Žemaitaitis does not mince words. Why do most other Lithuanian politicians mince words, even though they know that they are destroying Lithuanian society by diverting our main efforts into empty Napoleonic adventures?

"Remigijus Žemaitaitis continues his tour of Lithuania. In meetings with voters, he focuses most of his attention and criticism on President Gitanas Nausėda and the decision to increase defense funding. R. Žemaitaitis calls it a "scam" and "the height of morondom." He explains that G. Nausėda will supposedly take people's deposits. R. Žemaitaitis also offers his own solutions on where to get the money - to lift sanctions on the transit of Belarusian fertilizers.

 

In some places, fewer people gather, in some places there is a shortage of chairs - like in Radviliškis.

 

While there is a break between sessions and the Seimas meetings are not taking place, R. Žemaitaitis is touring Lithuania.

 

"We voted for him, we fully support him," said the interviewee.

 

"Support, rejoice. They say they want to throw him out, we will not let them," said another interviewee.

 

"We want him to succeed, to wish him that he really does not give up," – the woman assured.

 

R. Žemaitaitis’s main topic is money for defense.

 

“5–6 percent of the gross domestic product is allocated for defense,” R. Žemaitaitis explained during the meeting.

 

When the cameras are not filming, R. Žemaitaitis does not wrap himself in cotton wool. LNK Žinios obtained an audio recording of one such meeting.

 

“I understood that this was a scam. I immediately understood that this was a pure attempt to involve people, to intimidate,” R. Žemaitaitis said during the meeting.

 

President Gitanas Nausėda announced that political leaders had agreed to increase the defense budget to 5–6 percent a couple of weeks ago, after the State Defense Council. R. Žemaitaitis’ coalition partner, Prime Minister Gintautas Paluckas, and other politicians also participated in this council. R. Žemaitaitis’ criticism is directed at the president.

 

“There was a president in Lithuania who allocated 31–33 percent of the budget to defense. Who was he? Smetona, who ran away across the stream,” said R. Žemaitaitis during the meeting.

 

“As they said, Žemaitaitis is screaming, but I say, I will scream even louder, because what we are doing is the height of morondom,” said R. Žemaitaitis during the meeting.

 

R. Žemaitaitis tells people that in order to achieve such percentages, VAT, excise duties and other taxes should be increased.

 

“The point is, that’s all. Everything, the price automatically goes up. When the price goes up, what does Lithuania become? Uncompetitive,” R. Žemaitaitis indicated during the meeting.

 

He says he will not support it.

 

“In the second place, I hear people say, we will use second-tier pensions, right,” R. Žemaitaitis assured during the meeting.

 

Also, that the president wants to take people’s deposits.

 

“When he shot, I sat down as it should be. He proposed... to nationalize the deposits. They say: we will take deposits from you, maybe villagers, you don’t understand, I will use your money,” – R. Žemaitaitis spoke during the meeting.

 

“What, has another nationalization started? 1939, 1941?” – R. Žemaitaitis said during the meeting.

 

“No, I am not intimidating. I am saying that the schizophrenia that has been unleashed on Lithuania must come out and say that there is no threat of war. Stop intimidating those people,” – R. Žemaitaitis said.

 

But, according to R. Žemaitaitis, “if we really want to go to war” – he makes his own proposals. One of them is to lift sanctions on the transit of Belarusian fertilizers through Lithuania.

 

“Then we allow transit, we earn money. What do we do? We invest the money we earn in the army, in defense,” – R. Žemaitaitis explained during the meeting.

 

“That is very good. The sanctions are completely useless. The Belarusian sanctions package has turned against us – Lithuania. Russia continues to conduct trade relations with America,” said the leader of Nemuno Aušra.

 

Minister of Foreign Affairs Kęstutis Budrys has said that trying to scare people with social instability is a harmful activity and has considered what effect R. Žemaitaitis’s speech has on people. According to G. Paluckas, “Remigijus speaks sharply, but there is really no actual effect.”

 

“We voted for Žemaitaitis, we voted, not enough of us though. We need to vote more. Not for the social democrats, where they lied. "My wife cursed Blinkevičiūtė," the meeting participant said."

 

Most Lithuanian politicians feel unsteady at the trough, as in many other places in Europe. Therefore, they try to portray themselves as very militant in order to attract our attention and prolong their pleasure. Hence the 5 percent, 6 percent, 100 percent, boom boom, hurrah...

Žemaitaitis žodžių į vatą nevynioja. Kodėl dauguma kitų Lietuvos politikų vynioja, nors žino, kad tokiu būdu naikina Lietuvos visuomenę, nukreipdama pagrindines mūsų pastangas į tuščias napoleoniškas avantiūras?

 

"Remigijus Žemaitaitis tęsia turą per Lietuvą. Susitikimuose su rinkėjais daugiausiai dėmesio ir kritikos skiria prezidentui Gitanui Nausėdai bei sprendimui didinti gynybos finansavimą. R. Žemaitaitis tai vadina „afera“ ir „debilizmo viršūne“. Aiškina, neva G. Nausėda paims žmonių indėlius. R. Žemaitaitis siūlo ir savo sprendimus, iš kur paimti pinigų – nuimti sankcijas nuo baltarusiškų trąšų tranzito.

Kai kur žmonių susirenka mažiau, kai kur kėdžių pritrūksta – kaip Radviliškyje.

Kol tarp sesijų pertrauka ir Seimo posėdžiai nevyksta, R. Žemaitaitis daro turą per Lietuvą.

„Mes už jį balsavome, mes jį palaikome visapusiškai“, – teigė pašnekovė.

„Palaikyti, pasidžiaugti. Sako, kad nori išmesti, mes neduosime“, – sakė kita pašnekovė.

„Mes norime, kad sektųsi, palinkėti, jog iš tikrųjų nepasiduotų“, – tikino moteris.

Pagrindinė R. Žemaitaičio tema – pinigai gynybai.

„5–6 procentai bendro vidaus produkto skirti gynybai“, – susitikimo metu aiškino R. Žemaitaitis.

Kai kameros nefilmuoja, R. Žemaitaitis į vatą nevynioja. LNK Žinios gavo vieno tokio susitikimo audioįrašą.

„Aš supratau, kad čia yra afera. Aš iškart supratau, kad čia yra grynai bandymas įtraukti žmones, įbauginti“, – susitikimo metu kalbėjo R. Žemaitaitis.

Kad politiniai lyderiai sutarė gynybos biudžetą didinti iki 5–6 procentų, prezidentas Gitanas Nausėda pranešė prieš porą savaičių, po Valstybės gynimo tarybos. Šioje taryboje dalyvavo ir R. Žemaitaičio koalicijos partneris, premjeras Gintautas Paluckas, ir kiti politikai. R. Žemaitaičio kritika nukreipta į prezidentą.

„Lietuvoje buvo prezidentas, kuris nuo biudžeto skyrė 31–33 procentus gynybai. Kas buvo? Smetona, kuris pabėgo per upelį“, – susitikimo metu sakė R. Žemaitaitis.

„Kaip jie sakė, Žemaitaitis rėkia, bet sakau, aš rėksiu dar labiau, nes yra debilizmo viršūnė, ką mes darome“, – susitikimo metu šnekėjo R. Žemaitaitis.

R. Žemaitaitis žmonėms kalba, kad norint pasiekti tokius procentus, reikėtų didinti PVM, akcizus ir kitus mokesčius.

„Esmė yra va. Viskas, automatiškai kyla kaina. Kai kyla kaina, Lietuva kas tampa? Nekonkurencinga“, – susitikimo metu nurodė R. Žemaitaitis.

Sako, kad tam nepritars.

„Antroje vietoje girdžiu sako, panaudosime antros pakopos pensijas, ane“, – susitikimo metu tikino R. Žemaitaitis.

Taip pat, kad prezidentas nori paimti žmonių indėlius.

„Kai šovė, tai atsisėdau kaip turi būti. Jis pasiūlė... indėlius nacionalizuoti. Sako: mes pasiimsim indėlius iš jūsų, gal kaimiečiai, jūs nesuprantat, aš pasinaudosiu jūsų tuos pinigus“, – susitikimo metu šnekėjo R. Žemaitaitis.

„Čia kas, nacionalizacija prasidėjo dar viena? 1939-ieji, 1941-ieji?“, – susitikimo metu teigė R. Žemaitaitis.

„Ne, aš nebauginu. Aš sakau, kad ta šizofrenija, kuri paleista po Lietuvą, turi išeiti ir pasakyti, kad jokios karo grėsmės nėra. Nustokit bauginti jūs tuos žmones“, – sakė R. Žemaitaitis.

Bet, anot R. Žemaitaičio, „jeigu jau labai norima kariauti“ – pateikia savo pasiūlymų. Vienas jų – panaikinti sankcijas baltarusiškų trąšų tranzitui per Lietuvą.

„Leidžiame tada tranzitu, uždirbam pinigus. Ką darom? Tuos uždirbtus pinigus investuojam į kariuomenę, į gynybą“, – susitikimo metu aiškino R. Žemaitaitis.

„Tai labai gerai. Visiškai naudos neduoda. Baltarusiškų sankcijų paketas atsisuko prieš mus – Lietuvą. Rusija toliau prekybinius ryšius vykdo su Amerika“, – kalbėjo Nemuno aušros lyderis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra sakęs, kad bandymas gąsdinti socialiniu nestabilumu – tai kenksminga veikla ir svarstė, kokį poveikį R. Žemaitaičio kalbos žmonėms daro. Anot G. Palucko, „Remigijus pasako aštriai, bet faktinio poveikio tikrai nėra jokio.“

„Už Žemaitaitį balsavome, mažai balsavome. Reikia balsuoti daugiau. Ne už socdemus, kur apmelavo. Blinkevičiūtę mano žmona prakeikė“, – nurodė susitikimo dalyvis."

Dauguma Lietuvos politikierių netvirtai jaučiasi prie lovio, kaip ir daug kur kitur Europoje. Todėl bando vaizduoti labai karingus, kad atkreipti mūsų dėmesį ir pratęsti jų malonumą.  Iš čia kyla 5 procentai, 6 procentai, 100 procentų, bum bum, valio...

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/paviesino-zemaitaicio-susitikimo-su-gyventojais-irasa-i-vata-ten-nevynioja-120082615

Tragiškos dirbtinio intelekto mokymosi su sustiprinimu pasekmės Vakaruose

 

 „Naujas dirbtinio intelekto (AI) modelis, kurį išleido mažas Kinijos lyderis, sukrėtė Silicio slėnį ir pakeitė keletą esminių prielaidų apie AI pažangą.

 

 Dirbtinio intelekto proveržis, siunčiantis smūgines bangas per akcijų rinkas, gąsdinantis Silicio slėnio gigantus ir sukeliantis, kvapą gniaužiančią, Amerikos technologinio dominavimo pabaigą, pasirodė su nekukliu, niūriu pavadinimu: „Skatinti samprotavimo galimybes LLM per sustiprinimo mokymąsi“.

 

 22 puslapių dokumentas, kurį praėjusią savaitę išleido mažas kinų A.I. startuolis, pavadintas „DeepSeek“, iš karto nesugaudė pavojaus varpais. Prireikė kelių dienų, kol mokslininkai suprato dokumento teiginius ir jame aprašytus padarinius. Bendrovė sukūrė naują A.I. modelį, pavadintas DeepSeek-R1, sukurtą tyrėjų komandos, kuri teigė naudojusi nedidelį skaičių antrarūšių A.I. lustų, kad atitiktų pirmaujančių amerikiečių A.I. modelių konkurentą už nedidelę kainą.

 

 „DeepSeek“ teigė, kad tai padarė, naudodama protingą inžineriją, pakeisdama nedideles energijos galias. Ir tai padarė Kinijoje, šalyje, daugelio ekspertų nuomone, tolimoje antroje pasaulinių lenktynių A.I vietoje.

 

 Kai kurie pramonės stebėtojai iš pradžių į „DeepSeek“ proveržį reagavo nepatikliai. Žinoma, jie manė, kad „DeepSeek“ sukčiavo, kad pasiektų R1 rezultatus, arba iškraipė savo skaičius, kad jų modelis atrodytų įspūdingesnis, nei buvo. Galbūt, Kinijos vyriausybė skatino propagandą, kad pakenktų Amerikos A.I. dominavimui. Galbūt, „DeepSeek“ slėpė neteisėtų „Nvidia H100“ lustų, uždraustų pagal JAV eksporto kontrolę, atsargas ir apie tai melavo. Galbūt, R1 iš tikrųjų buvo tik protingi amerikiečių A.I. modeliai, kurie nelabai atspindėjo tikrosios pažangos kelią.

 

 Galų gale, kai vis daugiau žmonių gilinosi į DeepSeek-R1 detales, kuris, skirtingai, nei dauguma, pirmaujančių A.I. modelių, buvo išleistas, kaip atvirojo kodo programinė įranga, leidžianti pašaliniams asmenims atidžiau ištirti jos vidinį veikimą – jų skepticizmas peraugo į nerimą.

 

 Ir praėjusios savaitės pabaigoje, kai daugelis amerikiečių pradėjo naudoti „DeepSeek“ modelius sau, o „DeepSeek“ mobilioji programa užėmė pirmąją vietą „Apple App Store“, kilo visiška panika.

 

 Skeptiškai vertinu dramatiškiausias per pastarąsias dienas, pavyzdžiui, vieno Silicio slėnio investuotojo teiginį, kad „DeepSeek“ yra sudėtingas Kinijos vyriausybės planas sunaikinti Amerikos technologijų pramonę. Taip pat manau, kad tikėtina, kad bendrovės biudžetas buvo smarkiai perdėtas arba kad ji atsispyrė nuo Amerikos A.I. įmonių taip, kaip ji neatskleidė.

 

 Bet aš manau, kad DeepSeek R1 proveržis buvo tikras. Remiantis pokalbiais, kuriuos turėjau su pramonės atstovais, ir ekspertais, kurie tyrinėjo ir patys išbandė šio straipsnio išvadas, atrodo, kad kyla abejonių dėl kelių pagrindinių Amerikos technologijų pramonės prielaidų.

 

 Pirmoji yra prielaida, kad, norint sukurti pažangiausią A.I. modelį, jums reikia išleisti didžiules pinigų sumas galingiems lustams ir duomenų centrams.

 

 Sunku pervertinti, kaip ši dogma tapo pagrindine. Tokios įmonės, kaip „Microsoft“, „Meta“ ir „Google“ jau išleido dešimtis milijardų dolerių, kurdamos infrastruktūrą, kuri, jų nuomone, reikalinga naujos kartos A.I. modeliams. Jie planuoja išleisti dešimtis milijardų daugiau – arba, OpenAI atveju, net 500 milijardų dolerių per bendrą įmonę su „Oracle“ ir „SoftBank“, apie kurią buvo pranešta praėjusią savaitę.

 

 Atrodo, kad „DeepSeek“ išleido nedidelę šio pastato R1 dalį.

 

 Mes nežinome tikslios kainos ir yra daug įspėjimų dėl iki šiol paskelbtų skaičių. Tai beveik neabejotinai didesni, nei 5,5 milijono dolerių – tiek, kiek bendrovė teigia išleidusi, mokydama ankstesnį modelį.

 

 Tačiau net jei R1 mokymas kainuotų 10 kartų daugiau, nei teigia „DeepSeek“, ir net jei atsižvelgsite į kitas išlaidas, kurias jie galėjo neįtraukti, pvz., inžinierių atlyginimus ar išlaidas už fundamentinius tyrimus, tai vis tiek būtų daug mažiau, nei amerikiečių A.I. įmonės išleidžia savo pajėgiausiems modeliams sukurti.

 

 Akivaizdi išvada nėra ta, kad Amerikos technologijų gigantai švaisto savo pinigus. Vis dar brangu valdyti galingą A.I. modelius, kai jie bus apmokyti, ir yra priežasčių manyti, kad išleisti šimtus milijardų dolerių vis tiek bus prasminga tokioms įmonėms, kaip „OpenAI“ ir „Google“, kurios gali sau leisti brangiai mokėti už tai, kad liktų grupės lydere.

 

 Tačiau „DeepSeek“ proveržis išlaidų srityje meta iššūkį „kuo didesnis, tuo geriau“ pasakojimui, kuris paskatino A.I. pastarųjų metų ginklavimosi varžybas, parodydamas, kad santykinai maži modeliai, tinkamai apmokyti, gali prilygti arba viršyti daug didesnių modelių našumą.

 

 Tai savo ruožtu reiškia, kad A.I. įmonės gali pasiekti labai galingų pajėgumų su daug mažesnėmis sąnaudomis investicijų, nei manyta anksčiau. Ir tai rodo, kad netrukus galime sulaukti investicijų į mažesnius A.I. startuolius, o Silicio slėnio milžinams – kur kas didesnė konkurencija. (Dėl milžiniškų modelių rengimo išlaidų iki šiol dažniausiai konkuravo tarpusavyje.)

 

 Yra ir kitų, labiau techninių priežasčių, dėl kurių visi Silicio slėnyje atkreipia dėmesį į „DeepSeek“. Tyrimo dokumente bendrovė atskleidžia kai kurias detales apie tai, kaip iš tikrųjų buvo pastatytas R1, įskaitant kai kuriuos pažangiausius modelio distiliavimo būdus. (Iš esmės tai reiškia, kad dideli A.I. modeliai turi būti suspausti į mažesnius, kad būtų pigiau eksploatuoti, neprarandant našumo.)

 

 „DeepSeek“ taip pat įtraukė detalių, leidžiančių manyti, kad nebuvo taip sunku, kaip manyta anksčiau, paversti „vanilinį“ A.I. kalbos modelį sudėtingesniu samprotavimo modeliu, papildomai taikant metodą, žinomą, kaip sustiprinimo mokymasis [1]. (Nesijaudinkite, jei šie terminai pralekia pro jūsų galvą – svarbu tai, kad AI sistemų, kurias anksčiau atidžiai saugojo Amerikos technologijų įmonės, tobulinimo metodai dabar yra internete ir gali būti nemokami.)

 

 Net jei Amerikos technologijų gigantų akcijų kainos artimiausiomis dienomis atsigaus, „DeepSeek“ sėkmė kelia svarbių klausimų dėl jų ilgalaikės A.I. strategijos. Jei Kinijos įmonė gali sukurti pigius atvirojo kodo modelius, atitinkančius brangių amerikietiškų modelių našumą, kodėl kas nors turėtų mokėti už mūsų? O jei esate Meta – vienintelė JAV technologijų milžinė, kuri išleidžia savo modelius, kaip nemokamą atvirojo kodo programinę įrangą – kas trukdo DeepSeek ar kitam startuoliui tiesiog paimti jūsų modelius, kuriems išleidote milijardus dolerių, ir distiliuoti juos į mažesnius , pigesnius, modelius, kuriuos jie gali pasiūlyti už centus?

 

 „DeepSeek“ proveržis taip pat sumenkina kai kurias geopolitines prielaidas, kurias daugelis amerikiečių ekspertų darė apie Kinijos padėtį A.I. lenktynėse.

 

 Pirma, jis meta iššūkį pasakojimui, kad Kinija prasmingai atsilieka, kai kalbama apie galingo A.I. modelius. Daugelį metų daugelis A.I. ekspertų (ir jų klausantys politikos formuotojai) manė, kad JAV pirmavo mažiausiai kelerius metus ir kad Kinijos įmonėms buvo nepaprastai sunku greitai nukopijuoti Amerikos technologijų įmonių pažangą.

 

 Tačiau „DeepSeek“ rezultatai rodo, kad Kinija pažengė į priekį A.I. galimybėse, kurios gali atitikti arba viršyti modelius iš OpenAI ir kitų Amerikos A.I. ir kad JAV firmų padarytus laimėjimus Kinijos įmonėms – ar bent vienai Kinijos įmonei – gali būti labai lengva pakartoti per kelias savaites.

 

 („The New York Times“ padavė į teismą OpenAI ir jos partnerę „Microsoft“, apkaltindama juos naujienų turinio, susijusio su AI sistemomis, autorių teisių pažeidimu. „OpenAI“ ir „Microsoft“ šiuos teiginius atmetė.)

 

 Rezultatai taip pat kelia klausimų, ar JAV vyriausybė ėmėsi veiksmų, kad apribotų galingo A.I. sistemos mūsų priešams – būtent eksporto kontrolė, naudojama, siekiant užkirsti kelią, kad galingi A.I. lustai nepatektų į Kinijos rankas – veikia taip, kaip numatyta, ar reikia pritaikyti tas taisykles, kad būtų atsižvelgta į naujus, efektyvesnius, mokymo būdus.

 

 Vis dar nesu tikras, koks bus visas „DeepSeek“ proveržio poveikis, ar R1 išleidimą laikysime „Sputnik momentu“ A.I. pramonėje, kaip kai kurie teigė.

 

 Tačiau atrodo protinga rimtai atsižvelgti į galimybę, kad esame naujoje A.I. eroje dabar – kad didžiausios ir turtingiausios Amerikos technologijų įmonės nebegali laimėti pagal nutylėjimą.

 

 Bent jau „DeepSeek“ parodė, kad A.I. ginklavimosi varžybos tikrai vyksta, o po kelerių metų svaiginančios pažangos vis dar laukia staigmenos. [2]

 

 

1. „Sustiprinimo mokymasis (RL) yra mašininio mokymosi (ML) technika, kuri moko programinę įrangą priimti sprendimus, kurie pasiekia geriausių rezultatų. Jis pagrįstas idėja atlyginti už teisingus veiksmus ir nubausti už neteisingus, panašiai, kaip žmonės mokosi per bandymus ir klaidas.

 

 

 

 RL tikslas yra išmokyti agentą išmokti optimalios politikos, kuri maksimaliai padidintų atlygio funkciją. Agentas mokosi, bendraudamas su aplinka ir gaudamas grįžtamąjį ryšį.

 

 Kai kurios realaus pasaulio RL programos apima: savarankiškai važiuojančius automobilius, pramonės automatizavimą, prekybą ir finansus, natūralios kalbos apdorojimą (NLP) ir sveikatos priežiūrą.

 

 Kai kurie RL elementai apima:

 

 Agentas

 Aplinka

 Politika

 Atlygio funkcija

 Vertės funkcija

 Aplinkos modelis

 

 Yra trys pagrindiniai RL diegimo ML būdai: pagrįsta vertybe, pagrįsta politika ir modeliu.

 

 Q-mokymasis yra RL tipas, kuris naudoja vertybėmis pagrįstą metodą, kad nustatytų, ar veiksmas yra geras tam tikroje būsenoje.”

2.  Why DeepSeek Could Change What Silicon Valley Believes About A.I.Roose, Kevin.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 28, 2025.