„Po kelis mėnesius trukusio parengiamojo darbo, įnirtingų skambučių vėlyvą vakarą ir galingos Ukrainos lyderių spaudimo kampanijos JAV ir Europa susivienijo, kad nustatytų didžiausią suderintą sankcijų paketą, kuris kada nors buvo pritaikytas didžiajai ekonomikai.
Per pastarąsias tris dienas ši šalių koalicija, atstovaujanti kai kurioms didžiausioms pasaulio demokratinėms valstybėms, Rusijai skyrė vis griežtesnes ekonomines sankcijas dėl jos įsiveržimo į Ukrainą – nuo tiesioginių sankcijų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir apribojimų Rusijos centriniam bankui. planas blokuoti kai kurias finansines institucijas nuo tarptautinės mokėjimų sistemos „Swift“.
Sekmadienį Europos Sąjungos pareigūnai paskelbė daugiau apribojimų Rusijai, įskaitant uždraudimą Rusijos oro linijoms patekti į bloko oro erdvę ir pratęsti sankcijas kaimyninei Baltarusijai, kuri yra pagrindinis invazijos į Ukrainą taškas. JAV ir Europos pareigūnai svarsto papildomus žingsnius, jei V. Putinas neatsitrauks.
Finansų rinkos jau pirmadienį buvo pasiruošusios rublio ir kito su Rusija susijusio turto išpardavimui.
Finansinis spaudimas Rusijai išaugo kituose frontuose. BP PLC sekmadienį pareiškė, kad atsisakys beveik 20% Rusijos naftos gamintojos „Rosneft“ akcijų, praėjusią savaitę susidūręs su JK vyriausybės spaudimu. Savaitgalį Prancūzijos valdžia Prancūzijos teritoriniuose vandenyse sulaikė krovininį laivą, priklausantį Rusijos bankui, kuriam taikomos sankcijos, ir palydėjo jį į uostą, kur jis tebėra Prancūzijos saugomas.
Anot pareigūnų ir su diskusijomis susipažinusių diplomatų, aktyvumo įkarštis kyla po kelių nepaprastų dienų, kai Vašingtonas, Briuselis ir Londonas dramatiškai perjungė pastangas, kaip sunkiai smogti V. Putinui ekonomiškai. Perėjus nuo suderinto kuklių priemonių paketo pirmosiomis krizės dienomis, jie paspartėjo prie vieningesnių pastangų, kurios, pasak rėmėjų, kartu paėmus yra stipresnės už viską, ką Vakarai vienu metu metė vienai šaliai.
Šie žingsniai yra „beprecedenti, atsižvelgiant į jų apimtį prieš pagrindinę pasaulio ekonominę galią, jų rūpestingumą bandant išvengti smūgio sankcijų vykdytojams ir tarptautinės koalicijos, vykdančios sankcijas, sanglaudą“, – sakė buvęs aukšto rango JAV sankcijų vadovas Richardas Nephew, pareigūnas, dalyvavęs kuriant sankcijas Iranui 2006–2012 m.
Pareigūnai sakė peržiūrintys sankcijas Rusijos įmonėms ir Rusijos milijardieriams, kurie, kaip manoma, yra svarbūs V. Putino valdžiai. Romanas Abramovičius, garsios Didžiosios Britanijos futbolo komandos „Chelsea FC“ savininkas milijardierius rusas, šeštadienį pareiškė, kad atsisakys šios komandos valdymo. Ponui Abramovičiui nebuvo pritaikytos jokios Vakarų sankcijos, tačiau jis yra vienas žinomiausių iš saujelės Rusijos oligarchų, turinčių toli siekiančių tarptautinio verslo interesų.
„Mes nusitaikome į oligarchų privačius lėktuvus, nusitaikome į jų nuosavybę, nusitaikome į kitus jų turimus turtus“, – sekmadienio rytą „Sky TV“ sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. – Ir nebus kur slėptis.
Šios priemonės iš dalies atjungia Rusiją nuo „Swift“ arba Pasaulinės tarpbankinių finansinių telekomunikacijų draugijos, pasaulinės pranešimų sistemos, skirtos finansinėms operacijoms. „Swift“ yra vienas iš pagrindinių pinigų judėjimo tarp Rusijos ir likusio pasaulio būdų.
Diskusijos, ar atjungti Rusiją nuo Svifto, įgavo simbolinę reikšmę, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai pavertė tai Vakarų pasiryžimo pasipriešinti V. Putinui matu. Pasak žmonių, susipažinusių su pokalbiais, jis asmeniškai ragino Europos lyderius išjungti „Swift“ Rusijos bankams.
Staiga sudėtinga problema, kuri retai patraukdavo tarptautinį dėmesį, buvo pašaras kabelinėms naujienoms. Abiejų partijų JAV įstatymų leidėjai įsitraukė į šį klausimą, o protestuotojai prie Baltųjų rūmų vartų reikalavo, kad prezidentas Bidenas uždraustų Rusijai naudotis Sviftu. Diplomatai teigė, kad nuolatinis visuomenės dėmesys Swift davė signalą, kad reikia imtis veiksmų.
Amerikos ir Europos pareigūnai susitarė dėl potencialiai galingesnio sverto: atimti iš Rusijos centrinio banko galimybę parduoti savo nuostabias užsienio atsargas, kad sustiprintų savo valiutą.
JAV, Europa ir Kanada šeštadienį pažadėjo neleisti Rusijos bankui dislokuoti savo 630 mlrd. JAV dolerių atsargų „tokiais būdais, kurie kenkia mūsų sankcijų poveikiui“, sakoma šeštadienio bendrame pareiškime.
Šis žingsnis yra tiesiogiai nukreiptas į karo skrynią, kurią V. Putinas sukaupė pastaraisiais metais, kad padėtų izoliuoti Rusijos ekonomiką nuo išorės spaudimo. Tai turi nedaug precedentų. Pareigūnai sekmadienį sakė esantys įsitikinę, kad šią priemonę galės įgyvendinti iki pirmadienio ryto.
Sekmadienį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas sakė, kad šios priemonės gali turėti įtakos maždaug pusei Rusijos centrinio banko rezervų laiko.
Šis žingsnis gali būti smūgis Rusijos finansų sistemai, apribodamas vyriausybės galimybes apginti rublį valiutų rinkose, pirkti užsienyje ir sustabdyti bankus, kuriems buvo taikomos tarptautinės sankcijos, sakė ekonomistai ir centrinio banko pareigūnai.
„Simboliškai kalbant, tai yra branduolinė bomba pasaulio finansų pasaulyje“, – sakė Sony Kapoor, Šiaurės šalių finansų, technologijų ir tvarumo instituto, Osle įsikūrusios ekspertų grupės, vadovė.
JAV pareigūnai teigė jau seniai žiūrintys į Rusijos rezervus. „Tai įspūdinga karo skrynia, jei galite ją naudoti – tad padarykime ją nenaudinga“, – sakė vienas JAV pareigūnas. "Žmonės labai akcentavo idėją, kad Rusija yra atspari sankcijoms. Mes visada manėme, kad tai yra mitas."
Anot žmonių, kurie yra susipažinę su šiuo klausimu, akivaizdi korta, nukreipta į centrinį banką, yra ta, kad Rusija pastaraisiais mėnesiais jau galėjo išnaudoti didelę dalį savo Europos atsargų. Remiantis Rusijos centrinio banko duomenimis, praėjusių metų birželį Prancūzijoje ir Vokietijoje buvo apytiksliai 22% Rusijos tarptautinių atsargų. Prancūzijos pareigūnas mano, kad nuo to laiko šie skaičiai labai pasikeitė.
Vakarų valstybių sprendimas atjungti Rusiją nuo „Swift“ apsunkins Vakarų kompanijoms apmokėjimą darbuotojams arba prekių pirkimą iš Rusijos kolegų.
Kai kurie kritikai nerimauja, kad tai gali priartinti Rusiją prie pačios Kinijos mokėjimų sistemos, grasindama susilpninti pasaulinę finansų sistemą, kurioje dominuoja JAV doleris.
Per trumpą laiką šis žingsnis labai paveiks Rusijos finansų sistemos gyvybingumą. Ilgalaikėje perspektyvoje tai „atveria visą Pandoros skrynią“, kuri gali paspartinti pasaulinės finansinės architektūros, kuri yra apsaugota nuo Vakarų gebėjimo ją sužlugdyti, vystymąsi, sakė J. Kapooras.
Šis žingsnis taip pat buvo pasiektas su kompromisu, kuris, pasak kritikų, sumažins jo poveikį. Trokšdami išlaikyti atvirus būdus atsiskaityti už reikšmingus Europos energijos pirkimus iš Rusijos, lyderiai reikalavo palaikyti ryšį su kai kuriais Rusijos bankais. Europos pareigūnai vėlai sekmadienį aiškinosi, kurie iš jų.
Pasak JAV pareigūnų, JAV ir Europos lyderiai ir aukšto rango pareigūnai pradėjo diskutuoti apie sankcijų, kurias jie galėtų taikyti Rusijai, apimtį ir rūšis lapkritį, kai V. Putinas pradėjo telkti kariuomenę prie Ukrainos sienos. Ankstyvosios diskusijos apie Rusiją vyko G-20 susitikimo Romoje spalio pabaigoje ir aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais susitikimo metu Glazge lapkričio pradžioje, taip pat ministrų lygio susitikimų Indonezijoje gruodį.
Perėjimas dėl Rusijos prisijungimo prie „Swift“ buvo dalis ankstyvųjų diskusijų dėl galimų sankcijų, tačiau, pasak diplomatų, jis buvo laikomas paskutine išeitimi.
Ypač Berlynas ir Roma nerimavo, kad šis žingsnis neproporcingai pakenks jų ekonomikai. Abi didžiąją dalį gamtinių dujų poreikio perka iš Rusijos.
JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį ragino kolegas Septyneto lyderius apsvarstyti tai. „Mums reikia paketo, kuris atitiktų situacijos rimtumą“, – sakė jis kolegoms lyderiams, sako su skambučiu susipažinę žmonės.
Vašingtone ponas Bidenas iš pradžių nurodė, kad artimiausiu metu neketinama imtis veiksmų dėl Swift, ketvirtadienio spaudos konferencijoje žurnalistams sakydamas: „Tai visada yra galimybė. Tačiau šiuo metu tai nėra ta pozicija, kurią kiti Europa nori paimti“.
Keletas ES lyderių, įskaitant Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, ketvirtadienį vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkėje turėjo būti sutelktas į susitarimą su jau suplanuotomis bloko priemonėmis, žurnalistams sakė jis pakeliui į Briuselio susitikimą.
Per šešias valandas trukusį susitikimą, vykusį be mobiliųjų telefonų ir dalyvaujant vos keletui padėjėjų, lyderiai ėmė jungtis prie minties, kad padėtis Ukrainoje taip blogėja, kad reikia judėti toliau ir greičiau. Vos per kelias minutes patvirtinusi kuklesnių sankcijų raundą, grupė pradėjo vaizdo pokalbį su ponu Zelenskiu, skambinančiu iš apgulto Kijevo. Pasak kelių ES diplomatų ir pareigūnų, jis jiems pasakė, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai jie jį mato gyvą.
„Tyla kambaryje buvo įspūdinga“, – sakė vienas aukštas ES pareigūnas. Rumunijos prezidentas ir Rusijos kaimyninių Baltijos šalių lyderiai, kurie kalbėjosi iš karto po pokalbio su Ukrainos lyderiu, buvo „šoke“, sakė pareigūnas.
Didėjantis sutarimas padėjo įtikinti V. Scholzą, Vokietijos kanclerį, kad 27 narių blokui reikės nuveikti daugiau, sakė ES pareigūnai.
Penktadienį ponas Zelenskis skambino tiesiogiai Bidenui dėl sankcijų sugriežtinimo, sakė pareigūnai, pakartodami jo viešus pareiškimus. Iki to laiko vyresnieji Bideno Pareigūnai diskutavo, kaip sušvelninti galimą Rusijos atjungimo nuo „Swift“ poveikį, ypač energetikos sektoriuje.
Kadangi jie jau buvo įvedę griežtas sankcijas Rusijos finansų institucijoms, įskaitant kai kuriuos didžiausius jos bankus, JAV pareigūnai teigė manantys, kad imtis veiksmų prieš „Swift“ yra logiškas kitas žingsnis.
Pasak pareigūnų, iki šeštadienio pareigūnai sutiko apriboti „Swift“ judėjimą kai kuriais, o ne visais Rusijos bankais, taip pat Vokietija.
Vyresnieji Bideno administracijos pareigūnai, įskaitant aukščiausius Baltųjų rūmų, Iždo departamento ir Valstybės departamento padėjėjus, šeštadienį ne kartą bendravo su Europos pareigūnais. Jie pažadino kolegas Japonijoje vidury nakties, kad informuotų apie diskusijas, sakė vienas iš JAV pareigūnų. Ponas Bidenas pasirašė ant pakuotės likus kelioms minutėms iki jo paskelbimo, sakė pareigūnas.
Pareigūnai vėlai sekmadienį dirbo dėl smulkmenų. Pasak diplomatų, JAV ir Europa diskutavo, kaip geriau koordinuoti konkrečius bankus, kuriems taikomos įvairios sankcijos, ir kurie bankai būtų pašalinti iš „Swift“.
JAV pareigūnai svarsto papildomų sankcijų Rusijai, įskaitant daugiau apribojimų šalies centriniam bankui, institucijų, kurioms gali būti uždrausta naudotis „Swift“, išplėtimą, tolesnę eksporto kontrolę ir daugiau sankcijų Rusijos subjektams, sakė su diskusijomis susipažinę žmonės.” [1]
1. Behind the Widening Sanctions: A Plea and a Mounting Crisis
"Following months of groundwork, frenzied late-night phone calls and a potent pressure campaign from Ukrainian leaders, the U.S. and Europe banded together to impose what is shaping up to be the biggest coordinated package of sanctions ever levied against a major economy.
Over the past three days, that coalition of countries, representing some of the world's biggest democracies, hit Russia with a series of increasingly severe economic penalties over its invasion of Ukraine, from direct sanctions on Russian President Vladimir Putin and restrictions on Russia's central bank to a plan to block some financial institutions from Swift, an international payments system.
On Sunday, European Union officials set out more restrictions against Russia, including banning Russian airlines from the bloc's airspace and extending sanctions to neighboring Belarus, a key staging point for the Ukraine invasion. U.S. and European officials are weighing additional moves if Mr. Putin doesn't back down.
Financial markets were braced for a selloff in the ruble and other Russian-related assets as soon as Monday.
Financial pressure on Russia increased on other fronts. BP PLC said on Sunday it would part with its nearly 20% stake in Russian oil producer Rosneft, after facing pressure last week from the U.K. government. Over the weekend, French authorities intercepted a cargo ship owned by a sanctioned Russian bank in French territorial waters and escorted it to port, where it remains in French custody.
The flurry of activity comes after an extraordinary few days in which Washington, Brussels and London dramatically shifted gears on how hard to hit Mr. Putin economically, according to officials and diplomats familiar with the discussions. Moving from a coordinated package of modest measures in the early days of the crisis, they accelerated to a more unified effort that backers say is, taken together, stronger than anything the West has thrown at one country, at one time.
The moves "are unprecedented, in terms of their scope against a major global economic power, their care in trying to avoid blowback against the sanctioners, and the cohesion of the international coalition doing the sanctioning," said Richard Nephew, a former senior U.S. sanctions official, who played a role in designing sanctions against Iran from 2006 to 2012.
Officials said they are reviewing sanctions on Russian companies and Russian billionaires, believed to be important to Mr. Putin's hold on power. Roman Abramovich, the Russian billionaire owner of Chelsea FC, a storied British soccer team, said on Saturday he would relinquish stewardship of the team. Mr. Abramovich hasn't been targeted with any Western sanctions, but he is among the best known of a handful of Russian oligarchs with far-reaching international business interests.
"We are targeting oligarchs' private jets, we'll be targeting their properties, we'll be targeting other possessions that they have," Liz Truss, Britain's foreign secretary, told Sky TV Sunday morning. "And there will be nowhere to hide."
The measures partially unplug Russia from Swift, or the Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunication, a global messaging system for financial transactions. Swift is one of the primary ways that money moves between Russia and the rest of the world.
The debate over whether or not to disconnect Russia from Swift took on symbolic significance when Ukrainian President Volodymyr Zelensky publicly turned it into a measure of the West's resolve to oppose Mr. Putin. He personally lobbied European leaders to switch off Swift for Russian banks, according to people familiar with the conversations.
Suddenly, a wonky issue that rarely caught international attention was fodder for cable news. U.S. lawmakers of both parties latched onto the issue, and protesters outside the White House gates demanded that President Biden ban Russia from Swift. Diplomats said the public's sustained focus on Swift sent a signal that they needed to take action.
Out of the spotlight, American and European officials agreed on a potentially more powerful lever: depriving Russia's central bank of the ability to sell its prodigious foreign reserves to bolster its own currency.
The U.S., Europe and Canada pledged Saturday to prevent the Bank of Russia from deploying its $630 billion stockpile "in ways that undermine the impact of our sanctions," they said in a joint statement Saturday.
The move directly targets the war chest that Mr. Putin has built up in recent years to help insulate Russia's economy from outside pressures. It has few precedents. Officials said Sunday they were confident they could put the measure in place by Monday morning.
On Sunday, EU foreign policy chief Josep Borrell said the measures could affect around half the reserves the Russian central bank holds.
The move could be a blow to Russia's financial system, limiting the government's ability to defend the ruble in currency markets, to make overseas purchases and to backstop banks that have been targeted by international sanctions, economists and central-bank officials said.
"Symbolically speaking, it's a nuclear bomb in the world of global finance," said Sony Kapoor, chief executive of the Nordic Institute for Finance, Technology and Sustainability, an Oslo-based think tank.
U.S. officials said they have long been eyeing Russia's reserves. "That's an impressive war chest if you can use it -- so let's make it useless," a U.S. official said. "People have put a lot of emphasis on the idea that Russia was sanctions-proof. We always thought that was a myth."
The wild card in targeting the central bank is that Russia might already have drawn down a substantial amount of its European reserves in recent months, according to people familiar with the matter. Roughly 22% of Russia's international reserves were held in France and Germany in June last year, according to Russian central bank data. A French official believes those numbers have changed significantly since then.
Western powers' decision to disconnect Russia from Swift will make it more difficult for Western companies to pay staff or buy goods from Russian counterparts.
Some critics worried it might drive Russia closer to China's own payments system, threatening to weaken a global financial system dominated by the U.S. dollar.
In the short term, the move is a significant hit to the viability of the Russian financial system. Longer term, it "opens a whole Pandora's box" that might accelerate the development of a global financial architecture that is at arm's length from the West's ability to disrupt it, Mr. Kapoor said.
The move also came with a compromise that critics say will mute its impact. Eager to keep open ways to pay for Europe's significant energy purchases from Russia, leaders there insisted on keeping some Russian banks connected. European officials were hammering out which ones late Sunday.
Leaders and senior officials from the U.S. and Europe started discussing the scope and type of sanctions they could levy on Russia in November, as Mr. Putin began amassing troops on Ukraine's border, according to U.S. officials. Early discussions about Russia took place on the sidelines of the G-20 meeting in Rome in late October and at a climate summit in Glasgow in early November, as well as minister-level meetings in Indonesia in December.
The move on Russia's connection to Swift had been part of early discussions over possible sanctions, but was seen as a last resort, according to diplomats.
Russia's $1.7 billion economy, the 12th largest in the world, was so big, critics of the Swift option worried, that a move to remove it from the rest of the world's economy could hit growth in many ways -- halting deals, trade and cross-border pay slips. Berlin and Rome, in particular, worried the move would hurt their economies disproportionately. Both buy a bulk of their natural gas needs from Russia.
U.K. Prime Minister Boris Johnson lobbied fellow leaders of the Group of Seven to consider it on a call Thursday. "We need a package that meets the gravity of the situation," he told fellow leaders, people familiar with the call say.
In Washington, Mr. Biden initially signaled that action on Swift wasn't on the table in the short term, telling reporters at a Thursday news conference, "It is always an option. But right now, that's not the position that the rest of Europe wishes to take."
For a few EU leaders, including German Chancellor Olaf Scholz, the agenda of a European Council meeting on Thursday was supposed to focus on agreeing to the bloc's already-planned measures, he told reporters on his way into the Brussels meeting.
During the six-hour meeting, held without cellphones and with just a few aides present, leaders started to coalesce around the idea that the situation in Ukraine was deteriorating so badly that they needed to move further and faster. After approving a round of more modest sanctions in just a few minutes, the group dialed into a video call with Mr. Zelensky, calling from besieged Kyiv. He told them this might be the last time they saw him alive, according to several EU diplomats and officials.
"The silence in the room was impressive," said one senior EU official. Romania's president and leaders from Baltic countries neighboring Russia, who spoke straight after the call with the Ukrainian leader was over, were "in shock," the official said.
The growing consensus helped convince Mr. Scholz, the German chancellor, that the 27-member bloc would need to do more, EU officials said.
On Friday, Mr. Zelensky pressed Mr. Biden directly about ratcheting up sanctions in a phone call, officials said, echoing his public statements. By that time, senior Biden administration officials were discussing how to mitigate the potential fallout, particularly in the energy sector, of disconnecting Russia from Swift.
Because they had already imposed severe sanctions on Russian financial institutions, including some of its largest banks, U.S. officials said they felt taking action on Swift was a logical next step.
By Saturday, officials agreed to limit the Swift move to some, not all, Russian banks, according to officials, and Germany came on board, too.
Senior Biden administration officials -- including top aides from the White House, Treasury Department and the State Department -- were on the phone on Saturday repeatedly with European officials. They woke up counterparts in Japan in the middle of the night there to brief them on the discussions, one of the U.S. officials said. Mr. Biden signed off on the package just minutes before it was announced, the official said.
Officials were working late Sunday on the details. The U.S. and Europe were discussing how to better coordinate on specific banks targeted by the various rounds of sanctions, diplomats said, and which banks would be ejected from Swift.
U.S. officials are looking at additional sanctions on Russia, including more restrictions on the country's central bank, a widening of the institutions that could be banned from Swift, further export controls and more sanctions on Russian entities, people familiar with the discussions said." [1]
1. Behind the Widening Sanctions: A Plea and a Mounting Crisis
Norman, Laurence; Restuccia, Andrew; Fairless, Tom. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 28 Feb 2022: A.1.
The Facebook style storm is raging in the Lithuanian media. We help, we win. The reality is different. The war is taking place on Ukrainian soil. Ukraine’s largest cities, including Kiev, are surrounded and isolated, not Moscow. How do we help here? What are we winning here? Are we vigorously pushing Russia and China into a union between them? Is this a long-term victory for us? Or will it determine our entire future, and not at all the way we hope?
Lietuvos žiniasklaidoje siaučia feisbukinė audra. Mes padedame, mes laimime. Realybė kitokia. Karas vyksta Ukrainos žemėje. Ukrainos didžiausi miestai, įskaitant Kijevą yra apsupti ir izoliuoti, o ne Maskva. Kuo mes čia padedame? Ką mes čia laimime? Energingai stumiame Rusiją ir Kiniją į sąjungą tarp jų? Ar tai ilgalaikis mūsų laimėjimas? O gal tai nulems visą mūsų ateitį, ir visai ne taip, kaip mes tikimės?
"Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas padidinti savo šalies branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį yra „desperacija“, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Tai reikia vertinti rimtai, tai yra rimtas grasinimas, bet jis yra desperatiškas. Tai yra Kremliaus desperacija“, – Eltai sekmadienio vakarą sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Tai, kad NATO yra branduolinis aljansas reiškia, kad susinaikinimas būtų
abipusis - dingtų ir NATO (kartu su Lietuva) ir Rusija. Kad jūs šito
nebijote rodo, kad proto jūsų makaušėse seniai nebeliko.
