"Lenkų – ukrainiečių santykiai buvo
sudėtingi ir tarpukariu, kai labai gausi ukrainiečių mažuma išsikėlė tikslą
sukurti savo valstybę, kas savaime nieko blogo, bet bėda ta, kad įskaitant ir
su Lenkijai priešiškų užsienio valstybių parama, iškilo jėgos, norėjusios, kad
nepriklausoma Ukraina bet kokia kaina būtų etniškai homogeniška valstybė.
Visiškai nesislepiant, buvo raginama išvyti arba išžudyti kitataučius.
Ukrainiečių integraliesiems nacionalistams buvo kalama į galvą, kad joks
nusikaltimas nėra pernelyg baisus, jei tik pasitarnauja Ukrainai.
Su nacionalistų judėjimu OUN-B
susiję kai kurie Ukrainiečių sukilėlių armijos (UPA) daliniai ėmė šią
ideologiją įgyvendinti karo metais, konkrečiai, Voluinės vaivadijoje, kur iki
karo lenkai sudarė apie 15 proc. gyventojų. Jie ir tapo taikiniu. Būtina
pabrėžti, kad tik dalis UPA karių skatino ir vykdė žudynes, bet faktas, kad
genocidas vyko.
Įvairiais
vertinimais, jie nužudė 120 – 200 tūkst. lenkų civilių.
Beje, žudė ne tik lenkus, bet ir
žydus, armėnus, kitų tautų atstovus ir net žudynėms nepritarusius ukrainiečius.
Reikia pripažinti, kad lenkai atsakė tuo pačiu, tik ne tokiais mastais ir
neturėdami genocidinių tikslų.
Lenkijoje buvo ir yra masė žmonių,
kurių artimieji ir giminaičiai buvo išžudyti Voluinėje."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą