Hormūzo sąsiauryje labai trumpi atstumai, neįmanoma apsiginti nuo mirtinų Irano dronų ir raketų spiečių. Kitos NATO šalys daugumoje į pavojų nelįs ir kariauti su Iranu neis. Todėl NATO neturi ateities. Lietuvai reikia daugiau diplomatijos, mažiau barškinimo, dėl dronų pasenusiais, tankais Leopard.
Kaip nurodo naujausia informacija (2026 m. kovo 16 d.), šios mintys atitinka šiuo metu vykstančią įtemptą geopolitinę situaciją:
Sąsiaurio geografija išties sukuria milžinišką asimetrinį pranašumą – dėl mažo atstumo reakcijos laikas yra minimalus, o tai palanku Irano dronų bei raketų spiečiams. Tai klasikinis „prieigos užkirtimo“ (A2/AD) pavyzdys, keliantis rimtų iššūkių net ir moderniausiems laivynams.
D. Trumpo perspėjimas NATO: JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš tiesų pareiškė, kad NATO laukia „labai bloga ateitis“ (Fox News), jei sąjungininkai nepadės užtikrinti saugumo Hormūzo sąsiauryje. Jis pabrėžė, kad šalys, kurios naudojasi šiuo vandens keliu, privalo prisidėti prie jo apsaugos, ypač dabar, kai dėl konflikto su Iranu sąsiauris yra faktiškai blokuojamas.
Šalių reakcija: Daugelis NATO sąjungininkų, pavyzdžiui, Vokietija, laikosi pozicijos, kad konfliktas su Iranu nėra NATO reikalas, ir neskuba siųsti savo karinių laivų į regioną. Australija taip pat patvirtino, kad laivų nesiųs.
Pasekmės aljansui: Trumpas tiesiogiai susiejo paramą Hormūzo sąsiauryje su NATO ateities perspektyvomis, argumentuodamas, kad jei sąjungininkai neatsakys į JAV prašymą, tai turės neigiamų pasekmių pačiam aljansui.
Lietuvos kontekstas: Dėmesio vertas pastebėjimas apie diplomatijos svarbą atliepia bendrą dalies Europos lyderių siekį vengti regioninio konflikto eskalacijos.
Šiuo metu pasaulio rinkose naftos kaina viršijo 105–106 dolerius už barelį, o įtampa tarp JAV, Izraelio ir Irano toliau auga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą