Nekliedėk, žmogau, tais robotais!

Taip man parašė vienas komentatorius. Cituoju jo argumentus (paryškintus tekste ir išskirtus kabutėmis) kartu su mano atsakymais.

"Pirma - niekas jų neintegruos į gamybą, kol 50 vergų kainuoja pigiau."

Žmogų reikia pagimdyti, užauginti ir išauklėti. Kompiuterinę programą užtenka labai pigiai nukopijuoti. Jokiu būdu mes neišlaikysime konkurencijos su kompiuteriais.  

"Antra - jiems valdyti (taip,taip! Žinome,kad net kosminiai zondai pilotuojami! Kas, kad ne iš kabinos o iš SVC biurų!?) bus reikalingi neįkainojami specai,kurie uz MMA - nedirbs!"

 Deja, vienas žmogus kontroliuoja dešimtis, šimtus ar net tūkstančius mašinų. Kiti yra nereikalingi.

"Trečia - jokios valstybės jokia valdžia neleis sužlugdyti socialinės sistemos, kurią ant savo pečių (iš atskaitymų nuo pajamų) velka dirbantieji,o ne verslo subjektai! (domimės LR biudžeto pajamų struktūra!)."

Niekam pasaulyje neįdomi  LR biudžeto pajamų struktūra. Jei mes tokią pasidarėme, tai esame durni, ir tai yra mūsų problema. Pasaulis kopijuoja Švedijos biudžeto pajamų struktūrą.

 "Šiai dienai mes puikiai galime pakeisti kardiochirurgą robotu! Ar operuosiesi pas jį!? Va tai taip!"

Jei robotas daro mažiau klaidų, negu chirurgas - be abejo. Pagrindinis vairuotojų pakeitimo robotais argumentas - mažiau žmonių žus kelionėse. 

 "Aš jau nekalbu, kad verslas prekes turės dalinti už dyką - robotai nevartoja,o žmonės - iš ko pirks!?"

 Pirks tie neįkainojami specai, kurie už MMA - nedirbs, iš antro punkto.

 "Mokslas yra dvieju rūšių : praktinis ir tiriamasis. Praktinis,deja, dar mažai žino, kur dėti tiriamojo atradimus!"

Tai irgi tik Lietuvos problema. Kitur pasaulyje yra pavydėtinai glaudus ryšys tarp praktinio ir tiriamojo mokslų.

"Taigi - niekas ateityje to neskatins, o augins iš paskutiniųjų mokesčių mokėtojų ir vartotojų gretas!"

Realiai mokesčių mokėtojų ir vartotojų gretas palieka be gerai apmokamo darbo prasigerti ir žudytis narkotikais.

 "Taip, yra sričių, kur bus diegiama robotizacija. Tai stacionarus monotoniškas pasikartojantis operacijų ciklas prie konvejerio, bet ne sritys, kur reikalingas mobilumas,nestandartinės operacijos, nenumatytas griežtas technologinio proceso reglamentas."

Taip buvo prieš dešimtis metų. Tie automobiliai, kuriais važinėja dauguma Lietuvos, yra padaryti tokių kvailų robotų pagalba. Dabar viskas paremta giliomis besimokančiomis sistemomis. Jos yra pakankamai lanksčios, kad dirbtų greta mūsų. Tokie dalykai, kaip save vairuojantys autobusai Stokholme, Teslos Autopilotas (tame tarpe ir sunkvežimiuose) yra šiandieninė realybė mūsų gatvėse ir kitur).

"Laboratorinėmis sąlygomis jau daug kas yra. Praktikoje - svajonės ir pranašystės."

Pasakykime tiems Lietuvoje, kurie važinėja su Teslomis, kad jie gyvena laboratorinėse sąlygose. Šie, iš finansinių operacijų praturtėję, todėl labai praktiški, žmonės skaniai iš mūsų pasijuoks. Tačiau mūsų diskusija yra naudinga, nes Lietuvoje šios problemos apeinamos, kišant galvą į smėlį. Galite tik įsivaizduoti, kas atsitiks su mūsų užpakaliais šiais neramiais laikais.

Jūs dar neemigravote?

Vidutinis lietuvis per valandą neuždirba nė euro, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis. Čia, aišku klaida, kurią šis gerbiamas ekonomistas praleido Lietuvos televizijos laidoje. Bet klaida pamokanti. Jei jau gerbiami ekonomistai praleidžia tokius teiginius apie mūsų algas, tai, be abejonės, mes mažai uždirbame. Tikrai, Lietuva patenka į valstybių trejetuką, kuriose vidutinis valandinis darbo užmokestis mažiausias. Mūsų šalyje jis realiai siekė  6,20 eurų. Bet Airijoje vidutinis valandinis darbo užmokestis  siekė 29 eurus , jos kaimynėje Jungtinėje Karalystėje - 20,90 eurų, skelbia „Eurostato“ tyrimo duomenys. Norvegijoje,  vidutinis valandinis darbo užmokestis siekė net 48,50 eurų. 

Gyvenimas yra trumpas. Brangi kiekviena valanda. Ką mes čia darome? Paklauskime Numavičių (Maximos savininką), jei susitiksime jį Londone, arba premjerą Skvernelį, jei susitiksime jį parduotuvėje Lenkijoje.

We and robots

Deep learning systems and robots created on the basis of them are increasingly involved into our lives. They translate our texts from one language to another, they work as our personal assistants. They drive us by self-driving car. They carry out more and more functions at work. In a competitive economy, the society, that wields robots the best way to improve work efficiency, wins the competition.It seems that Sweden is best equipped to win this competition. Why? Because, at least at the beginning, the robots are fairly vulnerable, so people need to be accepting the robots. The Swedish society is best placed to accept the robots early because a well-organized social service and excellent state aid to those who need to retrain lead Swedish to be the most  optimistic about the robots. Swedes understand that job losses appear in Sweden as a result of collapsing businesses, and therefore support the strengthening of their businesses. We in Lithuania have a lot to learn. We do not have such cooperation between employers and employees. It is enough to just recall the conflict between doctors and Skvernelis. This conflict is raised as the most important achievement of Lithuania in 2017.

Robotai ir mes

Gilios besimokančios sistemos ir jų pagrindu sukuriami robotai vis plačiau įsiterpia į mūsų gyvenimą. Jie verčia mūsų tekstus iš vienos kalbos į kitą, jie dirba mūsų asmeniniais asistentais. Jie jau vežioja mus save vairuojančiais automobiliais. Jie atlieka vis daugiau funkcijų darbe. Ekonominėje konkurencijoje laimi ta visuomenė, kuri robotų pritaikymu geriausiai didina darbo efektyvumą.

Atrodo, geriausiai pasiruošusi šioje konkurencijoje laimėti yra Švedija. Kodėl? Nes, bent jau pradžioje, tie robotai yra gana lengvai pažeidžiami, todėl reikia, kad žmonės juos priimtų. Švedijos visuomenė geriausiai priima robotus, nes gerai organizuota socialinė tarnyba ir puiki valstybės pagalba tiems, kuriems reikia persikvalifikuoti, nuteikia švedus optimistiškai robotų atžvilgiu. Švedai supranta, kad, žlugus verslui Švedijoje, dingsta ir darbo vietos, todėl remia jų verslų stiprinimą. Mums yra iš ko pasimokyti. Mes neturime tokio bendradarbiavimo tarp darbdavių ir dirbančiųjų. Užtenka tik prisiminti konfliktą tarp medikų ir Skvernelio, kuris iškeliamas, kaip svarbiausias Lietuvos pasiekimas 2017-taisiais metais.

Boxeriai ir mūsų propaganda

Garbinti mūsų Boxerius ir niekinti Rusijos branduolinį arsenalą yra vadinama propaganda. Tai yra gerai kai kuriose aplinkybėse. Bet dabar tai yra pavojinga. Kokia nors moteris riktelės, kad Rusija yra teroristinė valstybė. Kita moteris pasidžiaugs, kokie mes galingi, o Rusija - silpna. Mes pulsime Rusiją, o po to stebėsimės, kur dingo visi mūsų Boxeriai. Saakašvilis, valdydamas Gruziją, jau pabandė tikėti jo paties propaganda. Auksiniai šaukštai rodo, kaip, prisidengiant karo šūkiais, galima melžti mūsų pinigus. Jei jūs sugebate aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje, nusipirkti auksinius šaukštus, tik įsivaizduokite, kokias sumas jūs prasukate su tais brangiais Boxeriais.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto melagystės apie pensijas

Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė (kyšininkų liberalų ruporo darbuotoja) verkia, kad "nuolat tenka girdėti apie planus uždrausti taupyti pensijai privačiai." Tai eilinis Masiulio pasekėjų melas, skirtas sekundės tipo pensijinių fondų pajamoms didinti. Realiai niekas nesiruošia uždrausti taupyti pensijai privačiai. Turi pinigų - taupyk į sveikatą. Tik negriauk jau veikiančios Sodros sistemos, netaupyk Sodros sąskaita, nes, nusilpninusi ar sugriovusi Sodrą, paliksi daugybę žmonių senatvėje visai be nieko ir labai riebius Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikus bei pensijinių fondų sąvininkus Šveicarijoje.

Melas ir tai, kad, išsivaikščiojus Lietuvai, valstybė liks visai be pinigų ir nemokės žmonėms pensijų. Verslai su jų robotais tai tikrai visada Lietuvoje liks, tie verslai visada mokės mokesčius, valstybė visada mokės bazines pensijas iš biudžeto tiems, kurie dalyvauja Sodroje.

Reikalingi nauji mokesčiai dyzeliniams automobiliams ir katilams, kūrenamiems anglimi

"Naujame tyrime, aprašytame moksliniame leidinyje "JAMA", buvo naudojami didelės sveikatos draudimo sistemos "Medicare" failai ir visų JAV oro taršos duomenys, siekiant įvertinti, ar padidina mirtingumą 24 valandų laikotarpiu patirtas didesnis oro užterštumas, su kuriuo susidūrė žmonės, numirę nuo 2000 m. iki 2012 m.Mokslininkai nustatė, kad dėl kiekvieno kasdieninio 10 mikrogramų kubiniam metrui oro smulkių dalelių (PM 2,5) padidėjimo , mirčių skaičius padidėjo 1,05 proc. Kalbama apies smulkias kietąsias daleles, kurios lengvai patenka į plaučius ir kraują.  Kiekvienai 10 dalių  milijardui padidėjusiai ozono koncentracijai, (ozonas yra pagrindinis smogo komponentas) mirtingumas padidėjo 0,51 proc. Poveikis buvo didesnis vyresniems nei 70 metų žmonėms, o rizika liko reikšminga net ir esant žemesnėms koncentracijoms, nei JAV Aplinkos apsaugos agentūra laiko saugia."

Lietuvoje medianoje mes turime 18 mikrogramų kubiniam metrui oro smulkių dalelių, o Estijoje - tik 8. Tai reiškia, kad medianoje viena iš šimto kasdieninių mirčių Lietuvoje neįvyktų, jei mes sugebėtume orą Lietuvoje palaikyti tokį pat švarų, kaip Estijoje. Didžiausios išlaidos medicininiam aptarnavimui žmogaus gyvenime yra paskutinėmis gyvenimo dienomis. Naudojantis tokiais skaičiais, epidemiologai gali paskaičiuoti, kiek mes patiriame nuostolių gydymo išlaidoms ir dėl mirčių, o valstybė gali apkrauti dyzelinius variklius ir anglį deginančius prietaisus be valymo įrenginių atitinkamais mokesčiais.