Iš to, ką matome Ukrainoje, aišku, kad mes Lietuvoje esame netinkami niekam iš to, ką įsivaizduojame darantys. Neturime nei karo pramonės (tegul man atleidžia Giraitės šovinių gamykla), nei tankų ar lėktuvų, nei profesionalų, galinčių vien tik valdyti šiuolaikinę techniką, ar net kariauti su jos pagalba. Neturime galimybių remontuotiną techniką patraukti iš mūšio lauko ir suremontuoti. Neturime karo medicinos sistemos.
Todėl stebime keistus mūsų vadoybės manevrus, kokių būtų galima laukti tik prieš baltų vėliavų iškėlimą pasiduodant. Desperatiškai vienas per kitą reikalaujame vokiečių karinės brigados, lyg ji mus galėtų išgelbėti. Fantazuojame apie viso sergančio jaunimo sugaudymą į rekrūtus, lyg tas jaunimas galėtų ką nors padaryti plikomis rankomis karo atveju. Fantazuojame net, kad iš mus pastoviai į valdžią išrenkančių močiučių suformuoti mirtininkių batalionus ir pavadinti tai visuotine gynyba.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą