Amerikiečiai jau sugeba aiškiai išdėstyti ne tik anglies dvideginio, bet ir metano pavojų, perkaitinant Žemę [1]

Markas Bittmanas, pavyzdžiui, siūlo įsivaizduoti, kad atmosferos teršimas dujomis turi ateivių iš kosmoso veidą. Taip mes greitai visi sukiltume kovon.

Priminkime ponui Mazuroniui, kad skalūnų dujos yra metanas su šiek tiek priemaišų. Aš norėčiau iš bet kur ištrūkosioms  metano dujoms suteikti pono Mazuronio veidą. Bet nežinau, ar visoje Lietuvoje yra toks cirkininkas, kuris galėtų išpūsti Mazuronio veidą metano dujomis. Nors tas veidas yra šiaip sau, nieko ypatingo.

Jei rimčiau, tai dabar mūsų eilė nustoti žaisti parapijinę politiką. Dabar mūsų eilė taip pat susirūpinti Žemės likimu.

• 1. Bittman: The Aliens Have Landed

Mes ir kompiuteriai, kurie mokosi iš mūsų

Kiekvieną kartą, kai koks nors Europos Sąjungos dokumentas verčiamas į lietuvių kalbą, Google Translate programa mokosi, lygindama originalą ir vertimą, bei įsimindama, kaip žmogus išvertė vieną ar kitą frazę. Atlikdami darbus ir leisdami juos analizuoti kompiuteriams, mes mokome kompiuterius, kurie mus tuose darbuose pakeis.

Problema tame, kad pakeičia daugelį iš mūsų. Štai vienas pavyzdys, parodantis, kiek jau daug gali besimokančių kompiuterių kombinacija. Jei vežimėliui duodame Goggle Car sugebėjimą vairuoti save, padedame ant jo robotą Baxterį, kuris programuojamas (mokosi), tiesiog žmogui keičiant Baxterio rankų bei pirštų padėtį, bei prijungiame IBM Big Blue galimybes medicinoje, tai gauname kažką, kas neblogai atlieka medicinos darbuotojos paprastesnes funkcijas. Patarnauti restorane toks robotas gali ir be medicinos žinių.

Taigi, kompiuteriai gana greitai, mokydamiesi iš mūsų, pakeis daugelį iš mūsų darbe. Klausimas, ar ne pernelyg greitai, kad mes sugebėtume prisitaikyti prie tokių darbų išnykimo [1]. Yra ir nuomonė, kad robotai ne taip jau greitai pasirodys mūsų buityje [2].

• 1. It’s the Economy: Hey, Robot: Which Cat Is Cuter?

• 2. Seal of approval

Lietuvoje vyksta trečiasis pasaulinis karas, o likusiame pasaulyje yra ramu

Va kokios karingos antraštės ir nuotraukos Lietuvoje:

K. Girnius: dėl gynybos finansavimo prezidentės pozicija pakito 360 procentų (149)7 val.

• D. Grybauskaitė: apie mus skleidžiamas melas ir dezinformacija (285)
• D. Grybauskaitė: karas ir okupacija - nebe istoriniai terminai (554)

Kariuomenės vadas apie nuolatinę NATO bazę: konsultacijos vyksta (114)7 val.

J. Kronkaitis. Ar mūsų laisvė verta poros centų nuo Lietuvos lito (173)

Erelės ir ereliai. Jų kiekvienoje kišenėje po pabūklą. Ir jau šaudo.

O va kas darosi pasaulyje. Rusija pastatė dideles karinės pajėgas prie Ukrainos sienų. Nėra vilties, kad Lvovo berniukai gali toms Rusijos pajėgoms pasipriešinti. Amerikiečiai bando gelbėti Lvovo berniukus derybomis su Rusija. Tuo tarpu Rusija reikalauja garantijų, kad visa Ukraina netaps NATO nare po kelių šimtų kalašnikovų ir lazdų panaudojimo. Amerikiečiai gi siūlo tik mokestinę autonomiją rusakalbiams Ukrainoje [1].

Nuobodu. Zirzena musės. Miškas ūkanoja...

1. No Breakthrough on Ukraine, but More Talks Are Promised

Kai buvo karas, suomiai su Rusija kariavo.

 Kai taika, suomiai su Rusija prekiauja. O mūsų elitas visa tai daro atvirkščiai. Kai buvo karas, pardavė Rusijai Lietuvą.  Kai dabar taika, tai prekiauti su Rusija nenori, žodžiais kariauja [1].

Gal jau užtenka mums tokio elito? Gal išrinkime dirbti sugebančius žmones?

1. Jonas Algirdas Kronkaitis. Ar mūsų laisvė verta poros centų nuo lito?

Kaip gauti daug gerų atsiliepimų internete?

Jei jūsų verslas yra skalbykla, tai atsiliepimų bus kiekvieną kartą, kai sudeginsit kieno nors apatinius.

Ką daryti?

Prašyti atsiliepimų. Kai kurie naudoja ipad ar panašius įrenginius, kai klientas moka už patarnavimą, kad būtų proga iškart parašyti atsiliepimą [1].

Jokiu būdu negalima fabrikuoti atsiliepimus. Išeis aikštėn, bus liūdna.

1. Dealing With Online Reviews: ‘You Can’t Take This Personally’

Amerikiečiai ką tik aptiko, kad uolienų skaldymo dėka į atmosferą patenka penkiasdešimt kartų daugiau metano, negu manyta anksčiau

Ir tas metanas yra dvidešimt kartų kenksmingesnis klimatui, negu anglies dvideginis. Žala gamtai yra milžiniška. Obama bando sukontroliuoti situaciją, bet galingi lobistai priešinasi [1]. Vieną didelį praeities kataklizmą, išnaikinusį daugumą gyvybės Žemėje galėjo sukelti mikroorganizmai, išskyrę daug metano. Dabar mes galime tapti tais organizmais, išskiriančiais pernelyg daug metano, mūsų energetikos pramonės įmonių savininkų beatodairiškos veiklos dėka [2].

Amerikiečiai jau sugeba aiškiai išdėstyti ne tik anglies dvideginio, bet ir metano pavojų, perkaitinant Žemę. Markas Bittmanas, pavyzdžiui, siūlo įsivaizduoti, kad atmosferos teršimas dujomis turi ateivių iš kosmoso veidą. Taip mes greitai visi sukiltume kovon [3].

Priminkime ponui Mazuroniui, kad skalūnų dujos yra metanas su šiek tiek priemaišų. Aš norėčiau iš bet kur ištrūkosioms  metano dujoms suteikti pono Mazuronio veidą. Bet nežinau, ar visoje Lietuvoje yra toks cirkininkas, kuris galėtų išpūsti Mazuronio veidą metano dujomis. Nors tas veidas yra šiaip sau, nieko ypatingo.

Jei rimčiau, tai dabar mūsų eilė nustoti žaisti parapijinę politiką. Dabar mūsų eilė taip pat susirūpinti Žemės likimu. Jeigu ne Žygaičiai, tai Grybauskaitės ir Mazuronio dėka būtume ir mes pirmaujantys Žemės naikintojai skalūnų dujomis. Laikykimės, monopolijų godumas yra mūsų nuolatinis priešas.

• 1. White House Unveils Plans to Cut Methane Emissions

2. Didžiausio istorijoje gyvybės išmirimo kaltininkai – mikrobai 

3. Bittman: The Aliens Have Landed

Kaip veikia mūsų karą kurstanti propaganda?

Pastangų dydžiu lenkia Putino propagandą. Štai Delfis skelbia: 

_Į padangę Ukrainoje pakilo 60 zenitinių raketinių kompleksų divizijų [1]._



Vienas iš dviejų. Arba tos divizijos susprogo, nes bešveisdamos lašinius Maidane,  pamiršo zenitinių raketų mokslus,  arba tiek prisivalgė tų lašinių su šaltu vandeniu, kad visi, įskaitant storus virėjus, pakilo į padangę raketiniu principu.

1.Kyla nerimas: Rusų kariai juda link Charkovo

Ką tyrinėja mokslininkai Lietuvoje?

JAV vyksta skalūnų dujų gamyba ir brangūs tokios gamybos paveikio aplinkai bei žmonių sveikatai  tyrimai. Žmonės nekantriai laukia dar nepaskelbtų šių tyrimų rezultatų.

O Lietuvoje?  Lietuvoje skalūnų  dujų gamyba nevyksta. Tyrinėjimų todėl jokių nėra. Bet Lietuvos parsidavę naivūs mokslininkai jau pareiškia, kad  skalūnų dujų žvalgyba nėra pavojinga nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai [1]. Tai tikras skandalas.

Ką tie Lietuvos mokslininkai tyrinėja? Juk skalūnų dujos Lietuvoje yra giliau, negu pasiekia bet koks lietuvis mokslininkas, lazdele maišantis ežero dumblą. O gal mūsų mokslininkai tyrinėja dujas, kurios išsiskiria iš tų jų vietų, kuriose jų kūno dalys nesueina? Didžkukulių prisivalgius, tos dujos yra tikrai gana nemalonios. Gal pauostykite dar kartą, gerbiamieji mokslininkai?.

Kur jūsų gėda?

1. Lietuvos mokslininkų išvada: skalūnų dujų žvalgyba nėra pavojinga nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai

Kaip lengviausiai išmokti mintinai?

Profesionalo gyvenime dažnokai tenka mokytis mintinai, ypač kalbas.

Lengviausias būdas išmokti mintinai gerai ir greitai yra paprastas: reikia pakartoti, kai tik pradedame užmiršti. Taigi, kartojimo atvejai turi būti atskirti laike (išskirstytas kartojimas, spaced repetition (angl.)). Intervalai pakartojimui, pavyzdžiui, gali būti tokie:

penkios sekundės, dvidešimt penkios sekundės, dvi minutės, dešimt minučių, viena valanda, penkios valandos, viena diena, penkios dienos, dvidešimt penkios dienos, keturi mėnesiai ir du metai.

Aišku, jei medžiagos kartojimui paskiriame tiek pastangų ir laiko, tai toje medžiagoje turi būti labai kruopščiai atskirta tai, ką kartosime ir įsiminsime, nuo tos medžiagos, kuri yra neverta tokio pasišventimo. Yra kompiuterinių programų, tame tarpe ir nemokamų, kurios padeda taip išmokti mintinai [1].

Taip pat gana naudinga yra pakartoti prieš chirurginę operaciją, egzaminą ar kitą žinių patikrinimą, paskaitą, svarbų susitikimą ir kitais panašiais atvejais, nes neseniai pakartotos žinios ypač gerai atsimenamos.

1.http://www.economist.com/blogs/prospero/2014/03/language-learning-tools

Kur rasti pinigų tyrimams?

Sugebantys gerai dirbti žmonės emigruoja, nes lengvai uždirba žymiai daugiau emigracijoje ir gyvena ten geriau. Dirbančiųjų trūkumas Lietuvoje kelia atlyginimus tiems, be kurių pagalbos apsieiti sunku. Todėl kuo toliau, tuo mažiau galime konkuruoti pasaulyje mažų atlyginimų dėka (kaip mes darome iki šiol).

Turime išmokti konkuruoti naujais produktais bei patarnavimais. Tam reikia tyrimų. Pinigų tyrimams Lietuvoje yra mažai. Bet tai nėra užburtas ratas. Galime sukurti valstybinius fondus, kurie investuotų į reikalingus tyrimus. O praktiniai tokių tyrimų rezultatai (išradimai, komercinės paslaptys, know-how) galėtų būti perduodami į tuos fondus. Fondai perduotų tai verslininkams už dalį pajamų, gautų panaudojant tyrimų rezultatus praktikoje. Reikia tik suvienyti atsakingų už tai biurokratų, mokslininkų bei sunkesnio darbo nebijančių verslininkų, pedagogų bei besimokančio jaunimo pastangas. Jei tyrimai atliekami privačiai, naudojant valstybinių grantų lėšas, tai galima sutarti, kad dalis pelno iš tytrimų rezultatų taip pat pereitų valstybei [1].

Jei valstybė nesiims finansuoti rizikingiausius tyrimus, tai tikrai svarbių naujovių mūsų ekonomikoje ilgai nesulauksime, nes visos naujovės išmaniajame telefone Iphone yra išrastos valstybės finansuotuose tyrimuose. Kitaip, deja, nebūna.

1.America’s Underappreciated Entrepreneur: The Federal Government

Pavojus Lietuvos vyrams

Kai senoji karta, kuri moka gyventi švariai ekologiškai, pasigamindami savo maistą, išeina Anapilin, mūsų berniukai ir vyrai pereina prie pirktinio maisto, iš kurio pakuočių išeinatys ftalatai daro tuos berniukus ir vyrus impotentais. Ftalatai sumažina testosterono gamybą [1]. Kam tos pakuotės? Paklauskite Maximoje. Beje, šildykite maistą popierinėse lėkštėse, jei reikia, nes popierius tų ftalatų neturi.

Kadaise lietuvės moterys skundėsi Vytautui ir Jogailai, kad, iškirtus tvirtai stovinčius šventųjų giraičių medžius, vyrai negalės daryti vaikus. Dabar Lietuvos vyrams tikrai iškyla toks pavojus. Kodėl tyli Lietuvos moterys šiandien? O gal nėra Vytauto ir Jogailos lygio vadovų, kurių galėtume paprašyti pagalbos? Ar ne laikas išrinkti rūpestingesnį žmogų į Dalios Grybauskaitės vietą?

1. Poison Pen: A Threat to Male Fertility

Išlindo Lietuvos Napoleonai I

Ne, aš nekalbu apie durnių namų kontingentą.

Kalbu apie dalį mūsų visuomenės, kuri reikalauja žymiai didinti gynybos išlaidas, tikėdamiesi Graikijos pavyzdžiu tuos pinigus išvogti tiesiogiai ir otkatų metodu. Argumentuoja jie kartais gana įdomiai. Štai Šarūnas Liekis pareiškė, kad mūsų toli šaudantys pabūklai šaudo ne taip toli, negu Rusijos [1]. Raketų, branduolinio ginklo, aviacijos, įskaitant bepilotinės, specialiųjų pajėgų laikais mums Šarūnas Liekis siūlo ruoštis Napoleono I laikų karui pabūklais.

Jei čia ne idėja iš durnių namų, tai aš nežinau, ką kitą pasirinkti. Liūdna.  Juk tai dabar yra mūsų oficiali politika...

1. Kaip pritraukti užsienio investicijų, kai nuo Rusijos patys apsigintume tik kelias valandas

Pasirodė filmukas, demaskuojantis Ukrainos valdančiuosius [1]

Yra gana objektyvus aprašymas, kaip elgiasi Ukrainos nacionalistai valdžioje [2]. Ir taikūs protestuotojai Maidane turi dabar atiduoti ginklus, jei nori gauti mūsų (ES) mokesčių mokėtojų pinigų, kad nusipirkti lašinių maistui [3].

1. Ukrainos televizijos vadovą užpuolę aktyvistai sulaukė pasmerkimo 

• 2. Ukrainian Nationalists Assault TV Executive

• 3. Ukrainian Militias Given Deadline to Surrender Arms

Andrius Navickas. Ko mus moko įvykiai Ukrainoje? [1]

Posovietinių šalių valdančiųjų elgesio palyginimas šiame straipsnyje yra drąsus ir būtinas žingsnis. Juk visur pagyvenusiems aktyviausiems rinkėjams patinka vienas ir tas pats. Laikas atvirai pasakyti, kas rūpinasi tauta, o kas ieško pigių būdų užsitikrinti pagyvenusių rinkėjų balsus. Juk pagyvenusieji irgi nėra tokie naivūs. Reikia tik atvirai kalbėti apie mūsų bėdas.

1. Andrius Navickas. Ko mus moko įvykiai Ukrainoje?

Kur ritasi šių dienų globalizacija?

Daugybė kiniečių ir kitų panašių kraštų gyventojų ištrūko iš visiško skurdo į mažesnį skurdą. Bet Vakaruose dauguma vidutiniokų ir skurdesnių negavo tokių gerovės prieauglių. Na, o ekonominis elitas Vakaruose pasiekė neregėtas aukštumas [1].

Kadangi visa politika yra ne pasaulinė, o vietinė, tai toks nevienodas gerbūvio pagerėjimas Vakarų šalyse nieko gero nežada globalizacijai. Sunku bus šių dienų globalizaciją toliau išsaugoti politiškai.

1. A Global Boom, but Only for Some

Bitcoin'ų esmės paaiškinimas

Bitcoin'ų paaiškinimų galima rasti Lietuvos internete ir Vikipedijoje. Bet The Economist paaiškino žymiai geriau, kaip ši valiuta veikia. Principo originalas buvo išrastas vienoje Ramiojo vandenyno saloje ir naudotas iki dvidešimtojo amžiaus pradžios. Tie pinigai buvo šie labai sunkūs akmenys:



Dėl didelio akmenų svorio, juos retai perkeldavo į kitą salos vietą. Bet visi žinodavo, kam jie priklauso. Stambių sandėrių metu (reikia duoti kraitį dukrai) akmuo pereidavo naujam savininkui. Taip ir bitkoinai. Jie yra saraše, kur kiekvieno bitkoino savininkas žinomas. Todėl nereikia tarpininko (banko), kaip nereikėjo banko šių akmenų savininkams [1].

1. Hidden flipside

Ar tikrai ponas Butkevičius ir panelė Grybauskaitė dar svajoja apie naują Lietuvos atominę elektrinę?

Avariją patyrusioje Fukušimos atominėje elektrinėje samdomi patys skurdžiausi ir neapmokyti, kurie, darydami grubiausias pavojingas klaidas, valo šią didžiulę ir žiauriai užterštą teritoriją [1]. Radioaktyvus vandenėlis dažnai išlaistomas į aplinką, tie vargšai darbuotojai gauna didelias radiacijos dozes. Šių skurdžių darbas tiek mažai apmokamas, kad kvalifikuotieji ten dirbti neina. Reikalavimai dirbantiems su radioaktyvumu yra stebėtinai žemi: turėti truputį nuovokos ir sugebėti dalyvauti pokalbyje. Va jums ir aukščiausias technikos lygis...

Ar jūs vis dar svajojate taip naikinti ir lietuvių tautos genofondą su japoniško griozdo pagalba? Ar ne laikas jums jau atsistatydinti ir atgailauti, kad kartu su ponais Kubiliumi ir Sekmoku iššvaistėte tiek mūsų bendrų pinigų šiam pavojingam naujos japoniškos atominės elektrinės projektui Lietuvoje?

1. Unskilled Are Hired for Fukushima Cleanup

Iš kur ateina Lvovo [1] berniukų (ir kai kurių iš mūsų) fašistinės tendencijos?

Iš polinkio į individualizmą. Tokiu būdu žmonės bando atsikratyti šeimos, bažnyčios ir bendruomenės ryšių. Todėl jie priima nacionalistines, tautos tariamo priklausymo aukštesnei rasei, fantazijas, kaip šių fašistuojančių būtybių pagrindinę savybę, formuojančią visą jų gyvenimą. Paradoksaliai, laisvės siekis atveda prie sekimo ir totalios kontrolės.Tai dar 1953 metais suvokė Robertas Nisbetas [2].

Labiau mandagūs žmonės Lvovo berniukus vadina hipernacionalistais [3] (hyper-nationalist parties), Tai primena purvinų marškinių vadinimą nevisai švariais. Skamba gražiai, bet saldu nuo to skambesio nepasidaro.

1. Š. Marčiulionis apie Ukrainą: o jūs žmones su kaukėmis ir Molotovo kokteiliais vadintumėte taikiais protestuotojais? 

2. The Age of Individualism

3. The Three Faces of President Obama

Kodėl Grybauskaitės bandymai sukelti karą su Rusija yra tik karštas oras?

Nes niekas kitas nenori karo su Rusija. Vokietija dėl verslo, politinių ir kitų priežasčių neis toliau žodžių apie griežtas sankcijas Rusijai. Pačių griežtų sankcijų nesulauksime [1,2]. Nei Lenkija, nei, tuo labiau, mes neturime pakankamai svorio, kad pakeistume padėtį.

Bet isterija, kurią kelia Grybauskaitė yra mums naudinga politiškai. Ji parodo, kad į aukščiausią postą valstybėje yra išrinkta asmenybė, kuri nesupranta šių dienų pasaulio ir negali veikti jame. Deja, ekonominė žala Lietuvai yra didžiulė [3].

1. Charlemagne: Disarmed diplomacy
 2. Verslo atstovai: sankcijų prieš Rusiją taikymo idėja yra absurdiška 
3.Verslininkas V. Kaikaris: galėsime savo patrankas sviestu tepti, nes jo nebus kur dėti 

Gerai, kad nepirkome katę maiše

JAV neturi gero būdo branduolinių atliekų saugojimui [1]. Atliekos, laikomos druskos šachtose, pradėjo duoti radioaktyvias nuotekas. Reikalingi nauji tyrimai, kaip tas atliekas saugoti pastoviai. Saugojimas yra brangus ir gali būti dar brangesnis. Gerai, kad nepirkome katę maiše ir nestatėme naują brangią elektrinę, kurios atliekų saugojimo kainos nebežino niekas.

1. http://www.nature.com/doifinder/10.1038/507015a

Gera naujiena būsimiems Lietuvos istorikams

Ką tik Grybauskaitė, Niektauškaitė ir Soplytė pareiškė, kad bedarbių Lvovo berniukų ir Donbaso šachtininkų peštynės kelia grėsmę gimtinės saugumui, ir kad jos visos trys be simbolinio pasipriešinimo nepasiduosiančios [1].

1. D. Grybauskaitė: antrą kartą istorinės klaidos pakartoti negalėsime – turėsime pasipriešinti ir turėsime iššauti 

Popiežiaus automobilis

Tai  1984-tų Renault, toks pat kokiais važinėja daugelis dirbančiųjų Prancūzijos ūkininkų ūkiuose paprastais darbininkais. Mielieji, 1984-tų... Atleisk jums, Viešpatie...

Tiems, kurie bijo išpaikinti skurstančius

Jeigu Skandinavijos pavyzdžiu valstybė daugiau padeda skurstantiems, ar tai nesumažina noro dirbti? Taip, sumažina. Bet yra svarbi ne tik motyvacija. Dar svarbesni yra ištekliai [1]. Jeigu žmonės neturi išteklių tinkamai maitinti ir auklėti vaikus, tai tampa didžiuliu Lietuvos potencialo švaistymu.

Nedidelis motyvacijos sumažėjimas yra tinkama kaina, kad suteiktume išgyvenimui reikalingus išteklius.

• 1.Krugman: Liberty, Equality, Efficiency

Kaip išgyventi Lietuvoje?

Maldeikienė [1] aiškiai suformuluoja paprastą tiesą: Lietuvoje neįmanoma išgyventi, nedalyvaujant neformalioje ekonomikoje, nes normalių išvystytų ekonominių santykių neturime, ir mūsų valdžia nesugebės artimiausioje ateityje sukurti šalyje kultūrą, kuria tokie normalūs ekonominiai santykiai remtųsi. Darbe vis dar galioja socialistinis principas: jie vaizduoja, kad mums šiek tiek sumoka, o mes vaizduojame, kad dirbame. Maisto sau auginimas yra paprasčiausia būtinos neformalios ekonomikos dalis.

1. A. Maldeikienė: Lietuvos ekonomikos modelis – daugiau giminių valstybės tarnyboje

Kodėl reikėtų vengti pramoniniam ūkininkavimui skirtų sėklų?

Nes tai daug iškastinio kuro ir sunkaus darbo reikalaujantys prasto skonio, nors ir išvaizdūs, augalai, prinokstantys visi vienu metu. Iškastinis kuras reikalingas pagaminti didžiulius trąšų ir pesticidų kiekius, be kurių šie augalai negali tarpti. Be abejo, iškastinis kuras reikalingas ir sunkiai žemės ūkio technikai, be kurios tokia intensyvi, bet naikinanti dirvožemį ir mūsų sveikatą,  žemdirbystė neįmanoma [1]. Iškastinis kuras teršia gamtą per orą, ir, trąšų nuotakų pavidalu, per vandenį.

1. http://gyvenimas.delfi.lt/archive/article.php?id=64222294 

Mergaitė išsigando, ar tautos skaldytoja Dalia Grybauskaitė atliko bjaurų priešrinkiminį spektaklį?

Per rinkimus prieš Didžiąją recesiją (taip vadinama krizė, kuri vis dar tęsiasi) Rusija kariavo su Saakašviliu Gruzijoje. Andrius Kubilius lakstė ratais, rėkė, kad Rusija pas mus ateina, kad jis mus apgins. Išsigandome. Išrinkome Kubilių su saujele kitų klounų valdžion. Saakašvilio banditai yra emigracijoje, Rusijos kariuomenė lieka Gruzijoje.

Apsirikome. Savanaudiškumą skatinanti Kubiliaus politiką apsunkino krizę Lietuvoje, palyginus su padoresne politika Lenkijoje. Didžiulė emigracija iš Lietuvos, kvalifikuotų žmonių trūkumas ir katastrofiška bedarbystė Lietuvoje - ko mes dar tikėjomės?

Dabar vėl vyksta rinkimų kompanija. Rusija dabar blogu žvilgsniu palydi Lvovo berniukus, ginkluotus pagaliais, kalašnikovais ir snaiperių šautuvais. O Kubilius tyli? Nevisai tyli. Va siūlo skirti baudas Krymo valdžiai. Bet tai menkniekis. Kas pasidarė su isterišku mūsų gynėju?

Jis užleido vietą scenoje Daliai Grybauskaitei. Dabar ji vienintelė stovi tarp mūsų ir naujausių Rusijos karinių visureigių ir vaizduoja klaikiai išsigandusią [1]. Ir ne šiaip sau stovi, o pasilenkusi žiūri į taikiklį. Geras ūkininkas Daliai Grybauskaitei neduotų kiaulių šerti, nes  alkanoms kiaulėms ji pasakotų marksizmo-leninizmo istorijas. Ką jai daugiau pasakoti? Ji nieko kito neišmoko ir galvelė netraukia.

Ką gero padarė Dalia Grybauskaitė? Skaldė tautą. Ne tik apkaltino Darbo partiją šnipinėjimu Rusijai. Dalia Grybauskaitė rėmė skaldytojišką kenksmingą Kubiliaus politiką. Tik jos dėka buvo pratęstas stalininis pasų atiminėjimas iš lietuvių emigracijoje.

Ką daryti?  Netikėkime tariamai išsigandusiai mergaitei Daliai Grybauskaitei. Senai komunistei laikas į pensiją.

Vienykimės. Ieškokime vieno realesnio kandidato į Prezidento postą ir visi paremkime jį.

1. Mykolas Drunga. D. Grybauskaitė ir A. Merkel – du požiūriai vienoje Europoje

Dabar blogas laikas stoti į euro zoną

Žema infliacija euro zonoje jau atvedė euro zoną į Japonijos stiliaus sąstingį, kuris Japonijoje tęsėsi dešimtmečius. Dabar blogas laikas stoti į euro zoną. Mums sąstingis brangiai kainuoja žmonių ir verslo pasitraukimais iš Lietuvos.

1. Lowflation and the Two Zeroes

Ar tikrai mes esame tik kyšininkai ir vagys?

Girdi, esame kyšininkai ir  vagys, todėl negalime pasipriešinti mums būdingai, pagal G.Nausėdą [1], pakankamai individualistinei socialinei kultūrai. Nejaugi?

O gal neturime lyderių,kurie galėtų mums įskiepyti norą dirbti Tėvynės labui? Gal mūsų lyderiai daug vagia: Landsbergiai - lenkų žemes [2], A.Kubilius - pinigus važinėjimui į Kaliforniją [3], kad įtaisyti jo sūnų darbui Google kompanijoje, I.Degutienės šeimyna - indėlius bankrutavusiame banke [4] ir t.t.? O realiai mes esame labiau homogeniška visuomenė negu švedai. Be to, kova už nepriklausomybę, kova prieš atominę energetiką ir skalūnų dujų pramonę rodo, kad mes puikiai sugebame rūpintis bendrais interesais ir nugalėti stiprius užsienio priešus bei Tėvynės išdavikus. 

Reikia mums tik išvyti vagis ir Tėvynės išdavikus iš valdžios. Mes esame labiau nesavanaudiški darbe Tėvynei, negu garsieji švedai.

1. G. Nausėda: Lietuvoje įgyvendinti švedišką modelį – nerealu 

2. V.Landsbergio šeima pasipelnijo iš lenkų žemių grobimo Vilniaus krašte  3. Premjeras A.Kubilius nekovoja su jaunų nedarbu?

4. Kokią išsikovojome laisvę Lietuvoje?

Kam mums reikia provokuoti, niekinti ir užgaulioti Lietuvos lenkus?

Vieniems iš mūsų vieta kapuose jau greitai bus mūsų, kitiems iš mūsų reikia dar palaukti. Nei Vytautas Landsbergis, nei jo sėbrai, užgrobę geriausiasVilnijos lenkų žemes, į kapus tų žemių neišsineš. Jei žmonių (ar tai lenkų, ar rusų) vardai ar vietovardžiai jų asmeninėje erdvėje bus parašyti jų gimtąja kalba, nuo to mūsų gimtosios lietuvių kalbos didybė nenukentės. Nuo to, kad lenkų ir rusų vaikai, rašydami rašinius lietuvių kalba, neišlaikys konkurencijos su mūsų, lietuvių, vaikais, bus blogiau tik mums, Lietuvos verslo žmonėms, nes prarasime tuos talentus, kurių šalyje ir taip katastrofiškai trūksta.

Svarbu ne pasiekti karines ar politines pergales. Svarbu keisti žmonių nusiteikimą, nuo kurio priklauso, ar tie žmonės mus paliks ramybėje [1]. Kaip tik to ir trūksta susidariusioje situacijoje. Lietuvius, migravusius iš provincijos kaimų į Vilniją, niekas mūsų Vilniaus kaime neriša. Vilnius tebeišlieka kaimas - mes nesugebame atgaivinti senojo žydiškojo ir lenkiškojo miesto. Todėl lietuviai migruoja toliau, į žaviuosius kultūringus Vakarus. Vilnius lietuviams tėra tik tarpinė stotelė, pabėgėlių stovykla. Mes rizikuojame palikti mūsų senąją sostinę Vilnių priešiškai nusiteikusių vietos lenkų rankose.

Kodėl mes kurstome Lietuvos lenkų neapykantą, kodėl provokuojame ir skaudiname Lenkiją, mūsų svarbiausią karinę sąjungininkę, skriausdami  Lietuvos lenkus demonstratyviai, smulkmeniškai ir sadistiškai?

Todėl, kad nuo Smetonos laikų mes nemokame kitaip mobilizuoti fašistuojančius elementus Lietuvoje, kuriais rėmėsi dar fašistinis Smetonos režimas ir remiasi visa mūsų primityvi valdžia, kaip tik kurstydami antilenkiškas nuotaikas. Na ir Vokietija bei Rusija pasimokė iš bendros Lietuvos-Lenkijos valstybės istorijos bei palaiko tuos pačius fašistuojančius elementus Lietuvoje, kovojančius su lietuvių-lenkų bendradarbiavimu.  Vokietija bei Rusija gauna daug naudos iš paprasto principo: skaldyk ir valdyk. Mūsų, šiandienos lietuvių,  valdžios ribotumui nėra ribų.

Tačiau kovos su atominės energetikos ir skalūnų dujų monopolijomis pergalės Lietuvoje rodo, kad vien tik išorinių priešų ieškančios fašistuojančios politikos ir mažotarizmo laikai baigiasi. Mokomės tikrosios demokratijos, kurioje energinga mažuma taip pat sugeba pasiekti teisingumo.

1. What Would Kennan Say to Obama?

Jūs tikrai geriau gyvenate, negu dirbantys prekybos tinkluose

Po sugriuvusio stogo-žudiko atvejo Maximoje, net dideli Maximos viršininkai suprato, kad dirba rūmuose, pastatytuose iš smėlio, kurie greitai visai sugrius. Tokia depresija neprideda sveikatos nė vienam. O apie paprastus darbuotojus kalbėti tiesiog liūdna. 

 _Pašnekovės duomenimis, atlyginimai prekyboje nėra dideli: paprasti darbuotojai uždirba 1200-1300 Lt.

„Darbuotojų poreikis prekybos tinkluose yra labai didelis. Jie apskritai yra vieni iš didžiausių darbdavių šalyje“, – sakė R. Karavaitienė.

Pasak pašnekovės, darbuotojai į prekybos centrus nesiveržia dirbti dėl nepatrauklių darbo valandų, atlyginimų, darbo sąlygų [1]._

Pradėk gauti nors šešiolika procentų tavo pajamų iš natūrinio ūkio, ir tavo gyvenimas bus sveikesnis, ramesnis, nes galėsi rimtas sumas sutaupyti. O tada ir geresnį darbą lengviau gausi. Visi mėgsta sveikus ir patenkintus gyvenimu.

Sakai: _ne visi lietuviai taip gyvena._

Išvertus į normalią kalbą, tai reiškia: _yra milijonierių, yra Andriaus Kubiliaus vaikai, aš noriu gyventi, kaip gyvena milijonieriai ir Andriaus Kubiliaus  vaikai_.  O kiti milijonieriai irgi yra kieno nors vaikai ir kūmai. 

O tu Kubiliaus klausei apie tavo norus? Sutiko skubiai tave įsivaikinti? Jei ne, tai tavo norai yra nerealūs. Jau ateina daigų auginimo laikas. Eik, nusipirk atsparesnių pomidorų sėklų ir augink ant palangės. Blizgės vaisiai, kaip Andriaus Kubiliaus plikė, bet nors naudos tau iš jų bus.

• 1.   „Maxima“ skelbia apie algų didėjimą

Sužeista Lietuva

Laisvosios rinkos instituto varnos džiaugiasi, kad Lietuva nesurenka tiek mokesčių, kiek reikia biudžetui. Mat Laisvosios rinkos instituto varnos tai laiko įrodymu, kad Lietuvoje mokesčiai (mažiausi Europoje) yra pernelyg dideli. Girdi, sumažinkim mokesčius, durniai išeis iš šešėlio, daugiau pinigų surinksim. Nejaugi?

Realiai mokesčių nesurinkimas ir emigracijos dydis rodo, kad neoliberaliosios reformos ir išlaidų karpymas krizės pradžioje mirtinai sužeidė Lietuvą [1]. Šalis kraujuoja, nebegali išlaikyti net tos valstybės liekanos, kurią turime, o toms pačioms, kaip ir kubiliniai užsienio kompanijoms parsidavę, socdemai nieko nekeičia, tik ieško naujų mokesčių šaltinių.

1. "The Contradictions of Austerity: The Socio-Economic Costs of the Neoliberal Baltic Model."

Kodėl skalūnų skaldymas Lietuvoje yra pasmerktas?

Amerikoje gelmių turtai priklauso žemės savininkui. Tie žmonės, kurie daugiausia nukenčia nuo nešvaraus pramoninio uolienų skaldymo, gauna dosnius atlyginimus už dujas. O Lietuvoje gelmių turtai priklauso valstybei. Nė vienas save gerbiantis žemė savininkas neleis naikinti jo turimą turtą be kovos, jei jam niekaip neatlyginama. Todėl skalūnų skaldymas Lietuvoje yra pasmerktas. Nepatinka - kraustykitės į Šiaurės Korėją. Ten yra jums tinkama despotinė tvarka.

Kad skalūnų skaldymas yra nesaldus kaimynystėje gyvenantiems, parodo tai, jog tarptautinės naftos korporacijos Exxon vadovas yra už skalūnų skaldymą, bet tik ne prie šio vadovo namo [1].

1. Rex TillersonExxon-Chef wehrt sich gegen Fracking nahe seinem Wohnhaus

Perspėjimas vis dar svajojantiems apie branduolinį reaktorių

Gaisrai ir teroristų atakos gali sukelti Lietuvoje branduolinę avariją, kuri būtų tokia pat brangiai kainuojanti, kaip dabar yra Fukušima (šimtas milijardų dolerių). Nuo to neapsaugoja jokia technologija [1].  Vokiečiai kenčia, atsisakę nuo svarbaus branduolinės energetikos indelio, kol dar jų atsinaujinantys šaltiniai nepilnai išvystyti. Todėl mums vokiečiai pinigų mūsų branduolinės avarijos likvidavimui neduos. O kiti tokių pinigų ir neturi. Todėl lietuvių tautai bus bankrotas, ir Lietuvos teritorija taps netinkama gyventi.

Gerai kad atsisakėme branduolinio reaktoriaus statybos. Turime už tai padėkoti lietuvių tautai, kuri yra protingesnė už daugelį mus valdančių.

1.Nuclear energy: Meltdowns, redux

Kur mūsų vargų šaknys?

Džiugina Andriaus Navicko pradėtos diskusijos pradžia [1]. Trūksta mums sugebėjimo iš šalies pasižiūrėti į tai, ką darome. Trūksta ir sprendimų aptarimo kultūros. Jei nepatinka pasiūlyta idėja, bet nežinome nieko geresnio, tai dažnai naiviai atakuojame tos idėjos autoriaus asmenybę (nupirktas ir t.t.). Atrodo, kad tai yra viena iš svarbiausių sunkumų Lietuvoje priežasčių, nes mūsų sprendimų kokybė tokio aptarimo pasekoje dažnai yra tokia prasta, jog klaida aiški, net nesulaukus pasekmių.

1. Diskusija. Andrius Navickas. Kur pažvelgsi – visur agentai? (I)

Įsivaikinimo, dirbtinio apvaisinimo ir panašios idėjos nepakeičia vaikų ateitį, kurią nulemia genetika

Socialiniai įsivaikintų žmonių tyrimai parodė, kad tų žmonių IQ, pasiekimai mokymesi ir pajamos koreliuoja ne su juos įsivaikinusiais tėvais, o su įsivaikintų biologiniais tėvais [1]. Genai yra svarbiau, negu aplinka šiuo atveju.

Bet privalome susikaupti ties pagrindine problema, kuri yra svarbi mūsų visų vaikams (o reiškia, ir mums). Įsivaikintų asmenų tyrimų duomenys yra įtikinantys, paprasti ir labai praktiški: mes turime gerai žinoti tuos žmones, kurie yra (ar nori būti) mūsų vaikų biologiniais gimdytojais, nes nuo jų priklauso mūsų vaikų (o reiškia, ir mūsų pačių) ateitis. O, kalbant apie išimtis, tai įsivaikinimo, dirbtinio apvaisinimo ir panašios idėjų įgyvendinimas tokias žinias atneša retai, todėl rimtam šeimos planavimui nelabai tinka.

1. Your Ancestors, Your Fate

Kaip mes kalbame su žmogumi, kuris norėtų dirbti mūsų organizacijoje?

Verslininkas gali pasamdyti artimiausius padėjėjus, galinčius padaryti viską, išskyrus pasamdyti verslininkui artimiausius padėjėjus. Todėl pokalbis su samdomais žmonėmis yra svarbus. Visas šis pokalbis užima apie valandą laiko. Didžiausią šio laiko dalį (apie keturiasdešimt minučių) užima elgesio aptarimas [1]. Jis turi būti konkretus. Klausimų pavyzdžiai:

_Papasakokite man apie atvejį, kai, nepaisant visų Jūsų pastangų, Jūsų klientas liko visiškai nepatenkintas._

Arba:

_Papasakokite man apie atvejį, kai klientas buvo nustebintas dėl nepaprastai aukštos Jūsų darbo kokybės._

Tokie konkretūs klausimai leidžia išsiaiškinti, kokia buvo situacija, kokią užduotį turėjo pašnekovas, pašnekovo veiksmus ir tų veiksmų rezultatą. Kadangi visada konkrečioje situacijoje galima paprašyti patikslinimų, greičiau galima susigaudyti, ar pašnekovas meluoja bei aiškina išmoktus dalykus, ar kalba užėjo apie realaus gyvenimo atvejį. Neteisingas klausimas būtų:

_Papasakokite, ką jūs galvojate apie klientų aptarnavimą._

Po tokio klausimo galima sulaukti iš anksto sugalvoto atsakymo, kuris nieko nepasakys apie kandidato užimti pareigas jūsų organizacijoje realius sugebėjimus. Na, o tiems, kurie ateina į mūsų organizaciją tokiam pokalbiui, patarimas nefantazuoti, kalbėti kiek galima tiksliau apie realius atsitikimus darbe.

Mūsų organizacijoje, kaip ir daugely kitų šiais laikais, inovacijos yra būtinos, hierarchija realiame darbe mažai ką reiškia. Todėl vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos mums reikia suprasti pokalbio metu: kiek kandidatas dirbti su mumis yra tinkamai subalansavęs sugebėjimą, iš vienos pusės, tapti projekto savininku, kuris iš visų jėgų stumia tą projektą pirmyn, su, iš kitos pusės, kuklumu, savo sugebėjimų ribų suvokimu, žinojimu, kada reikia į projektą įjungti kitus bedradarbius su geresniais sugebėjimais. Konkrečių poelgių aptarimas padeda surasti būtent žmones, turinčius tokį savybių balansą.

1. How to Get a Job at Google

Kuo matuosime mūsų atlyginimus: papūgomis ar sekretorėmis?

Dažnai kalbant su lietuviais, iškyla idėja:  šios pajamos nevertos dėmesio, tiek pas mus gauna viena sekretorė.  Tada prisimenu vieną mane mokiusį tvarkyti finansus žmogų. Šis mokytojas anksčiau dirbo su brangiai apmokamomis Holivudo žvaigždėmis. Todėl iš jo lūpų ypač įtikinamai skambėjo, kad nesvarbu pajamos, svarbu skirtumas tarp pajamų ir išlaidų. Būna tokie veikėjai, kurie gauna didžiules pajamas, bet išlaidos šiek tiek didesnės. Todėl tie veikėjai skendi skolose.

Išvertus į lietuvių situaciją, išeina taip: Na ir kas, kad tu gauni daugiau, negu tavo sekretorė. Ji uždirba mažai. Išleidžia dar mažiau. Turi sočiai santaupų. O tu išleidi daugiau, negu uždirbi, nes tau honoras neleidžia (literatūrine kalba tas honoras vadinamas, bendruomene, draugais, bendradarbiais ir kita). Dar sekretorė užsiaugina sau maisto, todėl gyvena be konservantų ir kitokių chemikalų. Sekretorė gyvens geriau, ramiau, džiaugsmingiau ir ilgiau, negu tu, apsieidama be bankininkų bendruomenės, nes ji žino, kas yra svarbu.

Genetiškai modifikuotų augalų naudojimas išnaikina įdomiausius ir gražiausius drugelius

Genetiškai modifikuoti augalai dažniausiai yra atsparūs herbicidams. Tai paskatina žemdirbius laistyti herbicidus dideliais kiekiais. Tie herbicidai išnaikina naudingus laukinius augalus, kaip ši karpažolė, kuria maitinasi drugeliai.

Drugeliai be pakankamo maisto katastrofiškai greitai nyksta.  Nyksta ir garsieji Amerikos drugeliai Monarchai [1], kurie kasmet iš Kanados ir JAV skrenda pora tūkstančių kilometrų į Meksiką žiemoti:

Kas galėjo tikėtis, kai pradėjo auginti genetiškai modifikuotus augalus, kad tuo pasirinkimu išnaikinsime tokį grožį?

1. North America’s fauna and flora: Butterfly effect

Americas view - Feb 19th, 19:07

Kodėl švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus meluoja moksleiviams?

_Sunku sutikti ir su viceministro (Rimanto Vaitkaus) teiginiais apie tai, jog vidutinio lygio vienos ar kitos Vakarų Europos šalies universitetai neretai nusileidžia mūsiškiams. Tai netiesa. Mūsų geriausi universitetai tik prilygsta Vakarų Europos vidutiniokams, o ne juos lenkia. Taigi tokius pareiškimus reiktų vertinti kaip grynai spekuliatyvius, skirtus įtikinti būsimus studentus pasilikti Lietuvoje. Tikslas – gal ir kilnus, bet metodai abejotini. Juk pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje be dažnai linksniuojamų kembridžų ir oksfordų, yra dar bent 40 universitetų, kurie patenka tarp 400 stipriausių pasaulyje [1]._

Kodėl  švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus meluoja moksleiviams? Nes mūsų valdžia tarnauja šalį apraizgiusiems užsienio bankams ir kitoms užsienio monopolijoms [2], kurioms reikia pigios ir supratimo apie padėtį pasaulyje neturinčios darbo jėgos. Kiek ilgai leisime išdavikams valdžioje komunistų metodais durninti Lietuvą? Neilgai, nes jau yra nemažai atkutusių Lietuvos gyventojų, kurie nori ir sugeba apginti savo interesus. Užtenka tik prisiminti sėkmingą žemaičių kovą su Chevrono skalūnų dujų pramone. Monopolijos ir oligopolijos yra blogis, kenkiantis inovacijoms ir kokybei [3]. Šaunuoliai žemaičiai, jūs ir vėl rodote kelią mums visiems.


1. A. Lašas. Nereikia meluoti moksleiviams apie mūsų universitetų kokybę  

2. A. Sakalas. Kuo LSDP ir TS-LKD panašios ir kuo jos skiriasi 

• 3. Krugman: Barons of Broadband

Gamtinės dujos ir mes

Visiškai užhermetizuoti gamtines dujas nelengva, todėl toks pilnas užhermetizavimas brangiai kainuoja. Kompanijos nori tik išlaikyti didesnę dalį dujų, nes tai yra pakankamai pigu ir didžiąja dalimi išsaugomas produktas, kurį kompanijos parduoda. O nedideli kiekiai ištrūkstančių dujų kompanijoms nėra svarbu. Tuo tarpu gamtinės dujos yra trisdešimt kartų kenksmingesnės aplinkai, negu anglies dvideginis, gautas sudeginus dyzelinį kurą tokiam pat kiekiui energijos generuoti, kokį duotų ištrūkusios dujos. Mokslininkai ką tik nustatė, kad pakeisti dyzelinį kurą gamtinėmis dujomis nebeapsimoka, nes ištrūkstančios gamtinės dujos yra tiek  kenksmingos aplinkai [1].  Kompanijų lobistų dėka JAV valdžia tų ištrūkstančių gamtinių dujų nebekontroliuoja.

Mes Lietuvoje lobistų dar nedaug turime, todėl čia negalima pradėti uolienų skaldymą dujoms išgauti, neįvedus geros valstybinės ištrūkstančių į orą dujų kontrolės.

1. Study Finds Leaks Negate Benefits of Natural Gas

Viduržemio jūros regiono dieta

Daug informacijos apie mūsų maistą neturi pagrindo, nes klinikinius bandymus su maistu sunku finansuoti. O klinikiniai bandymai tampa medicininių ir socialinių mokslų aukso fondu.

Gera naujiena, kad ką tik baigtas klinikinis bandymas su Viduržemio jūros regiono dieta (Dr. M. A. Martínez-González, Predimed (the prevention/Mediterranean diet)). Tai buvo 7 447 pacientų, šešių metų, randomizuotas kontroliuojamas bandymas. Viduržemio jūros regiono dieta trisdešimt procentų sumažino sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, keturiasdešimt procentų sumažino sergamumą diabetu. Pacientai numetė svorį be kalorijų apribojimo.

• 1. A Big Step Closer to Nutritional Science

Kaip pagerinti darbo kokybę šalyje?

Įstatymu reikalaujant, kad stambios bendrovės akcijomis po lygiai išdalintų pusę pelno jų darbuotojams, žymiai padidintų dirbančiųjų suinteresuotumą darbo rezultatais. Tai būtų gerai ir pačioms bendrovėms, ir visai mūsų ekonomikai [1]. Godžiam kapitalistui tiek tepasakysim: Tai, manai, pusės pelno tau mažoka? Juk rizikuoji. Politiniai vėjai pasikeis ir devyniasdešimt procentų tavo pelno nueis į biudžetą mokesčiais. Bus daug blogiau, negu atiduoti kompanijos dirbantiesiems.

• 1. Edsall: Whatever Happened to ‘Every Man a King’?

Kodėl negerai kritikuoti ne pasiūlytą problemos sprendimą, bet asmenį, kuris tą sprendimą siūlo

Jei prasidėjo karas ir badas, o kaimely prie Vilniaus pasirodė šernas, mes ruošiamės jį sumedžioti, o vienas iš mūsų pradeda kritikuoti kito kepurę ir išbaido tą šerną, tai tas kritikuojantis pats susilauktų kritikos, bei liktų alkanas. Todėl niekad nepereik nuo problemos analizės prie asmenybių kritikos, nesakyk žmonėms, kad jie galės aptarti kokią nors problemą tik tada, kai pasidarys angelai. Tai yra blogas tonas darbe su problemomis, išsilavinę žmonės paprastai tokių klaidų vengia, kaip nuodingos gyvatės. Deja, mūsų krašte tokia apmaudi klaida pasitaiko dažnai.

Darbuotojų trūkumas

Verslininkas: rasti kvalifikuotą darbuotoją už minimalų atlyginimą - beveik neįmanoma [1]. Čia priėjo Kindziulis ir sako: kur tu dabar rasi tiek durnių.

1. Verslininkas: rasti kvalifikuotą darbuotoją - beveik neįmanoma 

Ar rimtas verslas yra mūsų natūrinis ūkis?

Dažnos dvi nuomonės, atsakant į mano teiginį, kad natūrinis ūkis yra mūsų charakterio ir mūsų išgyvenimo bei verslo pagrindas, išmokantis mus strateginio mąstymo [1]:

_Tai kada kraustomės į kaimą?_

_Natūrinis ūkis - tai nerimtas verslas._

 Realiai dirbamos žemės galima išsinuomoti lengvai visur, bet ypač Rytų Europoje su jos grandiozišku emigracijos lygiu.

Galima pasakyti, kad verslas, kurio pelnas po mokesčių yra 200 000 eurų per metus yra rimtas, tikras, verslas. Bet jei verslas duoda tik 100 000 eurų per metus tokio pelno? Ar tai yra tikras, rimtas, ar netikras verslas? Nebėra logikos tokiuose svarstymuose. Abiejų šiuo nuomonių paskirtis vienoda: iškelti veiklai labai sunkias, neįmanomas sąlygas  ir nedaryti nieko.

Tas nieko nedarymas turi gerų pusių. Kai visi pavasarį dirba soduose ir daržuose, galima ramiai sau pasivaikščioti Nidoje. Neigiama pusė irgi nemaža: pinigus, skirtus uogoms, vaisiams bei daržovėms, paima restoranai,  Maxima ar kiti pardavėjai. Ir tos uogos, vaisiai bei daržovės, kurias valgo jūsų šeima, yra pagamintos pardavimui. Nėra šis maistas toks sveikas, kokį mes užsiauginame sau. Jūs ir jūsų šeimos gyvensite trumpiau. Bus panašiai, kaip žydiškame sakinyje: stori žmonės trumpiau gyvena, bet užtat daugiau suvalgo.

1. A Farm’s Lessons in Long-Term Planning

Ko reikia, kad sukurtume gerai veikiančią ekonomiką Lietuvoje?

Būtina apsaugoti šalies gyventojus nuo eksplotacijos, aplinkos užterštumo ir finansinių spekuliacijų. Tam reikalingi geri įstatymai, apsaugantys mūsų darbo jėgą, mūsų aplinką, bei mūsų investuotojus. Tokiu būdu pakeliamas gyventojų pasitikėjimas tvarka valstybėje, todėl pradeda augti daugumos gerovė, todėl sustoja emigracija.

1. The Case for a Higher Minimum Wage

Audžiau nurimęs aukso svajones Aušros spinduliais; Lėkė jos, skrido, pilnos malonės, Padangių keliais.

Lietuvos valdantieji entuziastingai primena apie  sunkumuose paskendusius graikus, su džiaugsmu perkančius ginkluotę dideliais kiekiais. Dabar žinom, apie ką  Lietuvos valdantieji svajoja. Graikijos ginklų pirkėjai gavo tiek kyšių iš vokiečių, rusų ir kitų ginklų gamintojų, kad nebegali prisiminti, kiek kas davė [1].

O mūsų valdantiesiems, kad taip Dievas tokį riebų karvelį atsiųstų...  Geriausia, du procentus nuo bendro nacionalinio produkto skirtume ginklams, žymiai daugiau, negu dabar. Būtų visų mūsų Tėvynės išdavikų, pardavusių mus už saują Judo sidabrinių, svajonių išsipildymas.

_Ministras Pirmininkas A. Butkevičius patikino NATO generalinį sekretorių Andersą Foghą Rasmusseną, kad laipsniškas gynybos išlaidų didinimas siekiant 2 proc. nuo BVP yra strateginis Lietuvos prioritetas [2]._ 

Raudonmarškiniai socdemai mėgsta didelius pinigus. Konservatorių kontroliuojama valstybės galva sako tą patį: 

_Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva didins lėšas, skiriamas gynybai [2]._ 

Juk konservatorių savanaudiškumas ir godumas jau tampa legenda Lietuvoje.

1. So Many Bribes, Greek Official Can’t Recall

2. NATO vadovas patikintas: gynybos išlaidų didinimas 

Ar verta lietuviams ieškoti gydymo Indijoje [1]?

Teigti, kad yra pernelyg brangu lietuviams važiuoti gydytis nuo vėžio Indijoje, nederėtų.

Pirmiausia, tai blogai atrodo. Kai lietuvis stovi brangioje Niujorko parduotuvėje prie brangokų kelnių ir sako, kad jis tiek neuždirba, kad tas kelnes pirktų, toks elgesys atrodo gerai. Kova su vartotojiškumu, pasiaukojimas vardan tos Lietuvos (neemigruojant), - kiekvienas gali prisigalvoti kilnių tokio elgesio motyvų. Realiai tas teiginys nėra tiesa. Kiekvienas iš mūsų gali pusę metų vėliau nusipirkti sekantį naudotą automobilį, o tuos pinigus išleisti brangesnėms kelnėms.

Bet, kai lietuvis teigia, kad chemoterapija Indijoje yra per brangi, todėl ligoniui reikia ruoštis Anapilin, skambesys yra visai kitas. Vardan kokios Lietuvos? Ar tos Avulio Lietuvos, kurioje Avulis akiplėšiškai ieško specialisto statybininko darbui už penkis tūkstančius litų per mėnesį, kai Lietuvos rinkoje toks darbas realiai kainuoja septynis (vietoje penkių) tūkstančius litų? Mirti už Avulio Lietuvą?

Kodėl Indijoje? Nes Indijoje susiklostė ypatinga juridinė situacija. Tai yra didžiausia demokratija pasaulyje, turinti daug skurstančių žmonių. Todėl Indija dažnai atima iš Vakarų kompanijos teisę įsigyti patentą brangiam vaistui Indijoje, perduoda tą brangų vaistą Indijos kompanijos gamybai, jei daug skurdžių žmonių miršta nuo vėžio tik todėl, kad tas vaistas yra pernelyg brangus.

Žinau, medicininis turizmas Indijoje, kur kainos maždaug dešimt kartų mažesnės, negu JAV, vis dar yra pernelyg brangus malonumas lietuviams [2]. Bet pinigai yra labai konkretus dalykas. Reikia konkrečiai sužinoti, ar yra prieinama reikalinga terapija, o po to, paskambinti ir paklausti, kiek konkrečiai ji kainuoja. Juk kalbame ne apie brangias kelnes, o apie žmonių gyvybes.

1. http://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/sveikata/vaistai-nuo-vezio-per-pazintis-ir-labdara.htm

2. http://www.indian-medical-tourism.com/oncology-india.html

Kaip išmokti kūrybiškumo?

Dvi gerai žinomos strategijos yra divergencinis mąstymas (generuojantis daug idėjų) ir konvergencinis mąstymas (surandantis, kuri iš tų idėjų dirba).

Naudingos veiklos stadijos, įgyvendinant šias strategijas,  yra:

Pirma, išsiaiškinimas, klausiant teisingus klausimus, nes žmonės dažnai nesuvokia pilnai problemą, kurią reikia išspręsti.

Antra, idėjų formavimas - reikėtų atsisakyti vidinio balso, teigiančio, kad nieko padaryti neįmanoma, tokiu būdu atpalaiduojant vaizduotę.

Trečia, idėjos vystymas, arba sprendimo konkretizavimas. Jis gali parodyti, kad pasirinktas sprendimas nedirba, todėl reikia grįžti atgal prie idėjų generavimo.

Ketvirta, idėjos pritaikymas, įskaitant kitų žmonių įtikinimą, kad idėja dirba [1].

Beje, atvira klaidų analizė yra gėris verslui. Mes taip bijome, kad stambesnė klaida bus lemtinga mūsų versle, kad dauguma klaidų yra slepiamos nuo mūsų, verslininkų. Todėl negalime net normaliai mokytis iš klaidų. Na, o jei klaidos yra darbovietėje neleistinos, visi mūsų kūrybiškumo siekiai yra tik tuščios svajonės.

1. The Spark of Creativity, Taught, Tested and Graded

Inovacijoms tinkama ekosistema

Vien tik pildami pinigus į mažas kompanijas (kaip daro Jungtinė Karalystė), daug nepasieksime. Turime, kaip vokiečiai ir kinai, daugiau investuoti valstybės pinigų į mokslo tiriamąjį darbą, sudarydami inovacijoms palankią ekosistemą, kurioje mažos inovatyvios firmos ir net didelės kompanijos klestėtų. Mokesčių mažinimas nukerta galimybę sutelkti reikalingus tam resursus, todėl toks mokesčių mažinimas yra gerai susidariusios padėties palaikymui, bet ne inovacijoms [1].

1. By invitation: Mariana Mazzucato: Startup myths and obsessions

Schumpeter - Feb 3rd, 16:09