"ES narystei ne tik Ukrainą, bet ir
kitas kaimynines valstybes, sako, kad produktyvaus kandidatės dialogo su ES ir
Briuseliu raktas – lūkesčių valdymas, ne euforija.
Ukraina
– kandidatų eilės gale
Iš tikrųjų, ES dar nepriėmė
galutinio sprendimo derybų su Ukraina pradžiai. Nesigilindami į Briuselio
procesines vingrybes, ruoškimės dar vienam biurokratiniam ir politiniam show
kitų metų kovo mėnesį. Tarkim, ir tas etapas Ukrainos bus sėkmingai praeitas –
kas tada?
Tą klausimą geriausia būtų užduoti
kitoms šalims kandidatėms į ES nares, kurios jau įveikė tuos pačius barjerus.
Balkanų šalims Albanijai ir Šiaurės Makedonijai derybos dėl ES narystės buvo
„atvertos“ 2022 vasarą. Realiai jos vis dar neprasidėjo ir praėjus pusantrų
metų nuo jų „atvėrimo“ – Albanijos atveju trukdžius stato ES narė Graikija,
Šiaurės Makedonijos – kita narė Bulgarija. Klausiat kaip Briuselyje galima
derybas „atverti“, bet nepradėti?.. Galima.
Net ir prasidėjus deryboms jos
trunka labai ilgai, kol bus pilnai įveikti 33 arba 34 (priklausomai nuo šalies
kandidatės) derybiniai skyriai, liečiantys daugumą valstybės valdymo ir
ekonomikos sektorių. Kita Balkanų šalis Juodkalnija vykdo derybas dėl ES
narystės jau nuo 2012 metų ir kol kas uždarė tik 3 derybinius skyrius, Serbija
– nuo 2014 metų (uždarė tik 2).
Derybos gali ir prasidėti, bet po to
būti „užšaldytos“ – kaip Turkijos atveju, kuri dėl ES narystės oficialiai
pradėjo derėtis jau prieš du dešimtmečius.
Šalia Ukrainos ir Moldovos ES
kandidatėmis yra Bosnija ir Hercegovina, Sakartvelas bei, kaip „potencialus
kandidatas“ – Kosovas. Norvegija, Šveicarija ir Islandija irgi yra savo laiku
pateikusios ES narystės paraiškas, bet aktyviai jų neįgyvendina ir derybų savo
noru nevykdo.
Nepainiokim
derybų ir realios ES plėtros
Norint įvertinti šio derybų proceso perspektyvas Ukrainai ir
kitoms kandidatėms pirmiausia reiktų suvokti, kad Briuselyje egzistuoja ne
vienas, o du kertiniai sprendimų centrai: „biurokratinė Europa“ su Europos
Komisija priešaky, ir „politinė Europa“ su 27 ES šalių Vadovų Taryba. Visų ES
žmonių renkamas Europos Parlamentas, nors ir teoriškai pridedantis svorio
„politinei“ Europai, kol kas yra periferinis žaidėjas.
„Biurokratinė“ ir „politinė“ Europos
ne visada sutaria – o dažnai ir atvirai pjaunasi. Štai dėl konflikto su
Vengrijos ir Lenkijos valdžia Europos Komisija iki šiol yra sustabdžiusi
dešimtis milijardų ES struktūrinės paramos šioms dviem šalims.
Bet galutinį – ir daugumą tarpinių -
sprendimų dėl ES narystės priims būtent „politinė“ Europa. Arba, kitaip
tariant, žmonių išrinktų 27 šalių valdžia, Ir vienbalsiu sprendimu. Procesinių
barjerų kelyje link ES narystės sukurta specialiai daug – jų net 57 oficialūs
etapai. Dar daug galimybių V. Orbanui ar kam kitam išeiti iš salės, ar likti
joje kai reikės …
Įdomiausia, kad oficialaus sprendimo
iš ES politinės valdžios organizacijai plėstis apskritai nėra. ES formaliai
šiuo metu yra „potencialios plėtros“ režime, iš kurio neaišku, kada išeis.
Kelių pastarųjų metų Prancūzijos, kaip vienos ES de facto lyderių,
vadovų oficialūs pranešimai leidžia daryti prielaidą, kad Bendrijos plėtra
apskritai gali būti užšaldyta gilesnės integracijos tarp esamų ES narių labui.
Nėra apie besąlygišką tolesnę plėtrą pasisakę ir Vokietijos lyderiai. Paskutinė
kol kas į ES priimta šalis yra Kroatija 2013 metais.
Tuo tarpu Briuselio biurokratai
kartu su Ukrainos ir kitų kandidačių valdžia gali toliau aktyviai plušti ties
33 derybiniais skyriais, palaipsniui skinantis kelią 57 derybinių etapų
klampynėje. Ką gali žinoti, kartais ir uodega sėkmingai vizgina šunį …
Nuo
ko priklausys kandidačių šansai įstoti į ES
Realiausią signalą, kokią ES
narystės perspektyvą šiandien turi Ukraina, davė ne džiūgaujantys biurokratai
Briuselio koridoriuose ar mūsų politikai socialiniuose tinkluose, o Lenkijos
sunkvežimių vairuotojai. Lenkijos logistai jau kelias savaites užblokavo sieną
su Ukraina, protestuodami prieš laisvą prekių judėjimą į ir iš ES. Jie sako,
kad ukrainiečių kolegos nesąžiningai konkuruoja, dėl to neturėtų būti įleisti
vienodomis sąlygomis į ES transporto rinką. Anot lenkų, Ukrainos logistai
sukčiauja muitinės deklaracijose, nemoka mokesčių, neatlygina savo
vairuotojams, naudoja netinkamą ir neekologišką techniką ir t.t.
Kalbant ekspertų žargonu, Ukrainoje
mažesni atitikties kaštai (compliance costs). Dėl to jie gali pasiūlyti
mažesnę kainą ES klientams. Gal tai ir to paties Briuselio kaltė – Lenkijos ir
kitų šalių logistikos įmonės iki šiol „dėkingos“ už Mobilumo paketą ir kitas
prieštaraujančias ne tik ES Žaliajam Kursui, bet ir sveikam protui taisykles.
Tačiau šis lenkų protestas iškėlė į paviršių ir dilemą - jei jau vienodai
ruošiamės konkuruoti vienoje rinkoje su naujomis šalimis, tai turime daryti
pagal vienodas taisykles visiems - ir ant popieriaus, ir praktikoje.
Dėl labai panašių priežasčių
Lenkijos, Slovakijos, Rumunijos, Bulgarijos ir kitų ES šalių politiniais sprendimais
šiemet arba užblokuotas, arba apribotas grūdų ir kukurūzų importas iš Ukrainos.
Kaltinimai panašūs – Ukrainos gamintojai konkuruoja nesąžiningai, dėl to
nenusipelno laisvos prekybos su ES.
O kas atsitiks, kai ant ES narystės
derybų stalo atsiras Briuselio pinigų pyrago dalybų klausimas? Ką pasakys
prancūzų ūkininkai, kai prireiks dalintis vis dar dosniomis ES žemės ūkio
subsidijomis su Ukrainos fermeriais? O ką apie tai mano Lietuvos verslo
asociacijos ir kitos interesų grupės? ES šalių valdžia anksčiau ar vėliau šiuos
praktinius klausimus privalės derinti su žmonėmis ir verslu, o ne patogiai
nustumti į šoną.
„Blogiukas“
vis dėlto pasiekė tikslą
Ukrainos narystės ES derybų atvėrimo
euforijos paraštėje liko kitas svarbus faktas. Praeitą savaitę Briuselyje
„blogiukas“ Orbanas tyliai pasiekė savo – užblokavo Ukrainai žadėtą ES
finansinę paramą. Briuselis 2024–2027 metų perspektyvoje Ukrainai turėjo
išskirti virš 50 milijardų Eur – daugiausia atidėto mokėjimo kreditų forma.
Ši parama gyvybiškai svarbi Ukrainai.
Vien 2024 m. šalies biudžete jau užprogramuotas virš 40 milijardų Eur (virš
50%) biudžeto deficitas. ES parama, kartu su Pasaulio banko kreditais, turėjo
sudaryti liūto dalį trūksiančių kitąmet pinigų. Jiems nepasiekus iždo nebus iš
ko sumokėti atlyginimų ir viešajam sektoriui, ir kariuomenei. Nevykusia
alternatyva gali tapti pinigų spausdinimo vajus, kuriam kol kas gan sėkmingai
atsispirdavo Ukrainos Centrinis bankas.
Šis neatitikimas tarp realybės ir
Briuselio biurokratų bei kai kurių ES šalių politikų kuriamo rožinio santykių
su Ukraina paveikslo bus žalingas – pirmiausia pačiai Bendrijai ir jos
įvaizdžiui. Narystės ES derybas jau senokai vykdančiose Balkanų šalyse
euroskepticizmas auga, nacionalistinis populizmas kelia sparnus, o ES, kaip
tikslo perspektyva, tikima vis mažiau.
Kaip neseniai man juokais užsiminė
vienos Balkanų šalies valdžios atstovas: „Kas turi atsitikti, kad mes pagaliau
atkreiptume ES dėmesį – vėl prasidėtų karas ir būtų sugriauta šalis?“
Komentaro autorius – Dovydas
Vitkauskas, Teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą