Norite suliesėti: valgykite tik neskanų maistą ir neskaičiuokite kalorijų

Šiuolaikinė lietuviška ne viso grūdo duona neturi grūdų embrionų, kad riebalai tuose embrionuose neapkarstų ir nesugadintų miltų. Neturi ir skaidulų. Praktiškai šiandieninė lietuviška ne viso grūdo duona yra vienas cukrus. Todėl ji yra skani.  Paruoštas maistas, parduodamas valgyklose, restoranuose ir Maximose irgi yra skanus: specialiai sustiprintas cukrumi, dideliais kiekiais druskos bei nesveikais riebalais, kad daugiau suvalgytume ir todėl daugiau nupirktume.
O kas bus, jei valgysime ne tokį skanų maistą? Stebuklas: mūsų svoris kris. Mokslininkai ką tik baigė didelį klinikinį bandymą, kuris tai įrodo. Štai ką teigia mokslininkai:

"Mes visiems klinikinio bandymo dalyviams pasakėme, kad norime, kad jie sumažintų pridėto cukraus ir ne viso grūdo miltų kiekį ir valgytų daugiau daržovių ir pilnaverčio maisto, o kalorijomis, kad nesirūpintų".

Mūsų protėviai tai žinojo ir neskanų maistą vadino skalsiu. Tokio maisto ūsų protėviai nevengdavo, o vartodavo jį visada.

Kaip mažos algos Lietuvoje trukdo modernizuoti Lietuvos ūkį

 Kodėl Lietuvoje dingsta normalios darbo vietos?

"Statistikos departamento duomeninis, 2016 metais Lietuvos ūkio darbo našumas krito 1,1% - pirmą kartą po 2009 m. krizės, kai buvo fiksuotas 4,2% našumo susitraukimas."

Paprastai mažos judrios įmonės pirmosios įsisavina naujus, geresnius, labiau produktyvius, darbo būdus. Lietuvoje tai nevyksta. Kodėl? Per pastaruosius Nepriklausomybės metus paklausos Lietuvoje trūkumas (dėl mažų algų) ir todėl gausūs nepanaudoti pajėgumai darbuotojams ir įrangai padaro mažas Lietuvos įmones sočiomis ir nenorinčiomis investuoti į naujus įrengimus, naują programinę įrangą ar naujus būdus daryti dalykus, kurie gali leisti pagaminti daugiau produkcijos per valandą darbo.

Bet emigracija iš Lietuvos skuba mums į pagalbą. Dabar, kai įmonėms sunkiau rasti kvalifikuotus darbuotojus, jos neturi kito pasirinkimo, kaip iš naujo apgalvoti, kaip jos stengiasi didinti produktyvumą. Savo ruožtu didesnis produktyvumas padeda lengviau pateisinti aukštesnius atlyginimus, sukuriant savaime sustiprintą didesnį ekonomikos augimą.

"Mokslininkai dabar tiki, kad produktyvumo augimas priklauso ne tik nuo ekonomikos pasiūlos - kokios įmonės gamina ir kokias technologijas jos naudoja, bet ir nuo paklausos. Tai reiškia, kad našumo pasiekimai nėra daromi vakuume, tik todėl, kad technologijos yra prieinamos. Naujovės ūkyje atsiranda todėl, kad įmonės turi padidinti gamybą, kad atitiktų jų prekių ar paslaugų paklausą, o darbuotojų ar medžiagų trūkumas - verčia juos kruopščiai mąstyti apie tai, kaip tai padaryti."

Vokiečiai jau stato pirmąjį fabriką, gaminsiantį taksi-robotus

"Pirmieji pasaulyje taksi-robotai bus gaminami Sindelfingene (Badenas-Viurtembergas), kur "Mercedes" anksčiau montavo "S-Class". "Fabriku 56" yra daroma automobilių gamybos revoliucija, sakė "Mercedes" padalinio vadovas Markusas Schäferas, dedant kertinį akmenį: "Jis tampa labiau skaitmeninis nei bet kokia mūsų gamybos vieta, turėta anksčiau, lankstesnis ir ekologiškas". "Robotaksi" yra visiškai autonomiškai judantys automobiliai, leidžiantys individualų transporto organizavimą per internetines platformas, o tokio transporto įdiegimo lenktynėse Daimler kartu su vystymosi partneriu "Bosch" žiūri labai toli į priekį. Pirmosios transporto priemonės netrukus bus matomos gatvėse, kaip buvo paskelbta visai neseniai. Pagrindinis konkurentas šioje srityje yra "Google" dukterinė įmonė Waymo."Daimler" grupė per kelis priešpaskutinius metus investavo į tokį nekilnojamąjį turtą ir įrangą iš viso 6,7 mlrd. eurų, o praėjusiais metais - dar 8,7 mlrd. eurų."

Kur žiūri Andrius Kubilius? Juk praleido progą atsivilioti tokias dideles investicijas į Lietuvos Kalvarijų miestelį prie Marijampolės. Su tokiu verksmu konservatoriai rašo, kaip dabar liūdna Kalvarijose. Ponai ir ponios, juk visai šalia lyja pinigais...

Lietuvos valdžia sąmoningai naikina Lietuvos ūkį

Kodėl? Kad pakenktų Rusijai. Lietuvos valdžia praktiškai padovanojo naftos perdirbimo gamyklą užsienio kapitalui (dabar ta gamykla yra lenkų rankose) ir atjungė ją nuo rusų naftotiekio. Visi mes brangiai mokame už bereikalingą suskystintų dujų laivo nuomą [1]. Tą laivą išsinuomavus, dujos atsitiktinai atpigo visame pasaulyje dėl ekonominių sunkumų, ne dėl mūsų durno laivelio.

Kas dar liko mūsų ūkyje naikinti? Klaipėdos uostas ir Lietuvos geležinkeliai. 2017 m. net trečdalis krovinių, pervežamų Lietuvos geležinkeliais ir per Klaipėdos uostą, buvo kroviniai iš Baltarusijos. Rizikuojame prarasti šiuos transporto srautus ir pigią elektrą iš rytų, nukarpydami elektros laidus į Baltarusiją dėl naivių pastangų sulaikyti elektronus, einančius iš jau praktiškai pastatytos Baltarusijos atominės elektrinės.

"O Latvija nori, kad jos turima jungtis su Rusija link Velikoretskaja vietovės netoli Pskovo būtų išsaugota. Viena vertus, tai būtų Baltarusijai palankus sprendimas, Lietuvoje esant aklinai sienai, neleidžiančiai Baltarusijos atominės elektrinės energijai pakliūti į Baltijos šalių rinką. Dabar ta energija pakliūtų per Rusiją. Kita vertus – galimybė Rygai mainais gauti krovinių į Latvijos uostus Klaipėdos uosto sąskaita. 

Pigi elektra latviams irgi svarbi. Kai kuriems „Nord Pool Spot“ rinkos ekspertams kilo klausimas, ar, išsaugojus bent vieną jungtį bei keitiklį su Baltarusija, nepadidėtų biržoje pasiūla, kuri galimai taptų veiksniu biržoje rastis mažesnėms elektros kainoms."

Mažesnės elektros kainos Rusijos ir Baltarusijos dėka? Ką jūs, ponai ir ponios... Jokiu būdu. Tik va, paskutinis, paliekantis Lietuvą,  nepamirškite išjungti elektrą.  Latviai nori pigios elektros ir gaus ją. O mums liks su dantų šepetėliu valyti kiekvieną elektroną bendroje elektros rinkoje.


1. Anot A. Kubiliaus, mes apsisprendėme, kad mums terminalas būtinai reikalingas ir ėmėmės iniciatyvos. Taip Kubiliau, jūs apsisprendėte, o mums už tai dabar visą gyvenimą mokėti.

Ir Ukrainoje veikia auksinių šaukštų pardavimo kariuomenei sistema

Prisimenate auksinius šaukštus, kuriuos už beprotiškai didelę kainą pardavė Lietuvos kariuomenei bendrovė iš Landsbergienės aplinkos, vadinama Nota bene? Mūsų sėbrai ukrainiečiai daro tą patį.

Praėjusį mėnesį Ukrainos gynybos ministerija išdidžiai paskelbė, kad praėjusiais mėnesiais pagerino anksčiau menkas medicinos paslaugas savo sužeistiesiems kariams, įsigydama ir pristatydama 100 naujų karinių greitosios pagalbos automobilių.
Tačiau neminima, kad daugelis greitosios pagalbos automobiliai jau yra sulūžę. Arba kad jie buvo parduoti kariuomenei pagal sutartį, kurioje buvo sudaryta be jokio konkurso su gamykla, priklausančia aukšto rango pareigūnui, atsakingam už pirkimus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Arba kad šis pareigūnas Olegas Gladkovskis yra Ukrainos prezidento Petro O. Porošenko senas draugas ir verslo partneris.
Ukrainos išlaidos gynybai ir saugumui išaugo nuo 2014 m. prasidėjusio konflikto rytuose nuo 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto 2013 m. iki daugiau kaip 5 proc. Šiemet jos sudarys apie 6 mlrd. JAV dolerių. 

Kaip verslo ir politikos susipynimas atneša turtingų vaisių, gali pademonstruoti trys puošnios vilos pietų Ispanijos pakrantėje. Jos priklauso prezidentui Porošenko, jo senam draugui ir greitosios pagalbos automobilių pardavėjui Gladkovskiui ir Ihorui Kononenkui, kitam prezidento verslo partneriui, kuris veda p. Porošenko frakciją Parlamente.

Krymas įrodo, kad šauktinių įvedimas Lietuvoje yra klaida

"Kas iš to, kad Ukraina Kryme turėjo apie 30 tūkstančių kariuomenės? Tereikėjo turėti kelis tūkstančius profesionaliai paruoštų spec. karių, kurie būtų neutralizavę žaliuosius žmogeliukus. Mums, lietuviams, reikalinga tik profesionali armija, jokių pinigų švaistymų šauktiniams." [1]

 Tai aiškiausia ir vienintelė teisinga išvada Lietuvai iš Krymo istorijos.

1. 2018-02-19 21:11 IP: 62.80.227.238

Unikalus nupirktos mūsų valdžios ir monopolijų siautėjimas

"Didelės kainos lemia ir tai, kad Lietuvos gyventojai maisto produktams vidutiniškai išleidžia kiek daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų – beveik daugiausiai Europoje. Tai patvirtinta Lietuvos banko neseniai atliktas kainų raidos tyrimas. Rinkos dydis neturi reikšmės: kodėl maisto produktų kainos Lietuvoje lenkia Baltijos šalis ar kitas Europos valstybes, nors daugelio jų išsivystymo lygis bei gyventojų skaičius yra panašūs."

Aišku žinojimas, kiek išleidžiame vidutiniškai, dar nieko nepasako (vidutiniška temperatūra ligoninėje yra 38 laipsniai, bet tai niekam neįdomu). Realiai saujelė turtingųjų išleidžia mažą atlyginimo dalį, o dauguma išleidžia didelę atlyginimo dalį ir dar maitinasi nesveikais bei nukainuotais produktais. Va tau, boba, ir vidutiniškai...