"Dabar, kai vyksta ūkininkų protestai, be to, prieš akis –
Europos Parlemento rinkimai, Europos Sąjunga nenori viešai aptarinėti
perspektyvų, susijusių su naujų narių priėmimu. Apie tai rašoma portale
„RBK-Ukraina“, atsižvelgiant į „Politico“ publikuojamą informaciją.
Kadangi yra priversti konkuruoti su pigia iš ES
nepriklausančių šalių importuojama produkcija, ūkininkai jaučiasi įstrigę
beviltiškoje kovoje ir pasmerkti nesėkmei, be to, juos ypač šokiruoja aukštos
degalų kainos ir Briuselio skelbiamos ekologinės normos.
Europos šalių lyderiai sutinka eiti į kompromisus, kad
nuramintų ūkininkus, be to, beveik nekalba apie bloko plėtrą, turėdami omenyje
dar ir tai, kad iki rinkimų ES liko vos 3 mėnesiai.
Keletas ES diplomatų teigia, kad ruošiantis galutinei Ukrainos,
Moldovos, taip pat kelių Vakarų Balkanų šalių integracijai vykstančių darbų
stengiamasi neaptarinėti, kadangi tokios kalbos sukeltų ūkininkų pasipiktinimą.
„Būkime atviri: artėjant rinkimams Europoje, niekas nenori
kalbėti apie [plėtrą]. Kalbos apie subsidijų Europos ūkininkams mažinimą jokiu
būdu nėra tas dalykas, kurį kas nors norėtų užrašyti kaip savo rinkimų
kampanijos šūkį. Be to, tai gali tapti kraštutinių dešiniųjų rinkimine
amunicija“, – sakė vienas ES diplomatas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen,
planuojanti ir toliau eiti dabar užimamas pareigas, pažadėjo paruošti bloką
Ukrainai. 2023 metų rugsėjį ji pareiškė, kad tai klausimas, kurį svarbu
išspręsti dabar, jei norime jaustis pasiruošę rytdienai, ir paragino Europą
mąstyti platesnėmis kategorijomis bei patiems subjauroti mūsų likimą.
Herakliškas uždavinys
Su Ukrainos integracija susijęs uždavinys yra be galo
sudėtingas. Šalis taptų didžiausią teritoriją turinčia ES nare,
o Kyjivo įtaka Europos Parlamentui ir ES Tarybai būtų ganėtinai reikšminga.
Bloko nare tapusios Ukrainos BVP būtų vienas žemiausių ir ši
aplinkybė ypač atsilieptų ES sanglaudos politikai. Jeigu įvyktų Ukrainos
integracija, tai reikštų, kad per 7 metus šalis gautų apie 186 mlrd. eurų iš ES
lėšų, bet likusioms ES šalims dėl to reikėtų mokėti daugiau, o gauti – mažiau.
Blokas nusprendė, kad pasirengimas galutinei Ukrainos,
Moldovos, Sakartvelo ir šešių Vakarų Balkanų šalių integracijai turi vykti
šalies viduje, o ne viešai, rašo „Politico“.
Leidinyje taip pat pažymima, kad per ateinantį viršūnių
susitikimą Europos lyderiai neturėtų gvildenti bloko plėtros temos: planuojama
tiesiog aptarti nusimatančias užduotis.
Kaip teigia kai kurie oficialūs asmenys, tikrosios derybos
dėl plėtros prasidės tik pasibaigus rinkimams. Birželio pabaigoje Europos
lyderiai pasirašys po vadinamąja strategine darbotvarke, skirta kitai Europos
Komisijai ir labai susijusia su vidaus reformomis. Tikimasi, kad kalbas apie
plėtrą galėtų pradėti 2025 metais ES Tarybai pirmininkausianti Lenkija.
Lenkijos ūkininkai ir toliau blokuoja sunkvežimių eismą.
Kertant sieną kyla nemažai sunkumų – tiek vykstantiems į Ukrainą, tiek į
Lenkiją.
Lenkijos ūkininkai tebeblokuoja kelius prie šešių patikros
punktų.
Kovo 5 d. Lenkijos ūkininkai pranešė, kad protestas prie
sienos su Ukraina tęsis iki balandžio 30 d., bet kovo 10 d. vienas iš punktų
buvo kuriam laikui atitvertas."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą