – vienintelė kaimynė, iš kur žmonės į Lenkiją apsipirkti traukia ne iš 35 km atstumo, bet ir iš gerokai toliau.

 

„Mūsų dar laukia nemažai sukrėtimų. Vienas tokių galėtų būti po COVID-19 bangos atsigaunanti Kinija, kuri gali pradėti pirkti daug žaliavų, todėl jos ims smarkiai brangti. Skaudulys, kuris yra Ukrainoje, niekaip neišsisprendžia. Lietuvoje su energetika jokių esminių struktūrinių pokyčių nepadarėme: nei jungtys atsidaro, nei pajėgumai“, – nelinksmai prognozavo A.Vizickas.

 

Anot jo, tam, kad būtų galima tikėtis, jog viskas pajudės į gera, tam turėtų egzistuoti kažkoks pagrindas. „Tu turi dėti kažkokias pastangas ir sakyti kodėl, viena ar kita priemonė suveiks. Kol kas to negirdžiu, todėl man sunku patikėti, kad mes su pliusu išeisime, nes kol kas nesame nieko rimto padarę , – kalbėjo laidos pašnekovas. – Manyčiau, kad šios situacijos, kuri yra susidariusi rinkoje, ignoruoti negalima. Nes po to vėl bus kažkokie naktinių mokesčių koregavimai ar dar kažkokie nauji dalykai ir pokyčiai, kuriuos staiga sužinosime atsibudę ryte. Dar šių metų pavasarį, nesant jokiai krizei, kitos šalys pradėjo įvedinėti infliacinius skydus. Dabar mes sakome, kad vis tiek bus pliusas, nors daugelis šalių jau sako, kad atėjusi recesija“, – aiškino jis. Jis ragino pažiūrėti, ką daro kaimyninės valstybės – tai leis labai aiškiai pamatyti tikrąją situaciją.”