Green genetic engineering: What are 20 interventions in the DNA?

“Destroying pests and securing nutrition: The EU wants to relax its rules on genetic engineering for new grain and vegetable varieties. Six contradictions show how risky this is

The move comes at the last minute, although it has been announced, prepared and repeatedly postponed for years. The EU wants to significantly relax the strict approval tests for plant varieties whose genetic material has been modified using so-called New Genetic Engineering Methods (NGT). It would be best now, because the European elections are next spring. Will the cis genetics, the Crispr/Cas gene scissors, have made their way through Parliament and the Council of Ministers by then and will they soon end up on Europe's fields?

Probably not. The Commission's proposal, even though it has been planned for a long time, remains too immature and full of conflict for that. The new genetic engineering methods should achieve great things. For example, corn, wheat, potatoes or vegetables that have been developed with it should kill the growing number of insects, viruses and fungi that threaten harvests. For example, NGT could promote the goal of the European Green Deal to apply only half as many chemical pesticides, weed killers or fungicides on fields by 2030.

The EU is also focusing on plant varieties that withstand drought, storms and floods or are able to obtain fertilizer from the air instead of fossil raw materials. In short: These new plants are intended to secure global nutrition in times of climate change.

Much uncertainty and lack of persuasion

In fact, the advances in the laboratories of those biotechnologists who edit DNA sections almost editorially like letters, i.e. can reformulate, insert or delete them, are overtaking themselves. The new, powerful instruments fascinate scientists and plant breeders. They promise answers to the major crises for politicians who are overwhelmed. Isn't that sufficient legitimation for a new start with a technology that has so far been unloved in Europe?

No, say nature and consumer advocates, church members and environmental scientists, the organic industry, and most of the large food retailers. You have many questions: do such plants really fight the major crises so much faster than other solutions? Can the risks for humans, animals, other plants and ecosystems be clearly assessed now? Or: How can organic farmers, small and medium-sized breeders hold their own against an agricultural industry whose research departments, worth billions, are vastly superior to them in biotechnology?

But instead of doing serious persuasion work in the minefield of different world views, scientific controversies and economic conflicts of interest, the commission pushes many problems away factually, postponing in time or politically.

It is true that many of the previous genetic engineering regulations will remain in place with the reform. Strict risk assessments would still apply when genes are transferred from another species, such as from a birch to an apple tree or from a sunflower to a soybean plant. However, if DNA has been altered within a species; if the result could have come about just as well in nature or through conventional breeding and the process can no longer be detected in the product, then there should be exceptions in the future. As long as 20 interventions in the genome are not exceeded, the new varieties are equal to those from conventional breeding. According to the draft, NGTs with a larger number of changes still benefit from simplifications in approval. There are even incentives to develop them, depending on how high their contribution to the sustainability of agriculture is or how deep the impact is in individual cases.

The reason: there are already exceptions to genetic engineering law for conventional technologies that trigger random genetic changes, for example with the help of chemicals and radioactive radiation. But as finely polished as it all sounds, the Commission suppresses and produces a large number of explosive contradictions.

Unintended consequences are played down, borders seem arbitrary

First: The proposal claims strong consumer and environmental protections, while downplaying possible unintended consequences of NGT crops. The commission declares most of them to be less risky than conventional varieties. In doing so, she relies on statements by the European food authority Efsa and an EU study that served as the basis for the deregulation. But the latter is controversial. A group of experts evaluated it on behalf of the Federal Agency for Nature Conservation and attested to it "arbitrary conclusions" on more than 200 pages that "are not based on a systematic analysis".

At the same time, the question how the EU can already dispel any doubts about the new technologies when their products are usually only tested in individual cases in field trials and are not grown anywhere except in two or three countries? There are always studies that show unexpected effects, or they question the claim of "naturalness".

After all, the Commission is planning a multi-year monitoring that should also record possible unexpected effects on the NGT. So take a look first and make new arrangements if something goes wrong: this strategy is tantamount to adapting it to US legal philosophy. In the US there is no precautionary principle as in the EU constitution. Instead, strict liability rules apply. The new NGT rules could undermine both protection approaches at the same time.

The second contradiction: While the EU Commission emphasizes the scientific nature, it also defines borderlines that appear to be rather accidental or politically defined. In any case, many experts see 20 DNA interventions as a criterion for the exception as a completely arbitrary limit. Even one cut can have fundamental effects on the plant genome.

Lack of labeling, organic farming under threat and corporations winning

Strongly criticized and also contradictory, the EU Commission wants to deal with the principle of freedom of choice: If you don't want to buy products that have been modified with the help of genetic engineering, you don't have to do so. At the same time, however, the EU Commission has reduced the necessary transparency in its new rules to a minimum.

NGT varieties have to be registered and the seeds have to be labeled - but not the food and feed made from them. Unlike the old genetic engineering, the new one would not be on the packaging. Only the farmer knows what he is sowing. Consumers, however, who are already overwhelmed with the task of scrutinizing human rights claims, nutritional values and possible packaging greenwashing for every product, will certainly not also scour the seed register.

The lack of transparency could even harm organic farmers. You can't reliably trace the new methods either in processed products or in the pollen flown onto the field, which is why it would hardly be possible or only possible with immense effort to guarantee the claim to be free of genetic engineering. In order to protect the organic sector, the Commission should at least have provided workable detection methods, but it has made no effort to do so. The Commission wants to increase the organic share in agriculture to 25 percent in just seven years. Promote and oppress at the same time? This is the fourth contradiction.

Large corporations are the winners of the EU plans

If the organic sector were actually gradually suffocated, then its innovative approaches would also be endangered. Complex crop rotations, humus-enriching tillage, ecological pest control, a view of the entire ecosystem: not least the large seed companies have benefited from such practical knowledge in recent years.

They are the real winners of the directive. Because the new genetic engineering processes can also be patented, and patents can be applied for, used and enforced: This is something that the global seed giants with their large legal departments in particular can afford. This is where the fifth, perhaps the most explosive, contradiction appears: on the one hand, the EU assures that it wants to stand up for small and medium-sized seed companies - on the other hand, it does nothing to protect them from inflationary copyright claims with a new variety protection law.

In fact, the NGT are so simple and inexpensive that even medium-sized companies can benefit from them. The Federal Association of German Plant Breeders (bdp) is therefore in favor of the new EU rules - but against patents on seeds. Because more of such protected traits could result in breeders being denied access to genetic material, which is actually a public good. "This development threatens to slow down breeding progress, narrow genetic diversity and increase dependency on licensors," says the bdp.

This also threatens new power, new concentration, monotony. Seeds are the basis for diversity, and diversity creates not only ecological stability but also a vibrant Europe of regions. A sixth contradiction emerges here: on the one hand, the Commission wants to promote this Europe, but at the same time, with its new rules on genetic engineering, it is massively curtailing the influence of the member states. Because it gives itself far-reaching powers to update genetic engineering legislation. Cultivation bans that national governments have been able to enact so far would no longer be permitted.

In the end, pressure from the EU could not advance anything

Will the member states put up with that? The next few months will show whether the Commission's concept will find a majority in the Council of Ministers. The signs point more towards controversy. The German Minister of Agriculture, Cem Özdemir, has already announced that he also wants to support NGT coexistence with organic farmers and non-GMO conventional farmers, as well as "patent freedom" and the precautionary principle.

  And the European Parliament? EU Vice President Frans Timmermans is pushing for a positive vote by trying to link genetic engineering regulation with that for the "sustainable use of pesticides". The goal of only using half as many agricultural poisons is already being negotiated and is being fought by the conservative faction. That's why Timmermans put together a package solution: If the conservatives should swallow the pesticide toad and allow the Greens and Social Democrats to open up genetic engineering - then both projects in the EU will get through as quickly as possible. But such a package is not only questionable in substance, in the end there may be something completely different in it: nothing. Because in the end both projects, pesticide and genetic engineering rules, could fail.”

 

If NGT results replace chemicals that harm fungi and insects, then why do'nt NGT results harm us, humans? Even now, we do not understand why relatively young people started to get colon cancer very often. Does the EU want to prepare more such surprises for us?

Žalioji genų inžinerija: kokios yra 20 intervencijų į DNR?

„Kenkėjų naikinimas ir mitybos užtikrinimas: ES nori sušvelninti genų inžinerijos taisykles naujoms grūdų ir daržovių veislėms. Šeši prieštaravimai rodo, kaip tai rizikinga

Žingsnis ateina paskutinę minutę, nors buvo paskelbtas, ruošiamas ir ne kartą atidėtas ne vienerius metus. ES nori gerokai sušvelninti griežtus augalų veislių patvirtinimo testus, kurių genetinė medžiaga buvo modifikuota, taikant vadinamuosius naujus genų inžinerijos metodus (NGT). Geriausia būtų dabar, nes kitą pavasarį vyks Europos Parlamento rinkimai. Ar iki to laiko cis genetika, Crispr/Cas genų žirklės, prasiskverbė į Parlamentą ir Ministrų Tarybą ir netrukus atsidurs Europos laukuose?

Tikriausiai, ne. Komisijos pasiūlymas, nors ir planuotas jau seniai, tam tebėra per daug nesubrendęs ir pilnas konfliktų. Nauji genų inžinerijos metodai turėtų pasiekti didelių dalykų. Pavyzdžiui, su jais sukurti kukurūzai, kviečiai, bulvės ar daržovės turėtų atsispirti augančiam vabzdžių, virusų ir grybų, keliančių grėsmę derliui, skaičiui. Pavyzdžiui, NGT galėtų skatinti Europos žaliojo kurso tikslą iki 2030 m. laukuose panaudoti tik perpus mažiau cheminių pesticidų, piktžolių naikintojų ar fungicidų.

ES taip pat daug dėmesio skiria augalų veislėms, kurios atlaiko sausras, audras ir potvynius arba gali gauti trąšų iš oro, o ne iš iškastinių žaliavų. Trumpai tariant: šie nauji augalai yra skirti užtikrinti pasaulinę mitybą klimato kaitos laikais.

Daug netikrumo ir neįtikinėjimo

Tiesą sakant, pažanga laboratorijose tų biotechnologų, kurie redaguoja DNR dalis beveik kaip raides, t. y. gali jas performuluoti, įterpti ar ištrinti, aplenkia save. Nauji galingi instrumentai žavi mokslininkus ir augalų selekcininkus. Jie žada atsakymus didžiųjų krizių priblokštiems politikams. Ar tai nėra pakankamas įteisinimas naujai pradžiai, naudojant iki šiol Europoje nemėgstamą technologiją?

Ne, sako gamtos ir vartotojų gynėjai, bažnyčios nariai ir aplinkosaugos mokslininkai, ekologinė pramonė ir dauguma didžiųjų maisto mažmenininkų. Turite daug klausimų: ar tikrai tokie augalai daug greičiau įveikia didžiąsias krizes, nei kiti sprendimai? Ar dabar galima aiškiai įvertinti pavojų žmonėms, gyvūnams, kitiems augalams ir ekosistemoms? Arba: kaip ekologiniai ūkininkai, smulkūs ir vidutiniai selekcininkai gali atsilaikyti prieš žemės ūkio pramonę, kurios tyrimų padaliniai, kurių vertė yra milijardai, yra gerokai pranašesni už juos biotechnologijų srityje?

Tačiau užuot dirbusi rimtą įtikinėjimo darbą skirtingų pasaulėžiūrų, mokslinių ginčų ir ekonominių interesų konfliktų minų lauke, komisija daugelį problemų nustumia faktiškai, atidėtai laike ar politiškai.

Tiesa, su reforma išliks daugelis ankstesnių genų inžinerijos reglamentų. Griežtas rizikos vertinimas vis tiek būtų taikomas, kai genai perkeliami iš kitos rūšies, pavyzdžiui, iš beržo į obelį arba iš saulėgrąžų į sojų pupelių augalą. Tačiau jei DNR buvo pakeista rūšies viduje; jei rezultatas taip pat galėjo būti pasiektas gamtoje arba, naudojant tradicinį veisimą ir produkte proceso nebegalima aptikti, ateityje turėtų būti išimčių. Kol neviršijama 20 intervencijų į genomą, naujos veislės prilygsta tradiciniam veisimui. Remiantis projektu, NGT, duodančios daugiau pakeitimų, vis dar turi būti tinkamos supaprastintam patvirtinimui. Netgi yra paskatų jas plėtoti, atsižvelgiant į tai, koks didelis jų indėlis į žemės ūkio tvarumą ar kiek gilus poveikis atskirais atvejais.

Priežastis: genų inžinerijos įstatyme jau yra išimčių įprastoms technologijoms, kurios sukelia atsitiktinius genetinius pokyčius, pavyzdžiui, naudojant chemines medžiagas ir radioaktyviąją spinduliuotę. Tačiau kad ir kaip smulkiai tai skambėtų, Komisija slopina ir sukuria daugybę sprogstamųjų prieštaravimų.

Nenumatytos pasekmės sumenkinamos, ribos atrodo savavališkos

Pirma: pasiūlyme teigiama, kad bus užtikrinama stipri vartotojų ir aplinkos apsauga, kartu sumenkinant galimus nenumatytus NGT pasėlių padarinius. Komisija skelbia, kad dauguma jų yra mažiau rizikingos, nei įprastos veislės. Tai darydama ji remiasi Europos maisto tarnybos Efsa pareiškimais ir ES tyrimu, kuris buvo reguliavimo panaikinimo pagrindas. Tačiau pastarasis yra prieštaringas. Ekspertų grupė ją įvertino Federalinės gamtos apsaugos agentūros vardu ir patvirtino „savavališkas išvadas“ daugiau, nei 200 puslapių, kurios „nepagrįstos sistemine analize“.

Tuo pačiu metu, ar gali organizacija,  kaip ES, jau išsklaidyti bet kokias abejones dėl naujųjų technologijų, kai jų produktai dažniausiai bandomi tik atskirais atvejais lauko bandymų metu ir niekur neauginami, išskyrus dvi ar tris šalis? Visada yra tyrimų, kurie rodo netikėtą poveikį, arba jie kvestionuoja teiginį apie „natūralumą“.

Juk Komisija planuoja daugiametę stebėseną, kuri taip pat turėtų fiksuoti galimą netikėtą poveikį iš NGT. Taigi pirmiausia pažiūrėkite ir imkitės naujų priemonių, jei kas nors nepavyktų: ši strategija prilygsta jos pritaikymui prie JAV teisės filosofijos. JAV nėra tokio atsargumo principo, kaip ES konstitucijoje. Vietoj to galioja griežtos atsakomybės taisyklės. Naujosios NGT taisyklės gali pakenkti abiem apsaugos požiūriams tuo pačiu metu.

Antrasis prieštaravimas: nors ES Komisija pabrėžia mokslinį pobūdį, ji taip pat apibrėžia ribas, kurios atrodo gana atsitiktinės arba politiškai apibrėžtos. Bet kuriuo atveju, daugelis ekspertų mano, kad 20 DNR intervencijų yra išimties kriterijus, kaip visiškai savavališka riba. Net vienas pjūvis gali turėti esminį poveikį augalo genomui.

Trūksta ženklinimo, ekologiniam ūkininkavimui iškilo grėsmė ir laimi korporacijos

Stipriai kritikuojama ir taip pat prieštaringa ES Komisija nori susidoroti su pasirinkimo laisvės principu: jei nenorite pirkti produktų, kurie buvo modifikuoti genų inžinerijos pagalba, jums to daryti nereikia. Tačiau tuo pat metu ES Komisija savo naujose taisyklėse iki minimumo sumažino būtiną skaidrumą.

NGT veislės turi būti registruotos ir sėklos turi būti paženklintos, bet ne iš jų pagamintas maistas ir pašarai. Skirtingai nuo senosios genų inžinerijos, naujoji ant pakuotės rodoma nebūtų. Tik ūkininkas žino, ką sėja. Tačiau vartotojai, kurie ir taip yra priblokšti tikrinti teiginius apie žmogaus teises, maistines vertes ir galimą kiekvieno produkto pakuotės žalią plovimą, tikrai nesigilins į sėklų registrą.

Skaidrumo trūkumas gali net pakenkti ekologiškiems ūkininkams. Neįmanoma patikimai atsekti naujų metodų nei perdirbtuose produktuose, nei į lauką išskraidintose žiedadulkėse, todėl vargu ar būtų įmanoma arba įmanoma tik su didžiulėmis pastangomis užtikrinti, kad teiginys, kad nėra genų inžinerijos, čia tinka. Siekdama apsaugoti ekologinį sektorių, Komisija bent jau turėjo pateikti veiksmingus aptikimo metodus, tačiau ji nesistengė to padaryti. Ji nori vos per septynerius metus ekologinę dalį žemės ūkyje padidinti iki 25 proc. Skatinti ir engti vienu metu? Tai ketvirtas prieštaravimas.

Didelės korporacijos yra ES planų nugalėtojos

Jei ekologinis sektorius iš tikrųjų būtų palaipsniui uždusęs, jo novatoriškiems požiūriams taip pat iškiltų pavojus. Kompleksinės sėjomainos, humusą praturtinantis žemės dirbimas, ekologiška kenkėjų kontrolė, visos ekosistemos vaizdas: pastaraisiais metais tokiomis praktinėmis žiniomis pasinaudojo ir didžiosios sėklininkystės įmonės.

Jos yra tikrios šios politikos laimėtojos. Kadangi nauji genų inžinerijos procesai taip pat gali būti patentuojami, o patentai gali būti taikomi, naudojami ir vykdomi: tai ypač gali sau leisti pasauliniai sėklų milžinai su dideliais teisiniais skyriais. Čia išryškėja penktasis, bene sprogimiausias prieštaravimas: viena vertus, ES tikina, kad nori ginti mažas ir vidutines sėklų įmones, kita vertus, niekuo neapsaugos jų nuo infliacijos autorių teisių pretenzijose su nauju veislių apsaugos įstatymu.

Tiesą sakant, NGT yra tokie paprasti ir nebrangūs, kad net vidutinės įmonės gali kai kuo iš jų pasinaudoti. Todėl Vokietijos augalų selekcininkų federalinė asociacija (bdp) pasisako už naujas ES taisykles, bet prieš sėklų patentus. Kadangi dėl daugiau tokių saugomų savybių veisėjams gali būti uždrausta prieiti prie genetinės medžiagos, kuri iš tikrųjų yra viešoji gėrybė. „Ši plėtra kelia grėsmę sulėtinti veisimo pažangą, susiaurinti genetinę įvairovę ir padidinti priklausomybę nuo licencijų išdavėjų“, – teigia bdp.

Tai taip pat gresia nauja jėga, nauja koncentracija, monotonija. Sėklos yra įvairovės pagrindas, o įvairovė kuria ne tik ekologinį stabilumą, bet ir gyvybingą regionų Europą. Čia iškyla šeštasis prieštaravimas: viena vertus, Komisija nori reklamuoti šią Europą, tačiau kartu taikydama naujas genų inžinerijos taisykles ji masiškai mažina valstybių narių įtaką. Nes ji suteikia sau plataus masto galių atnaujinti genų inžinerijos teisės aktus. Auginimo draudimai, kuriuos iki šiol galėjo priimti nacionalinės vyriausybės, nebebus leidžiami.

Galiausiai ES spaudimas nieko nepadėjo

Ar valstybės narės su tuo susitaikys? Ar Komisijos koncepcija sulauks daugumos Ministrų Taryboje, parodys artimiausi mėnesiai. Ženklai labiau rodo prieštaringumą. Vokietijos žemės ūkio ministras Cem Özdemir jau paskelbė, kad taip pat nori paremti NGT sambūvį su ekologiškais ūkininkais ir ne GMO tradiciniais ūkininkais, taip pat „patentų laisvę“ ir atsargumo principą.

  O Europos Parlamentas? ES viceprezidentas Fransas Timmermansas siekia, kad balsavimas būtų teigiamas, bandydamas susieti genų inžinerijos reguliavimą su „tvariu pesticidų naudojimu“. Dėl tikslo naudoti tik perpus mažiau žemės ūkio nuodų jau deramasi ir su juo kovoja konservatorių frakcija. Štai kodėl Timmermansas parengė paketinį sprendimą: jei konservatoriai prarys pesticidų rupūžę ir leis žaliesiems bei socialdemokratams atverti genų inžineriją – abu projektai ES bus įgyvendinti kuo greičiau. Tačiau toks paketas kelia abejonių ne tik iš esmės, galų gale joje gali būti visai kas kita: nieko. Nes galiausiai abu projektai, pesticidų ir genų inžinerijos taisyklės, gali žlugti."

Jei NGT rezultatai pakeičia chemikalus, kenkiančius grybams ir vabzdžiams, tai kodėl  NGT rezultatai nekenkia mums, žmonėms? Jau dabar nesusigaudome, kodėl, palyginus, jauni žmonės pradėjo labai dažnai sirgti storosios žarnos vėžiu. ES nori paruošti mums daugiau tokių siurprizų?

Kvalifikuota imigracija: likti Vokietijoje? Geriau ne!

„Vyriausybė nori palengvinti kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio atvykimą į Vokietiją. Tačiau jie turi ne tik ateiti, bet ir norėti pasilikti. Ir vis dar yra didelė problema.

Raymundas Guevara penkerius metus dirbo slaugytoju Žemutinės Saksonijos ligoninėje. 37 metų filipinietis nuo sausio mėnesio su žmona gyvena Floridoje, JAV. „Norėjome išpildyti savo svajonę“, – sako jis telefonu. 

Įsigyti namą Vokietijoje buvo labai sunku, jei tik dėl paskolų. Floridoje jis gavo valstybės paramą, kaip slaugytojas. Vairuotojo pažymėjimą ar leidimą gyventi Vokietijoje taip pat sudėtingiau, kaip ir kalbą. „JAV turime daugiau galimybių ir gyventi patogiau."

Slaugytojų, tokių, kaip Gevara, Vokietijoje labai reikia. Bet ne tik jie: pagal Federalinės užimtumo agentūros analizę, kas šeštoje profesijoje kvalifikuotų darbuotojų trūksta. Čia ir atsiranda šviesoforų koalicijos imigracijos įstatymo reforma kvalifikuotiems darbuotojams. Ja siekiama palengvinti darbuotojų iš užsienio atvykimą į Vokietiją. Tačiau jie turi ne tik ateiti, bet ir norėti pasilikti – bent jau kurį laiką.

Dėl pigių transporto priemonių ir ryšių technologijų mobilumas didėja, sako Herbertas Brückeris iš Niurnbergo Darbo rinkos ir profesinių tyrimų instituto. „Laikinoji migracija didėja“.

To pavyzdys yra Raymundas Guevara. 2018 metais atvyko į Vokietiją. Po penkerių metų jis ir jo žmona neturėjo jokių problemų viską palikti ir pradėti naują gyvenimą Floridoje. Bet kaip priversti žmones pasilikti? Norėdami atsakyti į tai, turite žinoti ir priežastis, kodėl darbuotojai vėl išvyksta iš Vokietijos.

Gyvenamoji vieta ir profesinės priežastys

Tiubingeno taikomųjų ekonominių tyrimų institutas Federalinės užimtumo agentūros vardu „Facebook“ apklausė beveik 1900 žmonių. Rezultatas: daugelis darbuotojų iš užsienio pasuka Vokietijai nugarą, visų pirma dėl gyvenamosios vietos ir profesinių priežasčių, pavyzdžiui, dėl laikino darbo pabaigos arba dėl to, kad nebuvo pripažinta profesinė kvalifikacija.

„Tačiau tai taip pat susiję su gyvenimu čia“, – sako tyrimui vadovavęs Bernhardas Boockmannas. Du iš trijų aukštos kvalifikacijos specialistų iš ne Europos šalių teigė patyrę diskriminaciją dėl savo kilmės. 

„Mano nuomone, į tai reikėtų žiūrėti rimtai“, – sako Boockmannas. „Bet kokia vienintelė priežastis gali sulaužyti kupranugariui nugarą.“ Kitaip tariant, ta, kuri skatina žmones palikti šalį. Eksperto teigimu, tyrimas nėra reprezentatyvus, nes tai preliminarus tyrimas didesniam tyrimui. Nepaisant to, jie duoda svarbių užuominų.

Trūksta įvertinimo

Hamburgo verslo psichologė Grace Lugert-Jose gali patvirtinti, kad užsienio darbuotojai ne visada jaučiasi laukiami. Ji gimė Filipinuose ir daugiau, nei 20 metų gyvena Vokietijoje. Ji naudojasi jos patirtimi, konsultuodama ligonines ir priežiūros įstaigas dėl tarptautinių specialistų integracijos. Praėjusiais metais ji socialiniuose tinkluose paklausė daugiau, nei 100, filipiniečių slaugytojų, ar jos patenkintos savo darbu. Pasak jos, daugelis teigė, kad nesijaučia vertinamos, joms trūksta profesinės kvalifikacijos pripažinimo.

Lugert-Jose sako, kad maždaug penktadalis pranešė, patyręs diskriminaciją ir rasizmą. „Pavyzdžiui, įžeidinėjimai ir nuolaidus elgesys, nes tu ne taip puikiai kalbi vokiškai.“ 

Tačiau kultūriniai skirtumai dažnai sukeldavo nesusipratimų. Ji pastebėjo, kad dabar tai pasiekė ir darbdavius. Integracijos pareigūnai ir tarpkultūriniai mokymai turėtų padėti atvykti ir atkreipti senų ir naujų darbuotojų dėmesį į skirtumus.

Vienatvė ir namų ilgesys taip pat vaidina savo vaidmenį

Aleksandras Kritikosas iš Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) Berlyne taip pat patvirtina, kad kai kurios įmonės jau dabar daro daug. Nepaisant to, visos įmonės turėtų būti pasirengusios daugiau investuoti. „Tai prasideda nuo nereikšmingų dalykų, tokių kaip važiavimas automobiliu. Tai gali pralaužti ledus“.

Pasak ekonomikos profesorės Jutta Rump iš Liudvigshafeno ekonomikos ir visuomenės universiteto, vien to nepakanka. „Nepaisant to, per Kalėdas ar gimtadienius vėl esi vienas.“ Didelį vaidmenį suvaidino vienatvė ir namų ilgesys. Todėl pirmuosius kelerius metus reikia ne tik lydinčios programos įmonėje, bet ir privačiai. „Sugriauti kliūtis, kad žmonės liktų, yra socialinė problema. Tai taip pat susiję su rajono žmonėmis."

"Tu  galvok apie migraciją visame, ką darai“

Brücker sako, kad bendros gyvenimo sąlygos Vokietijoje yra lemiamos. „Vaikų priežiūros kliūtys paliečia visus, bet labiau migrantus. O ar mūsų mokyklos yra tokios įtraukios, kad migrantų vaikai turėtų tokias pat galimybes?“ Taip pat turi būti stiprinami socialiniai būstai miestų centruose. Nes jei migrantai daug moka už butus, prarandamas darbo užmokesčio pranašumas, lyginant su kitomis šalimis. 

„Visame, ką darote, turite galvoti apie migraciją“, - sako Brückeris.

Nė vienas iš šių dalykų negali būti greitai pakeistas ir gali padėti tik užsieniečiams likti čia ilgesniam laikui arba visam laikui. Galų gale yra labai individualių priežasčių, kodėl kažkas išvyksta, sako Brücker. Pavyzdžiui, kitoks gyvenimo planas, nuvilti lūkesčiai ar per mažos pajamos. „Svarbu suteikti žmonėms galimybę ir jausmą, kad jie gali sugrįžti, jei Vokietijoje bus tinkamos darbo vietos“, – sako DIW ekspertas Kritikos.

Raymundo Guevaros atveju tai tikrai nėra iš piršto laužta. „Vokietija yra nuostabi šalis“, – sako jis. „Ir mes pasiilgome mūsų draugų. Galbūt kada nors sugrįšime, kai sutaupysime pakankamai pinigų“."

Skilled Immigration: Stay in Germany? I'd rather not!

“The government wants to make it easier for skilled workers from abroad to come to Germany. But they don't just have to come, they also have to want to stay. And there's still a big problem.

Raymund Guevara worked as a nurse in a hospital in Lower Saxony for five years. The 37-year-old Filipino has been living with his wife in Florida, USA, since January. "We wanted to fulfill our dream," he says on the phone. 

Buying a house was very difficult in Germany, if only because of the loans. In Florida he received state support as a nurse. Getting a driver's license or a residence permit is also more complicated in Germany, as is the language. "In the US we have more opportunities and life is more comfortable."

Nurses like Guevara are desperately needed in Germany. But not just them: According to an analysis by the Federal Employment Agency, there is a shortage of skilled workers in every sixth profession. This is where the reform of the immigration law for skilled workers by the traffic light coalition comes into play. It is intended to make it easier for workers from abroad to come to Germany. But they don't just have to come, they also have to want to stay - at least for a while.

Mobility is increasing thanks to cheap means of transport and communication technology, says Herbert Brücker from the Institute for Labor Market and Occupational Research in Nuremberg. "Temporary migration is increasing."

An example of this is Raymund Guevara. In 2018 he came to Germany. Five years later, he and his wife had no problem leaving it all behind and starting a new life in Florida. But how do you get people to stay? In order to answer that, you also have to know the reasons why workers are leaving Germany again.

Residence and professional reasons

The Tübingen Institute for Applied Economic Research interviewed almost 1,900 people on Facebook on behalf of the Federal Employment Agency. The result: Many workers from abroad are turning their backs on Germany, primarily for residence and professional reasons, such as the end of a temporary job or because the professional qualification was not recognised.

"But it also has to do with life here," says Bernhard Boockmann, who headed the study. Two out of three highly qualified specialists from non-European countries declared that they had experienced discrimination because of their origin. 

"In my view, this should be taken seriously," says Boockmann. "Any single reason can be the one that breaks the camel's back." In other words, the one that moves people to leave the country. According to the expert, the study is not representative because it is a preliminary study for a larger investigation. Nevertheless, they give important clues.

There is a lack of appreciation

The Hamburg business psychologist Grace Lugert-Jose can confirm that foreign workers do not always feel welcome. She was born in the Philippines and has been living in Germany for more than 20 years. She uses her own experience to advise hospitals and care facilities on the integration of international specialists. Last year, she asked more than 100 Filipino nurses via social media how satisfied they were with their job. According to her, many stated that they did not feel valued and that they lacked the recognition of their professional qualifications.

Lugert-Jose says that without asking, about a fifth reported having experienced discrimination and racism. "For example, insults and condescending behavior because you don't speak German so perfectly." But cultural differences often caused misunderstandings. She has noticed that this has now also reached employers. Integration officers and intercultural training should help with the arrival and sensitize old and new employees to differences.

Loneliness and homesickness also play a role

Alexander Kritikos from the German Institute for Economic Research (DIW) in Berlin also confirms that some companies are already doing a lot. Nevertheless, all companies should be willing to invest more. “It starts with trivial things like carpooling. That can break the ice.”

According to economics professor Jutta Rump from the Ludwigshafen University of Economics and Society, that alone is not enough. "Nevertheless, you're alone again at Christmas or birthdays." Loneliness and homesickness played a major role. For the first few years, there is therefore a need not only for an accompanying program in the company, but also privately. “Breaking down the hurdles to keep people staying is a social issue. That also has to do with the people in the area.”

"At think about migration in everything you do”

The overall living conditions in Germany are decisive, says Brücker. “Bottlenecks in childcare affect everyone, but migrants more. And are our schools so inclusive that migrant children have the same opportunities?”

 Social housing in urban centers must also be strengthened. Because if migrants pay a lot for apartments, the wage advantage compared to other countries is lost. 

“You have to think about migration in everything you do,” says Brücker.

None of this can be changed quickly and can only help foreign workers stay here for a longer period of time or permanently. In the end there are very individual reasons why someone leaves, says Brücker. For example, a different life plan, disappointed expectations or too little income. "It is important to give people the opportunity and the feeling that they can come back if there are suitable jobs in Germany," says DIW expert Kritikos.

In the case of Raymund Guevara, that's certainly not out of the question. "Germany is a wonderful country," he says. "And we miss our friends. Maybe we'll come back sometime when we've saved enough money.""

Ar Vokietijoje gresia riaušės, kaip Prancūzijoje?

„Prancūzijos protesto kultūra turi daug ypatumų. Nepaisant to, tokioms šalims, kaip Vokietija, verta pasidomėti riaušių priežastimis.

Björnui Höcke reikalas aiškus. „Prancūzija mus lenkia tik keliais metais“, – socialiniuose tinkluose šiomis dienomis rašė kraštutinių dešiniųjų AfD politikas. Tačiau net politikai, kurie garsiai neperspėja dėl užsienio įsiskverbimo, susirūpinę žvelgia į kaimyninę šalį ir klausia, ką pastarieji neramumai ten reiškia imigracijos šaliai Vokietijai. Turite „intensyviai nagrinėti įvykius Prancūzijoje“, – sakė FDP generalinis sekretorius Bijanas Djir-Sarai. „Nekontroliuojama imigracija ir didžiulis integracijos politikos deficitas kelia grėsmę vidaus saugumui.“ O policijos sąjungos pirmininkas Jochenas Kopelke teigė, kad „tokios riaušės galimos ir kai kuriose Vokietijos vietose, nes ir ten yra demokratijos atmetimas, valstybės ir valstybės valdžos atmetimas“.

Jau yra pavyzdžių, kai valstybė praranda kontrolę. Čia taip pat diskusijos, kaip ir dabar Prancūzijoje, sukosi apie nusikaltėlių šaknis. Pavyzdžiui, Berlyne kyla riaušės Naujųjų metų išvakarėse, kai grupės jaunų vyrų šaudė fejerverkus į pagalbos tarnybas. Arba nusikaltėlių klanų velėnos karai Rūro srityje. Bet sostinė liepsnose, kelias dienas, kaip Paryžius neseniai? Vokietijoje tai sunku įsivaizduoti. Vis dėlto kyla klausimas, ar yra paralelių tarp Vokietijos ir Prancūzijos visuomenės ir ar Berlynas gali pasimokyti iš Paryžiaus.

Imigracijos istorija Vokietijoje kitokia, nei Prancūzijoje. Daugelis žmonių, kurių šaknys yra Šiaurės Afrikoje, gyvena buvusioje kolonijinėje valdžioje. Kalbant apie įtemptą situaciją priemiesčiuose, ši gyventojų dalis užima svarbiausią vietą. Nors Vokietijoje buvo kalbama apie paralelines kultūras, ilgą laiką buvo kalbama apie kviestinius darbininkus iš Turkijos ir jų palikuonis. Pastaraisiais metais dėmesys nukrypo į migrantus iš tokių šalių, kaip Irakas ir Afganistanas. Apskritai beveik 30 procentų Vokietijos gyventojų yra kilę iš migracijos. Palyginamos Prancūzijos statistikos nėra. Skaičiuojama, kad ten nuo 20 iki 25 proc.

Jaunimo nedarbas 16,9 proc

Buvęs Marburgo Filipso universiteto Konfliktų tyrimų centro generalinis direktorius Johannesas Maria Beckeris neramumų nenori sieti pirmiausia su migracijos problema. „Tai pirmiausia susiję ne su integracijos stoka ar perpildytu laivu, kaip dažnai teigiama, o su jaunimo padėtimi“, – sako politologas, ilgą laiką gyvenantis Prancūzijoje. 

Jaunimo nedarbas ten siekia 16,9 proc., o tarp migrantų jis dar didesnis. Vokietijoje vaikai iš migrantų šeimų turi ženkliai blogesnes galimybes įgyti aukštąjį mokslą, tačiau situacija darbo rinkoje kitokia: jaunimo nedarbas siekia 6,1 proc.

Yra įvairių priežasčių, kodėl ši vertė Prancūzijoje tokia didelė. Tokia dvigubo mokymo sistema, kokia yra Vokietijoje, dar tik pradeda formuotis. „Jei jaunuoliai neatlieka bakalauro, jiems gresia didelė nedarbo rizika“, – sako Beckeris. „Prancūzijoje žmonės net nežino apie daugybę paramos galimybių, kurios teikiamos jauniems žmonėms Vokietijoje. Politologas Fabienas Jobardas iš Prancūzijos ir Vokietijos tyrimų centro Marc Bloch teigia taip: „Jei tam tikroje gyventojų dalyje daug jaunų žmonių, ypač vyrų, palieka mokyklą be diplomo, gamyklos, kuri suteikia šiems žmonėms galimybę duoti darbą, nebėra“.

Perspektyvų stoką didmiesčio priemiesčiuose sustiprina būsto situacija. Vokietijoje taip pat yra sričių, kuriose dominuoja migrantai, kur nusikalstamos grupuotės turi daugiau įtakos, nei policija. Tačiau net Duisburgas-Marxloh nėra banlieue. „Iš principo galima palyginti, bet Prancūzijoje, kur viename blokiniame name gyvena keli tūkstančiai žmonių, kiekis visiškai kitoks“, – sako Beckeris. Tarp medicinos specialistų ir socialinių psichologų net yra kalbama apie gyvenimo ten pasekmes. Tai skamba kaip liga: sarkelitas – pavadintas Sarcelles, vieno iš seniausių Paryžiaus pakraščių gyvenamųjų rajonų, vardu.

Policija yra tyčia tvirta

Per pastarąsias dienas tokiose vietose prasiveržęs pyktis dažniausiai buvo nukreiptas į valstybės simbolius, tokius, kaip rotušės ir mokyklos. Tačiau tai išprovokavo policijos smurto atvejis ir to negalima suprasti be policijos vaidmens. Priešingai nei Vokietijos policija, kuri puoselėja savo, kaip draugų ir pagalbininkų, įvaizdį ir kuriai deeskalavimas yra esminė strategija, Prancūzijos policija yra sąmoningai tvirta. Tai skatina politika, teigia politologas Jobardas. Kai buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy buvo vidaus reikalų ministras, jis kartą pasakė: „Policija turėtų terorizuoti teroristus ir gąsdinti nusikaltėlius“.

Pats Paryžiaus priemiestyje gyvenantis Jobardas jau seniai susiduria su policijos smurtu ir šiuo metu yra geidžiamas pokalbio partneris. Pasak jo, Prancūzijos policijos pareigūnų elgesys pasižymėjo „smurtu ir atšiaurumu“, ypač prieš ne prancūzus priemiesčiuose. Rasizmo problemos negalima atmesti iš anksto. Prie ko tai veda, galima matyti iš skaičių. Vien šiais metais nuo policijos šūvių automobilyje žuvo 15 žmonių, įskaitant 17-metį Nahelį, kurio mirtis sukėlė riaušes. Per Geltonųjų liemenių protestus 2018 ir 2019 metais 25 žmonės neteko akių nuo policijos guminių kulkų. Jobardas sako: „Kai kurie jaunuoliai Prancūzijoje atsiriboja nuo visuomenės dėl savo patirties su policija, to negalima lyginti su Vokietija“.

Vokietijoje taip pat kalbama apie policijos smurtą, bet jau kitu lygmeniu. Pernai nuo policijos pareigūnų šūvių iš viso žuvo dešimt žmonių. Neseniai mirusio „Stuttgart 21“ demonstranto Dietricho Wagnerio nuotrauka, kai iš akių bėga kraujas, įsiliejo į kolektyvinę sąmonę, nes buvo tokia neįprasta.

Policijos pareigūnų rasizmas taip pat yra problema Vokietijoje. Federalinės vidaus reikalų ministerijos finansuojamas tyrimas, kurio kol kas turimi tik tarpiniai rezultatai, daro išvadą, kad bent jau tai nėra struktūrinė problema. Pernai Federalinės kriminalinės policijos biuro atliktame tyrime kas ketvirtas respondentas teigė, kad policija yra veikiama išankstinių nusistatymų ir nevienodai elgiasi su vokiečiais ir užsieniečiais. Ir atvirkščiai, vis daugiau pranešimų iš pagalbos tarnybų skundžiasi pagarbos stoka tam tikrose aplinkose.

Prancūzija verta dėmesio

Nepaisant visų skirtumų, Vokietijos diskusijose žvilgsnis į Prancūziją nėra neproduktyvus. Tai, kad neramumus ten galima paaiškinti ir situacija darbo rinkoje bei būsto situacija, atskleidžia ir šioje šalyje išliekantis aukštas migracijos lygis. Daugelis savivaldybių jau dabar vos pajėgia apgyvendinti atvykstančius žmones. Švietimo sistemos iššūkiai yra didžiuliai. „Turime suteikti žmonėms struktūras, kad jie nebūtų verčiami į nelegalumą, kaip Prancūzijoje“, – sako konfliktų tyrinėtojas Beckeris. „Švietimo ir mokymo finansavimas yra ekonomiškai pigesnis, nei nedarbo finansavimas – jau nekalbant apie moralinį aspektą“.

Šiaurės Reino-Vestfalijos vidaus reikalų ministras Herbertas Reulis (CDU) neseniai iškėlė kitus prioritetus, palyginti su laikraščiu „Bild“. Kad ir kaip skirtinga padėtis Prancūzijoje: svarbu „anksti pradėti nuo subkultūrų formavimosi ir žmonių atsijungimo“. Kilus riaušėms, tokioms, kaip neseniai Rūro srityje, turite „nedelsdami imtis nuoseklių veiksmų, kad ištisos miesto dalys tam tikru momentu nebūtų prarastos“. Politologas Jobardas pabrėžia: „Turi išlikti sprendimas, kad policijos pareigūnai veikia labiau, kaip socialiniai darbuotojai, o ne kaip įstatymų vykdytojai, kad neprarastų ryšio su žmonėmis – Prancūzijoje tam daug kur jau per vėlu.

Kalbant apie tai, ar nuotraukos iš Paryžiaus taip pat gali būti įsivaizduojamos Berlyne, reikėtų atsižvelgti į kai ką kitą. Prancūzai didžiuojasi sėkmingais sukilimais savo istorijoje ir nuolat maištauja prieš centrinę valstybę. Net tada, kai profsąjungos ragina protestuoti, smurtas yra, tik mažesnis. Dabartinės riaušės tikriausiai irgi tokios: labai prancūziškos."

Vokietijai dabar gręsia ta pati deindustrializacija, kaip Prancūzijoje. Kaip ir Lietuvoje, Vokietijos valdžia bando kištis ir atjunkyti verslus nuo didžiulės Kinijos rinkos. Mūsų verslai daugiausia pririšti prie Vokietijos rinkos. Todėl deindustrializacija palies ir mus. Lietuvoje gabus, bet neturtingas, jaunimas  negali studijuoti nemokamai, jei bando, tai atiduodamas antstoliams iki gyvenimo pabaigos. Šie gabūs jauni žmonės ieškos išeities. Deja, tai gali liūdnai baigtis Lietuvos valstybei.

Are riots threatening in Germany like in France?

“France's protest culture has many peculiarities. Nevertheless, it is worthwhile for countries like Germany to take a look at the reasons for the riots.

For Björn Höcke the matter is clear. "France is only a few years ahead of us," wrote the far-right AfD politician on social media these days. But even politicians who don't notoriously warn against foreign infiltration look worriedly to the neighboring country and ask what the recent unrest there means for the immigration country Germany. You have to "deal intensively with the events in France," said FDP Secretary General Bijan Djir-Sarai. "Uncontrolled immigration and enormous deficits in integration policy are a threat to internal security." And the chairman of the police union, Jochen Kopelke, said that "such riots are also conceivable in certain places in Germany, because the rejection of the democracy, of the state and of state authority".

There are already examples of the state losing control. Here, too, the debate, as now in France, revolved around the roots of the perpetrators. The New Year's Eve riots in Berlin, for example, when groups of young men shot fireworks at emergency services. Or the turf wars of criminal clans in the Ruhr area. But the capital in flames, for several days, like Paris recently? In Germany, that's hard to imagine. Nevertheless, the question is whether there are parallels between German and French society – and whether Berlin can learn from Paris.

The history of immigration is different in Germany than in France. Many people with roots in North Africa live in the former colonial power. When it comes to the tense situation in the suburbs, this section of the population takes center stage. While parallel cultures were discussed in Germany, for a long time it was about guest workers from Turkey and their descendants. In recent years, the focus has shifted to migrants from countries like Iraq and Afghanistan. Overall, almost 30 percent of the people in Germany have a migration background. There are no comparable statistics for France. Estimates go there from 20 to 25 percent.

Youth unemployment of 16.9 percent

The former managing director of the Center for Conflict Research at the Philipps University of Marburg, Johannes Maria Becker, does not want to attribute the unrest to the issue of migration first and foremost. "It's not primarily to do with a lack of integration or with the boat being overcrowded, as is often claimed, but with the situation of young people," says the political scientist, who has lived in France for a long time. 

Youth unemployment there is 16.9 percent, and it is even higher among migrants. In Germany, children from migrant families have significantly worse chances of completing a higher education, but the situation on the labor market is different: youth unemployment is 6.1 percent.

There are various reasons why the value in France is so high. A dual training system like the one in Germany is only in its infancy. "If young people don't do a baccalauréat, they are at high risk of unemployment," says Becker. "In France, people don't even know about the many supportive opportunities that exist for young people in Germany." 

Added to this is the fact that de-industrialization is well advanced in France. The political scientist Fabien Jobard from the Franco-German research center Center Marc Bloch puts it this way: "If in a certain part of the population many young people, especially the male ones, leave school without a degree, there is no longer a factory that gives these people could give a job.”

The lack of prospects in the suburbs of the metropolis is reinforced by the housing situation. In Germany, too, there are areas dominated by migrants, where criminal gangs have more say than the police. But even Duisburg-Marxloh is not the banlieue. "It's comparable in principle, but the quantity is completely different in France, where several thousand people live in one block of flats," says Becker. Among medical professionals and social psychologists, there is even a word for the consequences of living there. It sounds like an illness: sarcelitis – named after Sarcelles, one of the oldest housing estates on the outskirts of Paris.

The police act deliberately robust

The anger that has erupted in such places over the past few days was generally directed at symbols of the state, such as town halls and schools. But it was triggered by a case of police violence,  and it cannot be understood without the role of the police. In contrast to the German police, who cultivate their image as friends and helpers and for whom de-escalation is an essential strategy, the French police are deliberately robust. This is promoted by politics, says political scientist Jobard. When former President Nicolas Sarkozy was Interior Minister, he once said: "The police should terrorize terrorists and scare criminals."

Jobard, who lives in a Paris suburb himself, has been dealing with police violence for a long time and is currently a sought-after conversation partner. The behavior of the French police officers was characterized by "violence and harshness", especially towards non-French people in the suburbs, he says. A racism problem cannot be dismissed out of hand. What this leads to can be seen in the numbers. In the current year alone, 15 people have been killed by police gunfire while in a car, including 17-year-old Nahel, whose death sparked the riots. During the Yellow Vest protests in 2018 and 2019, 25 people lost an eye to police rubber bullets. Jobard says: "Some of the young people in France disconnect themselves from society because of their experiences with the police, there is no comparison to Germany."

 Police violence is also being discussed in this country, but on a different level. A total of ten people were killed by shots fired by police officers last year. The photo of the recently deceased Stuttgart 21 demonstrator Dietrich Wagner, who has blood running from his eyes, burned itself into the collective consciousness because it was so unusual.

Racism among police officers is also an issue in Germany. A study funded by the Federal Ministry of the Interior, of which only interim results are available so far, comes to the conclusion that at least it does not represent a structural problem. In a study by the Federal Criminal Police Office last year, every fourth respondent stated that the police are influenced by prejudice and do not treat Germans and foreigners equally. Conversely, there are also increasing reports from emergency services who complain about a lack of respect in certain milieus.

France is worth looking at

Despite all the differences, a look at France is not unproductive for the German debate. The fact that the unrest there can also be explained by the situation on the job market and the housing situation is revealing in view of the persistently high level of migration in this country as well. Many municipalities are already barely able to accommodate the arriving people. The challenges for the education system are enormous. "We have to give people structures so that they aren't forced into illegality like in France," says conflict researcher Becker. "Financing education and training is economically cheaper than financing unemployment - not to mention the moral aspect."

The North Rhine-Westphalian Interior Minister Herbert Reul (CDU) recently set other priorities compared to the "Bild" newspaper. As different as the situation in France is: it is important to “start early on where subcultures are forming and people are disconnected”. In the case of riots like the one recently in the Ruhr area, you have to "take immediate, consistent action to prevent entire parts of the city from being lost at some point". The political scientist Jobard points out: “The solution must remain that police officers act more as social workers than as enforcers of the law so as not to lose contact with the people – in France it is already too late for that in many places.”

When it comes to the question of whether the pictures from Paris can also be imagined in Berlin, something else should be taken into account. The French are proud of the successful revolts in their history and regularly rebel against the central state. Even when unions call for protests, there is – to a lesser extent – violence. The current riots are probably that too: very French.”