"Nustebote? Nemanau, nes apie šiuos
pūlinius žinoma dešimtmečiais, tik niekas jų nesprendžia. Įdomioji dalis, kad
tai nėra neišsprendžiami Gordijaus mazgai, mat, kaip rodo tose pačiose srityse
dirbančio verslo rezultatai, – čia galima jaustis puikiai ir gauti pelningumą,
kuris kur kas didesnis nei vidutinis pramonėje ar žemės ūkyje, pagal sukuriamą
vertę jau pralenkusį IT. Tuo labiau kad, pavyzdžiui, medicinoje privačių
medicinos įstaigų dalis pajamų atkeliauja iš biudžeto per tas pačias
Valstybines ligonių kasas (Rekvizitai.lt duomenimis, 168 darbuotojai,
vidutinis atlyginimas 3 198,56 Eur, mediana 3 070,86 Eur). Ir nekalbėkite man,
kad viskas iš biudžeto išlaikomose poliklinikose bei ligoninėse nemokama.
Kartais apima toks jausmas, kad dosniai finansuojamas viešasis sektorius tyliai
žudosi, jog jo vietoje puikiai uždirbtų verslas.
Pradžioje – keletas faktų.
Neišsprendus medikų trūkumo
Zarasuose, kyla rizika, kad iš dar vienos Lietuvos ligoninės pasitrauks būrys gydytojų. Raseiniuose
tarp ligoninės medikų ir savivaldybės kilo ginčas dėl vykstančio konkurso
ligoninės direktoriaus pareigoms užimti. Gydytojai tikina, kad mieste ėmus
sklisti kalboms, jog savivaldybė jau turi naują ligoninės vadovą, meras buvo
paprašytas konkursą organizuoti skaidriai. Tačiau medikai sako nebuvę išgirsti,
todėl šią savaitę 7 specialistai pateikė prašymus išeiti iš darbo. Dar du
gydytojai tokią galimybę svarsto. Savo ruožtu Raseinių rajono meras Arvydas
Nekrošius teigia medikų priekaištų nesuprantąs. Jo neįtikina ir gydytojų abejonės dėl
skaidrumo organizuojant ligoninės vadovo konkursą.
Taigi, kas yra Zarasų ligoninė? Rekvizitai.lt
duomenimis, joje dirba 108 žmonės, vidutinis atlyginimas 3 049,14 Eur, arba,
grubiai, apie 2000 eurų į rankas. Kaip provincijos viešojo sektoriaus objektui
– gana neblogai. Tačiau velnias slypi detalėse.
Atlyginimo mediana (atmetus
didžiausias ir mažiausias algas) 1576,19 Eur, arba mažiau nei tūkstantis eurų į
rankas. (Mediana yra atlyginimų sąrašo išdėstyto didėjimo tvarka, vidurys. (K.))
Kalbant paprasčiau, kažkas gauna labai daug, kažkas šiaip sau.
Imam Raseinių ligoninę ir tuos
pačius Rekvizitai.lt. 273 darbuotojai, vidutinis atlyginimas 2 274,84
Eur prieš mokesčius, mediana 1 930,84. Skirtumas ne toks ryškus.
Dar vienas skandalas buvo sostinės
Centro poliklinikoje. Per pusmetį iš įstaigos išėjo 40
žmonių.
Centro poliklinikoje dirba 952
žmonės, vidutinis atlyginimas 3 010,52 Eur, mediana 2 540,13 Eur (apie 1500 į
rankas).
Įmonės biudžetinės, tad pelningumo
skaičiuoti negalime.
O kaip reikalai privačiame
sektoriuje, į kurį, tikėtina, darnia vorele traukia daktarai?
UAB „Kardiolita“, „Kardiolitos“
klinikos. 633 darbuotojai, atlyginimų vidurkis 1 867,37 Eur, atlyginimų mediana
1 323,22 Eur, arba gerokai mažiau nei tūkstantis eurų į rankas. 2021 m.
(naujesni duomenys neskelbiami) pelnas neatskaičius mokesčių 3,539 mln. Eur,
pelningumas 21 proc.
Einam gilyn į privatų sektorių. UAB
„Inmedica“ – šeimos klinikų tinklas. 2 347 darbuotojai (taip, virš dviejų
tūkstančių darbuotojų visoje Lietuvoje), vidutinis atlyginimas 2 292,31 Eur,
mediana 1 713,77 Eur, arba kiek virš tūkstančio eurų į rankas. 2021 m. pelnas
prieš mokesčius 6,2 mln. eurų, pelningumas 17,33 proc.
Įvertinus faktus – gyvenimas
valstybiniame sektoriuje samdomiems žmonėms nėra blogesnis nei privačiame.
Algos taip pat ne auksu pateptos. Kodėl tada iš viešojo sektoriaus bėga žmonės,
kodėl negaunama reikalingų paslaugų?
Pinigų netrūksta. Panašu, trūksta
elementaraus ūkiškumo ir sugebėjimo valdyti bei keisti sistemą. Uždarinėti
ligonines ir karpyti paslaugas – tai ne reforma, nes lieka tik daugiau
neatsakytų klausimų.
Seimas pernai patvirtino sveikatos
priežiūros sistemos reformą: ją įgyvendinus tikimasi teikti daugiau
ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją.
Reformai skirta 710 mln. eurų. Iš visų mūsų kišenių.
„50 proc. Lietuvos gyventojų jau yra
nubalsavę už mūsų reformas, nes jie palikę mažąsias bei vidutines savivaldybes
ir užplūdę, jeigu galima taip pasakyti, užkimšę didžiąsias Lietuvos ligonines,
mat važiuoja ir elementariausių konsultacijų, ambulatorinių ir kitų paslaugų į
didžiuosius miestus, – pernai po balsavimo žurnalistams sakė sveikatos apsaugos
ministras Arūnas Dulkys, rašė lrytas.lt.
– Mūsų tikslas, kad apie 80 proc. galimų visų problemų žmonės galėtų spręsti
arčiau namų, savo savivaldybėj.“
Tačiau tai vėl neatsako į klausimą,
kodėl mokesčių mokėtojai už savo sumokėtus mokesčius negauna paslaugų ir kodėl,
kol viešasis sektorius skundžiasi, verslas, užsiimdamas ta pačia veikla, tik
plečiasi ir skaičiuoja puikų pelningumą.
Kitas klausimas – kas keisis. Kas
bus su visa infrastruktūra ir didžiulėmis ligoninėmis nunykusiuose
miesteliuose, kurių išlaikymas, tikėtina, ir suryja nemenką dalį biudžeto? Kas
bus su senstančia visuomene ir su vis dar, švelniai pasakius, patobulinimų
reikalaujančia senelių globa? Gal galima tą infrastruktūrą pritaikyti prie
kintančių poreikių, o ne tiesiog išmesti kaip senų plytų krūvą? Kol kas
griūvančio viešojo sektoriaus griuvėsiuose kyla naujos ir pelningos struktūros,
bet ne kokybiškos paslaugos ligoniams.
Kol kas panašiau į plaukimą
pasroviui, kur net viešajame sektoriuje ūkiškai dirbantys vadovai pasiekia
puikių rezultatų. Bėda kita – didelėms reformoms reikia vizijos, o vizija, kaip
žinia, netelpa tarp „Excelio“ eilučių."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą