„Europa vėl bando išspręsti labiausiai mus skaldančią problemą – migraciją.
Po ilgų kraujo ir teisinių kovų metų Europos Sąjunga žengia link naujos griežtos migracijos ir prieglobsčio politikos, įskaitant veiksmus, padedančius lengviau išvežti atgal žmones.
ES sekmadienį užsitikrino pirmąją savo plano dalį, pasirašydama susitarimą su Tunisu, kuriuo žadama teikti ekonominę pagalbą ir kitokį bendradarbiavimą mainais už Tuniso pastangas sutramdyti laivų kirtimus per jūrą ir sugrąžinti nelegaliai į bloką atvykusius tunisiečius.
Pasibaigus Covid-19 pandemijai, migracija į Europą ir Ameriką smarkiai išaugo, todėl buvo atnaujintos pastangos sugriežtinti srautų apribojimus.
Bideno administracija neseniai atskleidė naujus prieglobsčio prašytojams taikomus apribojimus, paskelbdama, kad migrantai, kurie tranzitu keliavo per kitą šalį pakeliui į JAV, neprašydami ten prieglobsčio, dabar nebeturės teisės likti JAV.
Naujam Europos požiūriui vadovavo Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, kurios antimigracinė pozicija padėjo jai nušluoti pergalę parlamento rinkimuose pernai.
Vis dar kyla klausimų, ar ES planai labai sumažins nelegaliai į Europą norinčių patekti žmonių skaičių ir ar pasiūlymai bus visiškai įgyvendinti. Migracijos grupės tvirtina, kad ES turėtų vėl atverti saugius ir teisėtus kelius į bloką po birželį įvykusios tragedijos, kai manoma, kad šimtai prieglobsčio prašytojų žuvo prie Graikijos krantų po to, kai nuskendo, juos gabenęs, perpildytas žvejybos laivas.
Planams vis dar prieštarauja Lenkija ir Vengrija. Naujiesiems planams taip pat reikės Europos Parlamento paramos, kuris tradiciškai priešinosi pastangoms apriboti prieglobsčio prašytojų teises.
Nuo 2015 m. migracijos krizės, kai per Viduržemio jūrą į bloką pabėgo daugiau, nei milijonas prieglobsčio prašytojų, daugiausia sirų, migracija sukėlė ginčus tarp 27 ES narių. Kovos kartais paralyžiavo sprendimų priėmimą dėl kitų politikos sričių.
2016 m. pasirašius susitarimą su Turkija, pagal kurį Ankara iš esmės buvo sumokėta už tai, kad sirai nepatektų į bloką, ES valstybės narės ne kartą nesugebėjo susitarti dėl visapusės nelegalios imigracijos kontrolės sistemos, kartu laikantis tarptautinių įsipareigojimų suteikti prieglobstį pabėgėliams, kuriems reikia apsaugos.
Permaininga migracijos politika nerodė atslūgimo ženklų. Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte vyriausybė neseniai žlugo dėl šio klausimo. Antimigracinėms partijoms sekasi gerai apklausose keliose ES šalyse, įskaitant Austriją, Nyderlandus ir Ispaniją, ir yra puikios galimybės papildyti vietas kitų metų Europos Parlamento rinkimuose.
Vis dėlto ES diplomatai birželį sudarė didžiulį susitarimą dėl naujo požiūrio į šį klausimą, kuriame Meloni dėmesys antimigracijai buvo suderintas su ilgalaikiais kai kurių Vakarų Europos sostinių reikalavimais dėl bendros ES atsakomybės už prieglobsčio prašytojus.
Šis pasiūlymas leistų šalims iš anksto patikrinti pabėgėlius ir apdoroti žmones, kurie, kaip manoma, greičiausiai nepateks, atlikus greitą įvertinimą. Tai taip pat suteiktų kiekvienai valstybei narei daugiau įgaliojimų nuspręsti, kur būtų galima grąžinti nesėkmingą prieglobsčio prašytoją.
Mainais ES kasmet sieks perkelti bent 30 000 migrantų visame bloke.
Jei šalis atsisakytų priimti prieglobsčio prašytojus, už kiekvieną nepriimamą asmenį ji galėtų sumokėti 20 000 eurų, ty maždaug 22 500 dolerių.
Kol buvo derinamas migracijos susitarimas, ES sakė, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kartu su Meloni ir Rutte vyks į Tunisą deryboms dėl migracijos pakto. Trijulė grįžo sudaryti praėjusio savaitgalio susitarimą. Birželio mėn. von der Leyen pasiūlė sukurti daugiau nei 15 mlrd. dolerių fondą išorės partnerystei, pvz., Tuniso susitarimui, finansuoti.
ES derybų centre buvo Meloni, kurio dešiniojo sparno vyriausybė kovą su migracija paskyrė svarbiausiu užsienio politikos prioritetu.
Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, šiais metais į Italiją jūra atvyko daugiau, nei 76 000, migrantų, o tai sudaro maždaug 77 proc. visų Viduržemio jūra atvykusių į ES.
Atvykstančiųjų į Europos pietinius krantus, skaičius yra beveik dvigubai didesnis, nei pirmąjį praėjusių metų pusmetį – ir yra aukščiausias lygis nuo 2015-ųjų migracijos krizės metų.
Didelė priežastis, dėl kurios padidėjo atvykstančių jūra srautas, yra Tuniso politinė ir ekonominė suirutė.
Pirmadienį „Amnesty International“ kritikavo ES susitarimą su Tunisu, sakydama, kad tai rodo, kad Saiedui ir Tuniso vyriausybei „ES pritaria, nepaisant vis labiau represinio elgesio“. „Tai verčia Europos Sąjungą prisidėti prie kančių, kurios neišvengiamai atsiras“, – sakė Amnesty.
Meloni nerodo jokių apgailestavimo ženklų. Sekmadienį ji pasveikino Tuniso susitarimą, kaip pavyzdį naujiems santykiams tarp Europos ir Šiaurės Afrikos šalių.“ [1]
1. World News: Europe to Harden Migration Stance --- Pact with Tunisia is EU's latest move to resolve fights over accepting arrivals. Norman, Laurence.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 19 July 2023: A.18.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą