„Nors nuo įvykių Ukrainoje pradžios Europa sunkiai dirbo siekdama panaikinti saugumo spragas, mažytė salų grupė Šiaurės Atlante sudaro spragą Rusijos laivams žvejoti ir prisišvartuoti jos vandenyse ir uostuose, tarp jų ir laivams, kaltinamiems šnipinėjimu ir sabotažu.
Vakarų šalys vis labiau nerimauja dėl to, kas vyksta Farerų salose ir aplink jas – Danijos Karalystei priklausančioje autonominėje teritorijoje, sudariusioje ilgalaikę žvejybos sutartį su Maskva. Šis susitarimas leidžia Rusijos laivams įplaukti į Farerų salų uostus, apeinant draudimą įplaukti į Europos Sąjungos uostus.
Tai taip pat suteikia Rusijos laivams žvejybos teises Farerų ir JK bendruose vandenyse, todėl Didžiosios Britanijos vyriausybė primygtinai ragina Farerų salus sustabdyti tai, ko salų vadovai nesutiko daryti.
Ginčas iliustruoja, kaip Europa sutelkė dėmesį į vandens kelius Šiaurės jūroje ir Šiaurės Atlante, kai po įvykių Ukrainoje įžengia į naują didžiųjų valstybių konflikto su Rusija erą.
Farerų salos ir JK speciali teritorija patenka į strateginį tranzito maršrutą tarp Grenlandijos, Islandijos ir JK, žinomą kaip GIUK Gap, kuris nuo Šaltojo karo buvo pagrindinis karinių operacijų Šiaurės Atlante prieigos taškas. Kadangi šalys tapo labiau priklausomos nuo jūros energijos įrenginių ir povandeninių šviesolaidinių kabelių, leidžiančių prisijungti prie interneto ir atlikti finansinius sandorius, GIUK Gap svarba išaugo.
"Jūros dugno ypatingos svarbos infrastruktūros ir energetikos infrastruktūros objektas buvo ir bus taikomas ateityje. Tai suvokimas, kad JAV ir Europa atsibunda per pastaruosius metus", - sakė Rebecca Pincus, Poliarinio instituto direktorė Vilsono centre Vašingtone.
Po britų kritikos Farerų salos praėjusią savaitę įgyvendino naujus apribojimus, pagal kuriuos tik 31 Rusijos laivas, nurodytas jų dvišalėje sutartyje, gali patekti į jų uostus. Anksčiau kiti Rusijos žvejybos laivai, neįvardinti pakte, galėjo legaliai perkrauti krovinius arba būti remontuojami Farerų salų uostuose.
Farerų salų užsienio reikalų ministras HogniHoydalas interviu sakė, kad naujas žingsnis sumažins Rusijos laivų skaičių apie 60%.
Tačiau minėti Rusijos laivai vis tiek galės žvejoti vadinamojoje specialiojoje zonoje, kur pagal 1999 m. susitarimą su Danija britų valdžia neturi teisės jų tikrinti.
Didžiosios Britanijos maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministras Markas Spenceris sausį pasakė savo kolegai Fareruose Dennisui Holmui, kad „sprendimas atnaujinti jūsų susitarimą su Rusija turi įtakos mūsų dvišaliams santykiams“, rašoma laiške, kurį gavo „The Wall Street Journal“.
JK vyriausybės atstovas spaudai sakė, kad Londonas ir toliau sieks uždrausti Rusijos laivams žvejoti JK ir Farerų salų specialiajame rajone.
Vėjo krečiami Farerai, kuriuose gyvena 54 000 žmonių, 70 000 avių ir maždaug pusė milijono paukščių pufinų, turi savo prekybos politiką ir nėra ES narės, tačiau jų užsienio ir saugumo politika yra nustatyta Danijoje.
1977 m. sudarytas Farerų ir Rusijos žvejybos paktas leidžia farerams Barenco jūroje žvejoti pirmiausia menkes, o rusams – silkes ir skumbres Farerų salų vandenyse. Žuvis sudaro apie 90 % Farerų salų eksporto.
Danijos politikai teigė, kad dėl pakto Farerai, o kartu ir Danija, tampa pažeidžiami Rusijos šnipinėjimo ir sukuria nesutarimą su ES.
Praėjusiais metais įvykęs dujotiekio „Nord Stream“ sabotažas Baltijos jūroje parodė povandeninės infrastruktūros pažeidžiamumą ir sunkumus, identifikuojant kaltininkus. Pavyzdžiui, 77 % JK dujų importuojama iš Norvegijos vamzdynais po Šiaurės jūra.
„Rusija daug investavo, kad galėtų kelti grėsmę šioms sritims ir vykdyti slaptą povandeninę veiklą“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto Londone karinių jūrų pajėgų ir jūrų saugumo vyresnysis bendradarbis Nickas Childsas.
Pastarieji incidentai Europos sostinėse sukėlė nerimą dėl Rusijos buvimo Fareruose.
Praėjusiais metais po 2,6 mylios ilgio povandeninio šviesolaidinio kabelio, jungiančio Norvegijos palydovinę stotį su žemynu, nutrūkus ir be pėdsakų dingus, jūrų stebėjimo duomenys parodė, kad per kelias dienas iki jo nutraukimo Rusijos žvejybos traleris per kabelį kirto daugiau, nei 140 kartų, todėl kilo įtarimų dėl sabotažo. Pirmieji apie tralerio judėjimą pranešė Norvegijos žiniasklaida.
Praėjusių metų lapkritį Norvegijos policija šiauriniame Kirkeneso uoste atliko kratas dviejų rusų žvejybos tralerių „Lira“ ir „Ester“, kurie ten atvyko tiesiai iš Farerų salų, ir už užrakintų durų rado sovietmečio karinę radijo įrangą. Norvegijos žvalgybos vadovas regione tuo metu nacionalinei žiniasklaidai sakė įtariantis, kad laivai gali būti susiję su šnipinėjimu.
Šiuo metu du laivai nuo 2015 m. Fareruose prisišvartavo daugiau, nei 200 kartų. Pagal Farerų salų žvejybos inspekcijos pateiktą sąrašą jie abu yra tarp 31 laivo, kuriam leidžiama įplaukti į Farerų uostus.
Norvegijos policijos saugumo tarnybos atstovas atsisakė komentuoti kaltinimus trims Rusijos laivams, tačiau pareiškė, kad Norvegija yra Rusijos žvalgybos tarnybų taikinys.
Hoydalas sakė, kad Farerų salų valdžios institucijos jų vandenyse neaptiko jokios piktybinės Rusijos laivų veiklos.
Jis pažymėjo, kad salų prekyba su Rusija nepažeidžia ES sankcijų Maskvai, kurios neapima maisto prekių. „Nuo įvykių Ukrainoje pradžios įvedėme tokias pačias sankcijas kaip ir ES“, – sakė jis. – "Tačiau mes laikomės savo susitarimų."" [1]
1. World News: Faroe Islands Give Moscow a Foothold in the Atlantic. Sune Engel Rasmussen.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 22 July 2023: A.8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą