„AnAir Force C-17 Globemaster vienu skrydžiu iš Kabulo evakavo 640 keleivių per JAV pasitraukimą prieš dvejus metus. C-5M Super Galaxy, net didesnis už Globemaster, gali gabenti bet ką, esantį armijos arsenale – arba prezidento ekskortą ir sraigtasparnį.
Tačiau mamuto dydžio reaktyviniai lėktuvai sensta ir nebegaminami. Tai paskatino Pentagoną pradėti ieškoti pakaitalų, galinčių nuskristi didelius atstumus, remiant JAV pajėgas Ramiajame vandenyne, kaip dalį savo politikos, kuria siekiama atgrasyti Kiniją. Kalbant plačiau, oro pajėgos numato daugybę sistemų, įskaitant didelį naują orlaivį, mažus be įgulos pristatymo dronus, sklandytuvus ir net kosmines raketas, kurios per kelias minutes atgabentų krovinius į bet kurią pasaulio vietą.
Oro pajėgų vadovai vis dar rengia reikalavimus naujos kartos orlaivių lėktuvams. Jie išbando idėjas šį mėnesį Ramiojo vandenyno regione vyksiančiose pratybose „Mobility Guardian 2023“, kuriose dalyvauja 70 krovininių ir degalų papildymo orlaivių bei 3000 orlaivių ir karių.
„Tikrai išbandysime save, kaip greitai galime judėti“, – praėjusią savaitę sakė oro pajėgų štabo viršininkas generolas Charlesas Q. Brownas jaunesnysis per patvirtinimo posėdį, skirtą tapti kitu Jungtinio štabo vadų pirmininku.
Šiuo metu didžiojo reaktyvinio lėktuvo dydžio C-5, pradėtas naudoti 1970 m., ir C-17, kuris prie laivyno prisijungė 1993 m., sudaro transporto parko stuburą. „Boeing“ baigė C-17 gamybą 2015 m., o oro pajėgos eksploatuoja apie 220 jų. „Lockheed Martin“ nustojo gaminti C-5 2002 m., o liko 52.
„Tie lėktuvai nejaunėja, nes C-17 buvo visiškai naujas, kai aš pradėjau skraidyti 1996 m.“, – sakė JAV Transporto vadui vadovavęs generolas Darrenas McDew.
C-5 turi duris priekyje ir gale, kad kariuomenę ir atsargas būtų galima pakrauti ir iškrauti iš urvinių krovinių skyrių tuo pačiu metu.
Kaip ir C-17, jis turi aukštus sparnus ir keturis galingus variklius, leidžiančius jiems veikti net iš mažų, neasfaltuotų kilimo ir tūpimo takų.
Vienas iš variantų yra orlaivis su vadinamojo mišraus sparno korpuso koncepcija, kuris iš esmės tarnauja skraidančiu sparnu, kuris pakeičia tradicinį vamzdžių ir sparnų išdėstymą plačiu fiuzeliažu, kuris taip pat suteikia pakėlimą. Dizainas nėra naujas, tačiau medžiagų ir gamybos pažanga priartino orlaivį žingsniu prie realybės.
Sparno korpusas suteikia daugiau erdvės atsargoms ar degalams gabenti, o suprojektavus naujus variklius, būtų galima veikti visame Ramiajame vandenyne. Oro pajėgos, Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija ir Pentagono gynybos inovacijų padalinys susivienijo, siekdami pasiūlyti viso masto demonstracinę tokio dizaino versiją iki 2027 m.
„Lockheed“ ir „Boeing“ sukūrė C-5 ir C-17, kad aprūpintų sąjungininkų pajėgas, susiduriančias su buvusios Sovietų Sąjungos grėsme. Abu gali kirsti Atlanto vandenyną, sustoti ir tada nuskristi dar 500 mylių be degalų papildymo.
Tačiau Pentagonas savo planuose daugiausia dėmesio skyrė Kinijai, kurią JAV apibūdina, kaip pagrindinį strateginę konkurentę ir „tempimo grėsmę“, kuriai jis turi prilygti arba pranokti karine įranga ir pasirengimu.
Nors transporto lėktuvas, aprūpinantis bazes Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, gali skristi šimtus mylių, Ramiajame vandenyne atstumai siekia tūkstančius. Naujieji lėktuvai turės turėti galimybę leistis mažesniuose oro uostuose, tai yra dalis Pentagono plano paskirstyti pajėgas ir kuro bei amunicijos atsargas Ramiajame vandenyne plačioje teritorijoje, o ne sutelkti juos į mažiau bazių, pažeidžiamų Kinijos atakų.
Konfliktas Ukrainoje taip pat informuoja apie reikalavimus naujiems lėktuvams, sakė generola Jacqueline Van Ovost, JAV Transporto vadovybės, kuri prižiūri Pentagono oro, jūrų ir sausumos logistiką visame pasaulyje, vadovė.
Van Ovostas sakė, kad konfliktas Ukrainoje išaiškino kai kuriuos naujo krovininio lėktuvo poreikius, kurie, pavyzdžiui, leistų iškrauti, paleisti raketų paleidimo įrenginius „Himars“ ir tada nuskraidinti į kitą vietą.
Numatydami didžiules pajamas, kurias bus galima gauti, projektuojant, statant ir prižiūrint naujus transporto lėktuvus, pagrindiniai gynybos rangovai jau daugelį metų stumia jų projektus.
„Boeing“ teigė, kad investavo į technologijas, kad palaikytų mišraus sparno konstrukciją, ir vertina ateities koncepcijas, susijusias su oro transportu ir tanklaiviais.
„Lockheed“ teigė esanti pasiruošusi paremti oro transporto parko pakeitimą ir investavusi į autonomines sistemas bei ryšius, taip pat į aerodinaminį efektyvumą.
Karinių oro pajėgų sekretorius Frankas Kendalas sakė, kad naujasis orlaivis vargu ar bus komercinio lėktuvo versija, pavyzdžiui, Boeing 767, naudojamas, kaip tanklaivio KC-46A degalų papildymo pagrindas. Esamos konstrukcijos yra lengvai matomos radare ir trūksta gynybinių sistemų, tokių, kaip raketos. „Tai gana platus atvirų galimybių spektras“, – sakė jis. "Mums gali prireikti specialiai sukurto orlaivio ir konfigūracijos, kuri būtų daug patvaresnė." [1]
1. U.S. News: Air Force Tests New Designs For Its Next Transport Fleet. Cameron, Doug.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 22 July 2023: A.4.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą