Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2018 m. kovo 2 d., penktadienis

Globalizacija didina žmonių nelygybę

Globalistai bando pateisinti jų gobšumą tuo, kad globalizacija neva tai mažina pajamų nelygybę pasaulyje. Faktai tam prieštarauja.
"Nuo 1980 m. iki 2016 m. pasaulyje žmonių nelygybė padidėjo, nepaisant sparčiai besivystančių rinkų augimo. Tiesą sakant, turtingiausių 1% pasaulio pajamų dalis išaugo nuo 16% 1980 m. iki 20%  2016 m. Tuo tarpu skurdžiausių 50% žmonių pajamų dalis siekė apie 9%. Vienas procentas daugiausiai gaunančių - t.y. asmenys, uždirbantys daugiau nei 13 500 JAV dolerių per mėnesį, visame pasaulyje užfiksavo dvigubai didesnį pajamų augimą, negu 50% mažiausiai gaunančių viso pasaulio gyventojų per šį laikotarpį."
Ilgai taip tęstis negali. Šių dienų globalistų politinės ir finansinės problemos (muitai) yra pačių globalistų gobšumo vaisius.

Kodėl universitetų reforma yra tokia svarbi?

"Turtingų valstybių tarpe, 43 procentai 25-34 metų amžiaus suaugusiųjų dabar turi aukštojo mokslo diplomą, palyginus su padėtimi 1995 metais, kai tik 23 jų procentai turėjo tokį diplomą. Nepaisant to, universitetų absolventai Vakaruose gauna net 70 procentų didesnes algas, negu įsigijusieji tik vidurinį išsilavinmą. Tai rodo, kad kvalifikuotų darbuotojų paklausa dar gerokai viršija pasiūlą. Studijos yra negarantuota laiko ir pinigų investicija. Svarbu, kad praktiškai maždaug 30% studentų Europoje ir 40% studentų Amerikoje išeina iš universitetų, taip ir negavę diplomo."
 Lietuvoje mes gerai suprantame aukštojo mokslo naudą.
 "Lietuva ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir Europoje, pirmauja pagal tarp 30–34 m. amžiaus gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičių. Tarp šio amžiaus žmonių net 57,6 proc. turi aukštojo mokslo diplomą. Tuo tarpu Latvijoje – 41,3 proc., Estijoje – 45,3 proc."
Pirmiausia pastebėkime, kad dauguma mūsų jaunimo įsigyja aukštąjį išsilavinimą. Todėl tinkamai sutvarkytas aukštasis mokslas būtų didelė paspirtis bandymuose išsaugoti mūsų tautos gyvybingumą. 

Kas mokate skaityti, paaiškinkite Lietuvos elitui

"Nepaisant tam tikros pažangos, vystant raketų gaudykles, jos šiuo metų galėtų numušti vieną ar dvi raketas, paleistas iš tokių neprognozuojamų valstybių, kaip Šiaurės Korėja. Tuo tarpu Rusijos ar kitos galybės inicijuotos masinio branduolinio puolimo nebūtų neįmanoma sustabdyti, ir tai lemtų abiejų valstybių „abipusiai užtikrintą sunaikinimą“."
Mūsų šauktinių, jų pagrindu sudarytų rezervų, Bokserių, Grybauskaitės, prezidentūros, vyriausybės, Seimo, Landsbergių, milijardo eurų per metus, skirtų karui, laukia tik vienas likimas - sunaikinimas, jei Lietuvos elitui pasisektų sukelti karą su Rusija. Kokia tada viso šio pasiruošimo tokiam karui ir nuolatinių Lietuvos elito provokacijų prasmė?

2018 m. kovo 1 d., ketvirtadienis

Truputis automobilių-robotų ekonomikos

"Kokie detektoriai naudojami? Kameros yra pigios ir gali matyti kelių ženklus, bet negali matuoti atstumo; radaras gali matuoti atstumą ir greitį, tačiau juo negalima matyti smulkių detalių; "LIDAR" pateikia išsamią informaciją, bet yra brangus ir gali būti užblokuotas sniego ar lietaus. Tesla nenaudoja tų brangių "LIDAR".
Taksi važiavimo paslaugos šiuo metu kainuoja apie 2,50 dolerių už mylią, palyginti su 1,20 dolerio už mylią, kad galėtumėte įsigyti ir valdyti asmeninį automobilį. Tačiau vairuotojui tenka apie 60% taksi važiavimo kainos pinigų. "UBS", investicinis bankas, mano, kad automatika, konkurencija ir elektrifikavimas (dėl kurių automobiliai yra brangesni pirkti, bet daug pigesni važiuoti), 70 proc. sumažins važiavimo kainą iki maždaug 0,70 dolerio už mylią. Taigi, tipiškas Vakarų namų ūkis, vairuojantis 10 000 mylių per metus, galėtų parduoti savo automobilį, naudoti robotaksi ir sutaupyti  5 000 dolerių per metus. Ir yra kitų privalumų, naudojant robotaksi, - aiškina automobilių-robotų išradėjas M. Thrun: "Jūs galite būti girtas, nereikia ieškoti automobilių stovėjimo vietos, o jūsų vaikai irgi gali patys be jūsų pasinaudoti automobiliu"."
Aišku, ne kiekvienas norės naudoti taksi, kuris yra bendras su tais, kurie važinėja girti. Tie girti dažnai apsivemia. Todėl Teslos bandymai pardavineti prieinamos kainos automobilius-robotus tiesiogiai vartotojams yra verti dėmesio.

Seniai reikia riboti nuodingus dyzelino dūmus Lietuvoje

"Europos šalys viena po kitos nusprendžia riboti dyzelinu varomų automobilių judėjimą. Lietuvai tokie ribojimai turėtų būti itin aktualūs, nes automobilių Lietuvoje iš viso registruota apie 1 mln. 350 tūkst. ir beveik milijonas iš jų – dyzeliniai."
Valdžia čia kalta. Leido privežti šlamšto iš Vakarų, o dabar stena, kad reikia drausti to šlamšto naudojimą Lietuvoje.

Vis sunkiau parduoti tai, ką pagaminame Lietuvoje - muitų karas prasideda

Amerikos plieno ir aliuminio kompanijos jau seniai skundėsi dėl nesąžiningos užsienyje veikiančių konkurentų praktikos, ypač dėl Kinijos valstybės subsidijų, kurios skatina gamybą Kinijoje. Tai gali užtvindyti pasaulinę rinką su metalais, mažinti kainas ir padaryti Amerikos gamybą mažiau gyvybinga, nei būtų kitaip.

"JAV prezidentas Trumpas pasakė, kad kitą savaitę jis oficialiai pasirašys muitų įvedimo plieno ir aliuminio importui į JAV įsakymą ir pažadėjo, kad muitai bus "ilgą laiką". Tie muitai nustato 25 proc. plieno ir 10 proc. aliuminio tarifus. Tikimasi, kad tarifai bus taikomi visoms šalims, kaip teigia pramonės atstovai, informavę apie prezidento planus. Šie prekybos ribojimo veiksmai kyla iš JAV Prekybos departamento tyrimo, kuris nurodė, kad pigių metalų importas kelia grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, sunaikindamas Amerikos pramonės bazę. "Žmonės neturi idėjos, kaip blogai kitos šalys elgiasi su mūsų šalimi", - pareiškė p. Trumpas, paskelbęs pranešimą. "Kitos šalys sunaikino mūsų plieno pramonę, jos sunaikino aliuminio pramonę ir kitas pramonės šakas"."
Kova tarp globalistų ir ekonominių nacionalistų Vašingtone pasibaigė. Globalistai pralaimėjo. Todėl JAV įveda muitus. Be abejo, bus atsakomieji muitai. Pasaulis pereina į kitą vystymosi stadiją. Tačiau muitai yra grėsmingi nuo eksporto visiškai priklausančiai Lietuvos ekonomikai. Vienintelė išeitis Lietuvai - kelti algas valstybės sektoriuje ir pensijas, tokiu būdu stiprinant vidaus rinką.

Ar tik už 100 metų Lietuvos nebus?

"EBPO ekspertų skaičiavimu, pastaraisiais metais Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja po 1 proc. kasmet nuo 2000-tųjų pradžios, nes žmonės išvyksta ieškoti geriau apmokamo darbo."

Viso turėjome 100 procentų. Galėtume tikėtis 100 metų nuo emigracijos pradžios. Bet, kai nelieka gerų gydytojų, tai darosi baisu Lietuvoje gyventi. Ir kitų specialistų trūkumas pagreitina griūtį. Taip kad realiai Lietuvai liko daug mažiau.