„BRIUSELIS. Kai Ukraina šį pavasarį pradėjo didžiulį atsakomąjį puolimą, Vakarų kariuomenės pareigūnai žinojo, kad Kijevas neturi visų mokymų ar ginklų – nuo sviedinių iki karo lėktuvų – reikalingų Rusijos pajėgoms išjudinti. Tačiau jie tikėjosi, kad ukrainiečių drąsa ir išradingumas atneš tą pergalės dieną.
Jie neatnešė. Gilūs ir mirtini minų laukai, platūs įtvirtinimai ir Rusijos oro pajėgos iš esmės blokavo reikšmingą Ukrainos karių pažangą. Vietoj to, kampanija rizikuoja pakliūti į aklavietę, kuri gali sudeginti gyvybes ir įrangą be didesnio tempo pasikeitimo.
Kadangi bet kokio didelio masto ukrainiečių proveržio tikimybė šiais metais blanksta, Vašingtonui ir jo sąjungininkams kyla nerimą keliančių ilgesnio konflikto perspektyva – tokio konflikto, kuriam prireiktų didžiulės naujos sudėtingos ginkluotės įliejimo ir daugiau mokymų, kad Kijevas turėtų galimybę laimėti.
Bideno administracijos politinis skaičiavimas yra sudėtingas. Prezidentas Bidenas bandys būti perrinktas 2024 m. rudenį, o daugelis Vašingtono mano, kad Baltuosiuose rūmuose susirūpinimas dėl konflikto įtakos rinkimų kampanijai skatina vis labiau atsargiai vertinti Kijevui siūlomos paramos dydį.
Amerikiečių dvejonės prieštarauja besikeičiančioms pažiūroms Europoje, kur pastaraisiais mėnesiais vis daugiau lyderių tikėjo, kad Ukraina turi nugalėti konflikte, o Rusija turi pralaimėti, kad užtikrintų žemyno saugumą.
Tačiau Europos kariuomenei trūksta pakankamai išteklių aprūpinti Ukraina viskuo, ko reikia, kad išstumtų Maskvos kariuomenę iš maždaug 20% jų kontroliuojamos šalies. Europos lyderiai taip pat vargu ar žymiai padidins paramą Kijevui, jei pajus JAV nenorą, sako Vakarų diplomatai.
Transatlantinių politinių vėjų poslinkis, akivaizdus įtampoje tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV pareigūnų neseniai įvykusiame Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos viršūnių susitikime Lietuvoje, įvyko, kai ilgai lauktas Ukrainos puolimas atrodo įstrigęs. Kijevo nesugebėjimas pasiekti pažangos prieš Rusijos gynybą įtikino daugelį Vakarų karinių stebėtojų, kad Ukrainos pajėgoms reikia daugiau mokymų, atliekant sudėtingus karinius manevrus, stipresnės oro gynybos ir daug daugiau šarvų.
Dabar Ukraina puola Rusijos pozicijas, kur kariai turėjo kelis mėnesius sukurti plačią gynybą, įskaitant minų laukus, užtvaras ir bunkerius. Vakarų karinė doktrina teigia, kad, norint atakuoti įsitvirtinusį priešą, puolančios pajėgos turi būti bent tris kartus didesnės už priešą ir naudoti gerai koordinuotą oro ir sausumos pajėgų derinį.
Kijevo kariuomenei trūksta masės, mokymo ir išteklių, kad galėtų laikytis šių nurodymų.
„Ukraina tikrai turi sugebėti padidinti ir sinchronizuoti karines operacijas, jei nori pralaužti Rusijos gynybą“, – sakė Franzas-Stefanas Gady, nepriklausomas karinis analitikas, neseniai apžiūrėjęs Ukrainos fronto linijas.
Gady sakė, kad užuot sutelkusi pajėgas į puolimus, kuriuose dalyvauja daug vienetų, šaudančių raketų ir artilerijos salvėmis, remdama tuo pačiu metu besiveržiančias sausumos pajėgų bangas, Ukraina atakuoja nuosekliai, o po apšaudymo atakuodama pėstininkais kuopos lygiu. Ši taktika „dažnai telegrafuoja rusams, kad jie puola“, – sakė jis.
Dėl nedidelio masto metodo, kurį vadams lengviau suorganizuoti, nei stumti sausumos pajėgas po dengiančia artilerija, kyla problemų, tokių kaip ribotas mobilumas. Saugus sužeistų karių pašalinimas iš fronto ir šviežios amunicijos atvežimas kuopos lygmens operacijose yra klastingesnis, nes medicinos ir logistikos korpusas yra mažiau apsaugotas.
Surengti sinchronizuotus didelio masto atakas sunku bet kuriai ginkluotai pajėgai – net ir vakarietiškoms, turinčioms daugiau ir geresnės įrangos, nei Ukraina, – nes integruoti daugybę sausumos ir oro karių į greitą, smurtinį fronto puolimo baletą yra nepaprastai sunku.
Nė viena Vakarų kariuomenė taip pat nebandys pažeisti nusistovėjusios gynybos, nekontroliuodama dangaus.
„Amerika niekada nebandytų nugalėti parengtos gynybos be pranašumo ore, bet jie [ukrainiečiai] neturi pranašumo ore“, – sakė išėjęs į pensiją JAV armijos pulkininkas leitenantas Johnas Naglas, kuris dabar yra JAV armijos karo koledžo karo kovos studijų docentas. „Neįmanoma pervertinti, koks svarbus oro pranašumas, kai reikia kovoti antžeminėje kovoje už priimtiną aukų kainą."
Zelenskis gegužę, duodamas interviu „The Wall Street Journal“, pripažino, kad Rusija fronte turi pranašumą iš oro ir kad Ukrainos karių apsaugos trūkumas reiškia, kad „daug karių žus“ kovoje.
Ukraina tikėjosi rasti spragų Rusijos įtvirtinimuose, užtvindyti jas kariuomene ir sukelti sumaištį. Vietoj to, netikėtai tankūs minų laukai sulėtino Kijevo atakuojančių pajėgų judesius, palikdamos jas paveiktas Rusijos lėktuvų ir raketų smūgių.
Rusijos dronai ir puolimo sraigtasparniai, ypač „Kamov Ka-52“ „Alligator“, pasirodė ypač pavojingi. Ka-52, kurie yra vieni moderniausių Rusijos orlaivių, gali atsilikti nuo Rusijos linijų ir pasikliauti priekyje skenuojančių bepiločių orlaivių stebėjimo duomenimis. Jų lazeriu valdomų raketų „Vikhr“ nuotolis yra maždaug 5 mylios, o tai daugiau, nei dvigubai didesnis, nei bet kurių nešiojamų priešlėktuvinių raketų, esančių Ukrainos ginkluotėje.
JAV gynybos departamento analitikai šių metų pradžioje žinojo, kad Ukrainos priešakinės linijos kariai kovos su Rusijos oro atakomis. Vasario mėn. įslaptintame Pentagono vertinime, kurį tariamai paviešino Oro nacionalinės gvardijos pilotas Jackas Teixeira, nurodoma Ukrainos „nesugebėjimo užkirsti kelią Rusijos oro pranašumui“ rizika.
Kijeve trūksta oro gynybos įrangos, pavyzdžiui, JAV pagamintų „Patriot“ baterijų ar mobilesnių vokiškų „Gepard“ sistemų, kad būtų galima dislokuoti daug netoli fronto linijų. Patriotai ir kitos didelės sistemos taip pat yra pažeidžiamos Rusijos dronų atakų.“ [1]
1. Ukraine's Lack of Arms Dims Hope for Conflict Breakthrough. Michaels, Daniel.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 24 July 2023: A.1
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą