Ši tema Lietuvoje yra viena jautriausių ir labiausiai
skaldančių visuomenę. Vadinamasis „kilnojamasis turtas“ arba žemės sklypų
perkėlimas (restitucija) paliko gilų neteisybės pojūtį tūkstančiams vilniečių,
kurie dešimtmečius laukė savo protėvių žemės grąžinimo natūra, kol jų vietą
užėmė „perkelti“ sklypai.
Štai pagrindiniai aspektai ir galimi veiksmai:
Teisinė situacija ir realybė
Restitucijos procesas: Nors
įstatymiškai žemės perkėlimas buvo legalus įrankis, praktikoje jis dažnai virto
piktnaudžiavimu, kai vertinga žemė mieste būdavo išmainoma į menkaverčius
sklypus regionuose.
Konstitucinis Teismas: Dar 1990-ųjų pabaigoje
ir vėliau teismas ne kartą konstatavo, kad savininkų teisės turi būti ginamos,
tačiau prioritetas dažnai būdavo teikiamas „valstybės poreikiams“ arba jau
suformuotiems naujiems sklypams.
Ką galima daryti dabar?
Kompensacija
pinigais arba mišku: Kadangi laisvos žemės Vilniuje beveik neliko, valstybė
siūlo kompensacijas. Problema ta, kad siūlomos sumos dažnai neatitinka rinkos
vertės. Tačiau šiuo metu kompensacijų skaičiavimo metodika yra šiek tiek
atnaujinta.
Individualūs
ieškiniai: Jei turite įrodymų, kad jūsų žemės grąžinimo procesas buvo
vilkinamas tyčia arba buvo pažeistos procedūros, vis dar galima kreiptis į
teismus dėl žalos atlyginimo.
Kolektyviniai
kreipimaisi: Vilniuje veikia kelios bendrijos, vienijančios žemės savininkus.
Kartu paprastai lengviau daryti politinį spaudimą savivaldybei ir Nacionalinei
žemės tarnybai (NŽT).
Svarbus pastebėjimas
Dauguma sprendimų priėmimo galių dabar yra perduota
savivaldybėms. Nuo 2024 m. sausio 1 d. miestų žemėtvarka perėjo į savivaldybių
rankas, tad tiesioginis dialogas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija
yra būtinas žingsnis.
“Siekiant užbaigti piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimą, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų
šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) priklausantys parlamentarai siūlo miestuose žemės
neatgavusiems savininkams suteikti naują lygiavertį sklypą.
D. Dundulis, bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos
pirmininkas, bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius: praktiškai beveik pusę
pelno pastaraisiais metais surenkame ne iš prekių pirkimo ir pardavimo, o iš
kitų veiklų.
Tokią nuostatą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme siūlo įteisinti Seimo nariai Česlavas
Olševskis, Rita Tamašunienė ir Jaroslavas Narkevičius.
Jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas
arba priimtas, bet dar neįvykdytas, projektas numato, kad iki šių metų gruodžio
31 d. savo turto dar neatgavę gyventojai galėtų prašyti perduoti neatlygintinai
lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai tos pačios savivaldybės
teritorijoje.
Taigi įstatymo projektu buvusiems savininkams siūloma
numatyti galutinę datą valiai pakeisti – 2026 m. gruodžio 31 d. Kaip teigia
įstatymo pataisų iniciatoriai, tuo atveju, jeigu jie iki siūlomos naujos datos
neišreikštų pageidavimo gauti lygiavertį sklypą, jiems nedelsiant turėtų būti
atlyginta išskirtinai tik pinigais. Priėmus įstatymo pataisas, parlamentarų
nuomone, būtų teisingai atlyginta už turtą, kurio grąžinti natūra nėra
galimybės.
„Vilniuje būtų užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo
procesas, suteikta galimybė žmonėms gauti naują lygiavertį žemės sklypą miesto
teritorijoje. Manau, kad tai leistų išvengti teisminių ginčų, kurie stabdo
žemės reformą. Vilniaus miesto savivaldybė galėtų likusią laisvą žemę
pardavinėti aukcionuose ir tokiu būdu papildyti savo biudžetą, lėšas skiriant,
pavyzdžiui, gynybai“, – komentuodama projektą Eltai sakė Teisingumo ministrė,
Seimo narė R. Tamašunienė.
Jos duomenimis, Vilniaus mieste šių metų sausio 1 d.
nuosavybės teisės dar neatkurtos 500 buvusiems savininkams į bendrą apie 700 ha
žemės plotą.
„Viena iš pagrindinių priežasčių yra tai, kad gyventojų
netenkina piniginė kompensacija už mieste negrąžinamą valstybės išperkamą žemę.
Ji siekia tik 2 tūkst. 982 eurus už 1 ha mieste turėtos žemės“, – sako R.
Tamašunienė.
Kompensacija
siekia tik 2 tūkst. 982 eurus už 1 ha mieste turėtos žemės.
Šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato jokio kito
alternatyvaus atlyginimo būdo, išskyrus piniginę kompensaciją, kuri, anot
parlamentarės, įvertinus realią neišpirktos žemės ar jos dalies rinkos vertę,
yra neadekvačiai maža.
Kaip skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) svetainėje,
Vilniuje yra suformuoti 433 nauji sklypai nuosavybės teisių atkūrimui.
„Pretendentų į šiuos sklypus yra tik apie 100. Akivaizdu,
kad suformuotų nuosavybės teisių atkūrimui sklypų pakanka, kad juos, vietoje
siūlomos mokėti simbolinės piniginės kompensacijos, galėtų pasirinkti kiti gyventojai,
kuriems iki šiol nuosavybės teisės neatkurtos arba atkurtos iš dalies“, – sako
R. Tamašunienė.
Beje, nauji lygiaverčiai žemės sklypai yra siūlomi tik
tiems, kurie iki 2003 m. balandžio 1 d. išreiškė tokią valią. Kaip pastebi R.
Tamašunienė, ne visi gyventojai iki šios datos galėjo pateikti prašymą dėl
sklypo suteikimo, nes nuosavybės teisų atkūrimo procesas miestuose dar nebuvo
pažengęs ir pretendentai tikėjosi savo žemę atgauti natūra. Todėl savo
prašymuose jie pageidavo atkurti nuosavybės teises natūra.
„Todėl manau, kad reikėtų leisti buvusiems savininkams iki
2026 m. gruodžio 31 d. pasirinkti naują lygiavertį žemės sklypą. Jie gautų
vertingesnį turtą negu piniginę kompensaciją ir tokiu būdu sostinėje bus
užbaigta žemės reforma. Gyventojai, pasirinkę naują lygiavertį žemės sklypą,
neturėtų pagrindo skųsti teismams NŽT priimamų sprendimų dėl kompensavimo
pinigais, kurie šiuo metu yra priimami prieš jų valią“, – sakė R. Tamašunienė.
Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės gyventojams
pasirinkti lygiaverčio naujo žemės sklypo už miesto teritorijoje turėtą žemę,
kadangi toks prašymas turėjo būti pateiktas tik iki 2003 m. balandžio 1 d.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų šių metų
birželio 1 d."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą