Juomarx Advertisement: Car import from the USA

“Car import from the USA still seems to many to be a complicated, risky and not entirely clear process – from participating in auctions and logistics to customs formalities, documents and the final price. We talk to the JAVauto.bid team – specialists in car and motorcycle import from the USA with more than 12 years of experience and having participated in more than 11,400 US car auctions – about what the car’s journey from the USA to Lithuania actually looks like, what stages cause the most stress for buyers and when such an import really pays off. The JAVauto.bid brand is operated by MB Juomarx.

What is JAVauto.bid and what problem does it solve?

 

JAVauto.bid’s clients are very different. Some are experienced car importers, while for others it is their first time when everything is new and unfamiliar. JAVauto.bid becomes a place where a client – ​​both an individual and a company – receives clear answers, professional consultations and solutions when deciding to purchase and import a car or motorcycle from the USA.

How do more than 12 years of experience and 11,400 auctions help clients?

 

There is an old Lithuanian proverb: “What you learn, you will not carry on your shoulders.” From the outside, the process itself may seem simple – legally and technically it is not something unique. However, the whole point lies in the nuances and small details that the JAVauto.bid team has learned to quickly recognize and evaluate over the years. It is this experience that allows us to make rational decisions and ensure the smooth operation of the entire process – from virtual participation in the auction to the real delivery of the car to the client directly to the yard.

What does the entire process look like from purchase to delivery in Lithuania?

 

Briefly, the process can be described as follows:

 

selection

agreement

deposit

auction

advance invoice

transportation

formalities in Klaipėda

final invoice

 

It is important to emphasize that JAVauto.bid does not sell cars. Customers choose them themselves on US auction platforms. The role of JAVauto.bid is to consult: help evaluate choices, advise on repair costs, suitability of documents for export and registration in Lithuania, and possible risks even before participating in the auction.

Which stage causes the most stress for customers?

 

The greatest stress usually occurs during the first payment. This is the moment when emotions and reason collide - doubts arise about the correctness of the decision, the safety of the process, and the final benefit. The client does not yet have a physical result, so uncertainty is completely natural. At such a time, clear calculations, transparency, and a consistent explanation of what is happening at each step are the most important. When clarity appears, decisions are governed not by fear, but by logic.

Why do customs documents require special knowledge?

 

Customs document management covers the entire import process - from document collection to declaration submission. Even the slightest mistakes can mean delays, additional taxes or sanctions. In addition, customs formalities can only be carried out by licensed intermediaries. This is not a "do-it-yourself" area. Professional help allows you to avoid financial and legal risks and save time.

How is transportation risk managed?

 

There are no absolute guarantees in international logistics - it is important to say this openly. Risk management at JAVauto.bid means:

 

cargo is photographed during loading and unloading both in the USA and Lithuania

if damage is detected, the place and time are recorded

actions are taken for compensation

 

The company works only with reliable carriers, monitors all stages and provides the client with realistic deadlines and possible risks.

What does transparent vehicle forwarding mean?

 

The amount paid by the client reflects the real cost of all costs related to the purchase. This is the amount declared at customs and taxes are calculated from it. JAVauto.bid services are issued on a separate invoice. Since the company works directly with service providers, it can offer competitive prices without artificial markups.

Is importing a car from the USA still worthwhile?

 

Yes - but only with proper preparation. You need to evaluate the purchase price, taxes, transportation, repair costs and possible risks and compare the final result with the Lithuanian market. By choosing the right car, you can save about 15-25%, and often get a better configuration and clear, unadjusted mileage.

Key advice for those considering this process

 

This activity has many nuances that come only with experience. The market is constantly changing, competition is global, so not all cars that look attractive at an auction are actually worth it for a Lithuanian buyer. That is why the professional help of the JAVauto.bid team allows you to avoid costly mistakes, saves time and helps you make rational decisions.

How does JAVauto.bid ensure competitive pricing?

 

JAVauto.bid relies on the skills, experience and professionalism of its team, which is why it can offer competitive pricing without compromising on service quality. With the growth of the number of clients, steps are planned to expand the team, ensuring a high level of service and individual attention.

The last message for those considering cooperation

 

The most important thing is to understand that importing a car from the USA is not just theoretical knowledge - here decisions are determined by experience. The “JAVauto.bid” team has the experience that comes only through thousands of real transactions and situations.”

 

„Juomarx“ reklama: automobilio importas iš JAV

“Automobilio importas iš JAV daugeliui vis dar atrodo kaip sudėtingas, rizikingas ir ne iki galo aiškus procesas – nuo dalyvavimo aukcionuose ir logistikos iki muitinės formalumų, dokumentų bei galutinės kainos. Apie tai, kaip realiai atrodo automobilio kelias iš JAV į Lietuvą, kurie etapai kelia daugiausiai streso pirkėjams ir kada toks importas iš tiesų apsimoka, kalbamės su „JAVauto.bid“ komanda – automobilių ir motociklų importo iš JAV specialistais, turinčiais daugiau nei 12 metų patirties ir dalyvavusiais daugiau nei 11 400 JAV automobilių aukcionų. Prekinio ženklo „JAVauto.bid“ veiklą vykdo MB „Juomarx“.

Kas yra „JAVauto.bid“ ir kokią problemą sprendžia?

 

„JAVauto.bid“ klientai yra labai skirtingi. Vieni yra patyrę automobilių importuotojai, kitiems tai pirmasis kartas, kai viskas yra nauja ir nepažįstama. „JAVauto.bid“ tampa ta vieta, kur klientas – tiek fizinis asmuo, tiek įmonė – gauna aiškius atsakymus, profesionalias konsultacijas ir sprendimus, nusprendęs įsigyti bei parsivežti automobilį ar motociklą iš JAV.

Kaip daugiau nei 12 metų patirtis ir 11 400 aukcionų padeda klientams?

 

Yra sena lietuvių patarlė: „Ko išmoksi, ant pečių nenešiosi.“ Iš šalies pats procesas gali atrodyti nesudėtingas – teisiškai ir techniškai tai nėra kažkas unikalaus. Tačiau visa esmė slypi niuansuose ir smulkiose detalėse, kurias „JAVauto.bid“ komanda per daugelį metų išmoko greitai atpažinti ir įvertinti. Būtent ši patirtis leidžia priimti racionalius sprendimus ir užtikrinti sklandų viso proceso veikimą – nuo virtualaus dalyvavimo aukcione iki realaus automobilio pristatymo klientui tiesiai į kiemą.

Kaip atrodo visas procesas nuo pirkimo iki pristatymo Lietuvoje?

 

Trumpai procesą galima apibūdinti taip:

 

    pasirinkimas

    susitarimas

    depozitas

    aukcionas

    išankstinė sąskaita

    transportavimas

    formalumai Klaipėdoje

    galutinė sąskaita

 

Svarbu pabrėžti – „JAVauto.bid“ neprekiauja automobiliais. Klientai juos renkasi patys JAV aukcionų platformose. „JAVauto.bid“ vaidmuo – konsultuoti: padėti įvertinti pasirinkimus, patarti dėl remonto kaštų, dokumentų tinkamumo eksporto ir registracijos Lietuvoje bei galimų rizikų dar prieš dalyvaujant aukcione.

Kuris etapas klientams kelia daugiausiai streso?

 

Didžiausias stresas dažniausiai kyla pirmojo mokėjimo metu. Tai momentas, kai susiduria emocijos ir protas – kyla abejonės dėl sprendimo teisingumo, proceso saugumo ir galutinės naudos. Klientas dar neturi fizinio rezultato, todėl neapibrėžtumas yra visiškai natūralus. Tokiu metu svarbiausi aiškūs skaičiavimai, skaidrumas ir nuoseklus paaiškinimas, kas vyksta kiekviename žingsnyje. Kai atsiranda aiškumas, sprendimus ima valdyti ne baimė, o logika.

Kodėl muitinės dokumentai reikalauja specialių žinių?

 

Muitinės dokumentų tvarkymas apima visą importo procesą – nuo dokumentų surinkimo iki deklaracijos pateikimo. Net ir menkiausios klaidos gali reikšti vėlavimus, papildomus mokesčius ar sankcijas. Be to, muitinės formalumus gali atlikti tik licencijuoti tarpininkai. Tai nėra „pasidaryk pats“ sritis. Profesionalų pagalba leidžia išvengti finansinių ir teisinių rizikų bei sutaupyti laiko.

Kaip valdoma transportavimo rizika?

 

Tarptautinėje logistikoje nėra absoliučių garantijų – tai svarbu pasakyti atvirai. „JAVauto.bid“ valdoma rizika reiškia:

 

    kroviniai yra fotografuojami pakrovimo ir iškrovimo metu tiek JAV, tiek Lietuvoje

    jei nustatoma žala, fiksuojama vieta ir laikas

    imamasi veiksmų dėl kompensacijos

 

Įmonė dirba tik su patikimais vežėjais, stebi visus etapus ir klientui pateikia realius terminus bei galimas rizikas.

Ką reiškia skaidrus transporto priemonių ekspedijavimas?

 

Kliento mokama suma atspindi realią visų su pirkimu susijusių kaštų savikainą. Būtent ši suma deklaruojama muitinėje ir nuo jos skaičiuojami mokesčiai. „JAVauto.bid“ paslaugos išrašomos atskiroje sąskaitoje. Kadangi bendrovė dirba tiesiogiai su paslaugų tiekėjais, gali pasiūlyti konkurencingas kainas be dirbtinių antkainių.

Ar automobilio importas iš JAV vis dar apsimoka?

 

Taip – bet tik su tinkamu pasiruošimu. Reikia įvertinti pirkimo kainą, mokesčius, transportavimą, remonto išlaidas ir galimas rizikas bei palyginti galutinį rezultatą su Lietuvos rinka. Teisingai pasirinkus automobilį, galima sutaupyti apie 15–25 %, o dažnai gauti ir geresnę komplektaciją bei aiškią, nekoreguotą ridą.

Pagrindinis patarimas svarstantiems šį procesą

 

Ši veikla turi daug niuansų, kurie ateina tik su patirtimi. Rinka nuolat keičiasi, konkurencija vyksta pasauliniu mastu, todėl ne visi automobiliai, kurie atrodo patrauklūs aukcione, realiai apsimoka Lietuvos pirkėjui. Būtent todėl profesionali „JAVauto.bid“ komandos pagalba leidžia išvengti brangių klaidų, taupo laiką ir padeda priimti racionalius sprendimus.

Kaip „JAVauto.bid“ užtikrina konkurencingą kainodarą?

 

„JAVauto.bid“ remiasi kolektyvo įgūdžiais, patirtimi ir profesionalumu, todėl gali pasiūlyti konkurencingą kainodarą neprarandant paslaugų kokybės. Su klientų skaičiaus augimu planuojami komandos plėtros žingsniai, užtikrinant aukštą paslaugų lygį ir individualų dėmesį.

Paskutinė žinutė svarstantiems bendradarbiauti

 

Svarbiausia suprasti, kad automobilio importas iš JAV nėra vien tik teorinės žinios – čia sprendimus lemia patirtis. „JAVauto.bid“ komanda turi tą patirtį, kuri ateina tik per tūkstančius realių sandorių ir situacijų.”

 

China to Rely More on Russian Oil as Iran Crisis Cuts Off Supply

The war with Japan began during World War II, with the US also trying to disrupt Japan’s access to oil.

 

The current situation in March 2026 repeats historical patterns, with energy security becoming the focus of geopolitical conflicts.

China’s Energy Dilemma (March 2026)

China faces serious supply disruptions due to the ongoing Iran-Israel conflict, which has paralyzed shipping through the Strait of Hormuz.

 

Dependence on Russia: Experts predict that China will be forced to rely even more on Russian oil to compensate for lost supplies from Iran (which accounted for about 13% of China’s imports).

Russia’s readiness: Russian Deputy Prime Minister Alexander Novak confirmed that the country is ready to increase oil supplies to China and India, as their demand is growing rapidly due to the crisis in the Middle East.

Stocks: While China has accumulated strategic reserves for a period of about 78-90 days, a longer crisis will force it to look for alternatives via land routes, where Russia is a key partner.

 

Historical parallel: US and Japan (1941)

The example you mentioned about World War II is a direct analogy for how an oil blockade can provoke a military conflict:

 

Oil embargo: In August 1941, the US imposed a complete oil embargo on Japan in response to its aggression in China and Indochina.

Critical dependence: At that time, Japan imported about 80% of its oil from the US.

Consequences: Having lost access to fuel, Japan decided to seize oil fields in the Dutch East Indies by force. In order to neutralize the US fleet, which could interfere with this, it carried out the attack on Pearl Harbor in December 1941. It all ended with the bombing of Japan with nuclear weapons (Hiroshima and Nagasaki).

 

Today, China, observing Western sanctions on Iran and Russia, is actively seeking to avoid a similar “energy heat” scenario by diversifying its routes and strengthening ties with Russia.

 

“Analysts warn that the crisis in the Middle East will push China closer to Russia, as Beijing faces the potential loss of cheap Iranian oil and long-term disruption to energy markets.

China is the world’s largest importer of oil and gas, with 13% of its crude imports coming from Iran. In total, a third of China’s oil imports and 25% of its gas are transported through the Strait of Hormuz, which was almost completely shut down when US and Israeli strikes on Iran plunged the region into crisis.

 

As the conflict in the Middle East escalates, Beijing faces an unprecedented test of its longstanding efforts to bolster economic security and protect itself from energy supply shocks, the Financial Times reports.”

 

Irano krizei stabdant tiekimą, Kinija labiau remsis rusiška nafta

Karas su Japonija II Pasaulinio karo metu prasidėjo, JAV irgi bandant sutrikdyti Japonijos prieigą prie naftos.

 

Dabartinė situacija 2026 m. kovo mėn. atkartoja istorinius dėsningumus, kai energetinis saugumas tampa geopolitinių konfliktų ašimi.

Kinijos energetinė dilema (2026 m. kovas)

Kinija susiduria su rimtais tiekimo sutrikimais dėl besitęsiančio Irano ir Izraelio konflikto, kuris paralyžiavo laivybą per Hormūzo sąsiaurį.

 

    Priklausomybė nuo Rusijos: Ekspertai prognozuoja, kad Kinija bus priversta dar labiau remtis rusiška nafta, siekdama kompensuoti prarastą tiekimą iš Irano (kuris sudarė apie 13% Kinijos importo).

    Rusijos pasirengimas: Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas patvirtino, kad šalis yra pasirengusi didinti naftos tiekimą Kinijai ir Indijai, nes jų paklausa dėl krizės Artimuosiuose Rytuose sparčiai auga.

    Atsargos: Nors Kinija sukaupė strategines atsargas maždaug 78–90 dienų laikotarpiui, ilgesnė krizė privers ieškoti alternatyvų sausumos keliais, kur Rusija yra pagrindinė partnerė.

 

Istorinė paralelė: JAV ir Japonija (1941 m.)

Jūsų paminėtas pavyzdys apie Antrąjį pasaulinį karą yra tiesioginė analogija tam, kaip naftos blokada gali išprovokuoti karinį konfliktą:

 

    Naftos embargas: 1941 m. rugpjūtį JAV įvedė visišką naftos embargą Japonijai, reaguodama į jos agresiją Kinijoje ir Indokinijoje.

    Kritinė priklausomybė: Tuo metu Japonija apie 80% naftos importuodavo iš JAV.

    Pasekmės: Praradusi prieigą prie kuro, Japonija nusprendė jėga užimti naftos telkinius Nyderlandų Rytų Indijoje. Siekdama neutralizuoti JAV laivyną, kuris galėjo tam trukdyti, ji įvykdė Pirl Harboro puolimą 1941 m. gruodį. Viskas baigėsi Japonijos bombardavimu branduoliniais ginklais (Hirošima ir Nagasakis).

 

Šiandien Kinija, stebėdama Vakarų sankcijas Iranui ir Rusijai, aktyviai siekia išvengti panašaus „energetinio įkaitavimo“ scenarijaus, diversifikuodama kelius ir stiprindama ryšius su Rusija.

 

“Analitikai įspėja, kad krizė Viduriniuose Rytuose privers Kiniją artėti prie Rusijos, Pekinui susiduriant su galimu pigios naftos iš Irano praradimu ir ilgalaikiais energijos rinkų sutrikimais.

Kinija yra didžiausia naftos ir dujų importuotoja pasaulyje, o 13% jos importuojamos žaliavinės naftos patenka iš Irano. Iš viso trečdalis Kinijos importuojamos naftos ir 25% dujų gabenama per Hormūzo sąsiaurį, per kurį transportavimas buvo beveik sustabdytas, kai JAV ir Izraelio smūgiai Iranui įstūmė regioną į krizę.

 

Konfliktui Viduriniuose Rytuose plečiantis, Pekinas susiduria su precedento neturinčiu išbandymu, kuris kyla dėl jo ilgamečių pastangų sustiprinti ekonominį saugumą ir apsisaugoti nuo energijos tiekimo sukrėtimų, skelbia „Financial Times“.”

 

What kind of idiot would manufacture something in the European Union that declared: “You want to manufacture in the EU – give us your technology for free”?

 

The situation mentioned here is related to the Industrial Accelerator Act, presented by the European Commission on 4 March 2026, which sets strict conditions for foreign investors in strategic sectors.

 

Here are the key facts about these new rules:

 

Mandatory technology transfer: Large investments (over €100 million) from countries that control more than 40% of global production capacity in a given area (e.g. China in solar energy or battery production) will have to generate value in the EU through mandatory technology and know-how transfer.

 

Ownership restrictions: In strategic sectors such as electric cars or critical raw materials, foreign entities will not be able to have a controlling stake – their ownership will be limited to 49%.

 

‘Buy European’ requirements: Local content requirements are set to receive state support or participate in public procurement. For example, in electric cars, at least 70% of the value of components (excluding battery cells) will have to be produced in the EU.

 

Jobs: Investors will have to ensure that at least 50% of employees are EU citizens.

 

Why is the EU doing this?

Brussels is seeking to protect its industry from dependence on China and increase the share of manufacturing in EU GDP from 14.3% to 20% by 2035. This is a response to similar protectionist measures by the US and China.

What are the risks?

Some EU countries (e.g. Sweden, Czech Republic) warn that such strict rules could deter investment, slow down innovation and raise prices for consumers.

 

“The European Union (EU) on Wednesday unveiled rules for its “Buy European” initiative to boost domestic manufacturing, which Brussels says will help protect European companies from fierce global competition, particularly from China.

 

“What I am presenting to you today is more than just a change in operating procedures. It is a change in doctrine that was unthinkable just a few months ago,” said Stephane Sejourne, the EC’s executive vice-president for prosperity and industrial strategy.

 

The European Commission said the package aims to increase the share of manufacturing in EU GDP to 20% by 2035, up from around 14% in 2024.

 

Brussels estimates that around 600,000 jobs are at risk over the next decade if the EU’s industrial decline continues at the current pace.

 

Increasing the EU’s competitiveness has become particularly urgent in the wake of the COVID-19 pandemic and the war in Ukraine, when soaring energy prices exposed the Community’s vulnerability to supply shocks.

 

The “Made in Europe” measures planned last year have been postponed several times due to disagreements over their scope within the European Commission and among member states.

 

The Commission has proposed that companies wishing to receive public funds will have to meet minimum requirements for EU-made parts in “strategic sectors” that will include cars, green technologies and “energy-intensive” industries such as aluminium and steel.

 

For example, electric car manufacturers will have to ensure that at least 70% of their car components are produced in the EU in order to receive public funds, according to a draft document that is still subject to change.

 

The proposal will have to be approved by EU member states and the European Parliament.

 

Its supporters argue that if the EU does not protect its strategic sectors, it will have no industry to defend. But sceptics, including the EU's biggest economy, Germany, say Europe can support domestic industry by introducing a "Made in Europe" principle that would involve the bloc's trading partners.

 

The future rules are unpopular outside the EU, with countries such as Britain, Canada, Japan and Turkey fearing they will be too restrictive.

Foreign investment screening

 

According to the draft document, the proposal, known as the "Industrial Accelerator Act", aims to ensure that foreign companies looking to set up in the EU and gain better access to its market work with European companies.

 

To achieve this, foreign investments exceeding €100 million in "emerging strategic sectors" such as batteries and electric vehicles are subject to certain conditions. They apply when the investor is from a country that has more than 40% of the relevant global production capacity - an implicit reference to China's dominance in these sectors.

 

In order for such projects to be implemented, foreign investors must meet certain conditions, including the requirement to employ at least 50% of EU workers, to hold no more than 49% of the shares of the EU company concerned and to transfer technological know-how.

 

“If access to the EU market is one of the most valuable industrial assets in the world, it is legitimate to set conditions that strengthen European capabilities,” said the Paris-based Institut Montaigne spokesman Joseph Dellatte, rejecting criticism that the plans are “protectionism”.

 

The measures are among many the EU is considering to implement in a bid to regain its competitive edge.

 

Also read: ‘Buy European’ plan: Europe divided in two seeks balance between protection and competition

 

The EU will also propose this month a pan-European legal framework for innovative start-ups, which it says will make it easier to do business by reducing the time it takes to set up a company in the 27 countries.

 

Many see the plans as necessary to boost the EU’s green technology development.

 

The aim is to ensure that EU taxpayers’ money is “used strategically to strengthen Europe’s industrial base, not to subsidise China’s overcapacity”, said Neil Makaroff, a climate research centre.

 

But some experts say that if the EU wants to combat what it sees as unfair competition, Brussels has other tools.”

 

Koks durnius gamins ką nors Europos Sąjungoje, kuri paskelbė: “Norite gaminti pas mus – atiduokite nemokamai mums jūsų technologijas”?

Čia minima situacija susijusi su 2026 m. kovo 4 d. Europos Komisijos pristatytu Pramonės spartinimo aktu (Industrial Accelerator Act), kuriame numatytos griežtos sąlygos užsienio investuotojams strateginiuose sektoriuose.

 

Štai pagrindiniai faktai apie šias naujas taisykles:

 

    Privalomas technologijų perdavimas: Stambios investicijos (virš 100 mln. eurų) iš šalių, kurios kontroliuoja daugiau, nei 40 % pasaulinės gamybos pajėgumų tam tikroje srityje (pvz., Kinija saulės energetikoje ar baterijų gamyboje), turės generuoti vertę ES per privalomą technologijų ir žinių perdavimą.

 

    Nuosavybės ribojimai: Tokiuose strateginiuose sektoriuose kaip elektromobiliai ar kritinės žaliavos, užsienio subjektai negalės turėti kontrolinio akcijų paketo – jų nuosavybė bus ribojama iki 49 %.

 

    „Pirkite prekę europietišką“ reikalavimai: Siekiant gauti valstybės paramą ar dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nustatomi vietinio turinio reikalavimai. Pavyzdžiui, elektromobiliuose bent 70 % komponentų vertės (be baterijos elementų) turės būti pagaminta ES.

 

    Darbo vietos: Investuotojai privalės užtikrinti, kad bent 50 % darbuotojų būtų ES piliečiai.

 

Kodėl ES tai daro?

Briuselis siekia apsaugoti savo pramonę nuo priklausomybės nuo Kinijos ir iki 2035 m. padidinti gamybos dalį ES BVP nuo 14,3 % iki 20 %. Tai atsakas į panašias JAV ir Kinijos protekcionistines priemones.

Kokia rizika?

Kai kurios ES šalys (pvz., Švedija, Čekija) perspėja, kad tokios griežtos taisyklės gali atbaidyti investicijas, sulėtinti inovacijas ir padidinti kainas vartotojams.

 

 

"Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė iniciatyvos „pirkite prekę europietišką“ taisykles, skirtas vidaus gamybai skatinti, kurios, Briuselio teigimu, padės apginti Europos įmones nuo aršios pasaulinės konkurencijos, ypač iš Kinijos.

 

„Tai, ką šiandien jums pristatau, yra daugiau nei tik veiklos procedūrų pakeitimas. Tai doktrinos pakeitimas, kuris dar prieš kelis mėnesius buvo neįsivaizduojamas“, – sakė už klestėjimą ir pramonės strategiją atsakingas vykdomasis EK viceprezidentas Stephane'as Sejourne.

 

Europos Komisija teigė, kad šiuo paketu siekiama iki 2035 m. padidinti gamybos dalį ES BVP iki 20%, palyginti su maždaug 14% 2024 m.

 

Briuselio prognozėmis, rizikuojama prarasti apie 600.000 darbo vietų per ateinantį dešimtmetį, jei pramonės nuosmukis Bendrijoje tęsis dabartiniu tempu.

 

ES konkurencingumo didinimas tapo ypač aktualus po COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje, kuomet smarkiai išaugusios energijos kainos atskleidė Bendrijos pažeidžiamumą tiekimo sukrėtimams.

 

Praėjusiais metais numatytos „Pagaminta Europoje“ priemonės buvo keletą kartų atidėtos dėl nesutarimų dėl jų taikymo srities Europos Komisijoje ir tarp valstybių narių.

 

Komisija pasiūlė, kad įmonės, norinčios gauti viešųjų lėšų, turės atitikti minimalius reikalavimus dėl ES pagamintų dalių „strateginiuose sektoriuose“, į kuriuos bus įtraukti automobiliai, ekologiškos technologijos ir „energijai imlios“ pramonės šakos, pvz., aliuminio ir plieno gamybos.

 

Pavyzdžiui, elektromobilių gamintojai, norėdami gauti viešųjų lėšų, turės užtikrinti, kad ne mažiau kaip 70% jų automobilių komponentų būtų pagaminti ES, kaip numatyta dokumento projekte, kuris dar gali būti keičiamas.

 

Pasiūlymą turės patvirtinti ES valstybės narės ir Europos Parlamentas.

 

Jo šalininkai teigia, kad jei ES neapsaugos savo strateginių sektorių, ji neturės jokios pramonės, kurią galėtų ginti. Tačiau skeptikai, tarp jų ir didžiausia ES ekonomika Vokietija, teigia, kad Europa gali remti vidaus pramonę taikydama „Pagaminta Europoje“ principą, pagal kurį Bendrija įtrauktų savo prekybos partnerius.

 

Būsimos taisyklės yra nepopuliarios už ES ribų, o tokios šalys kaip Didžioji Britanija, Kanada, Japonija ir Turkija baiminasi, kad jos bus pernelyg griežtos.

Užsienio investicijų tikrinimas

 

Pagal dokumento projektą, pasiūlymu, kuris žinomas kaip „Pramonės akceleratoriaus aktas“, siekiama užtikrinti, kad užsienio įmonės, norinčios įsikurti ES ir gauti geresnį prieigą prie jo rinkos, bendradarbiautų su Europos įmonėmis.

 

Siekiant šio tikslo, užsienio investicijoms, viršijančioms 100 mln. Eur „atsirandančiuose strateginiuose sektoriuose“, pvz., baterijų ir elektrinių transporto priemonių, taikomos tam tikros sąlygos. Jos taikomos, kai investuotojas yra iš šalies, kuri turi daugiau nei 40% susijusių pasaulinių gamybos pajėgumų – tai netiesiogiai nurodo Kinijos dominavimą šiuose sektoriuose.

 

Tam, kad tokie projektai būtų įgyvendinti, užsienio investuotojai turi įvykdyti tam tikras sąlygas, įskaitant reikalavimą įdarbinti ne mažiau kaip 50% ES darbuotojų, turėti ne daugiau kaip 49% susijusios ES įmonės akcijų ir perduoti technologines žinias.

 

„Jei patekimas į ES rinką yra vienas iš vertingiausių pramoninių aktyvų pasaulyje, tai yra teisėta nustatyti sąlygas, kurios stiprina Europos pajėgumus“, – sakė Paryžiuje įsikūrusio „Institut Montaigne“ atstovas Josephas Dellatte'as, atmesdamas kritiką, kad šie planai yra „protekcionizmas“.

 

Šios priemonės yra vienos iš daugelio, kurias ES ketina įgyvendinti, siekdama atgauti konkurencinį pranašumą.

 

Taip pat skaitykite: „Pirk europietišką“ planas: į dvi stovyklas padalinta Europa ieško balanso tarp apsaugos ir konkurencijos

 

Šį mėnesį ES taip pat pasiūlys sukurti visos Europos teisinę sistemą novatoriškoms startuolių įmonėms, kuri, jos teigimu, palengvins verslo veiklą, nes sutrumpins įmonių steigimo 27 šalyse laiką.

 

Daugelio nuomone, šie planai yra būtini siekiant paskatinti ES ekologiškų technologijų plėtrą.

 

Tikslas yra užtikrinti, kad ES mokesčių mokėtojų pinigai būtų „strategiškai naudojami Europos pramonės bazei stiprinti, o ne Kinijos pertekliniams pajėgumams subsidijuoti“, teigė klimato tyrimų centro „Strategic Perspectives“ atstovas Neilas Makaroffas.

 

Tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad jei ES nori kovoti su, jos nuomone, nesąžininga konkurencija, Briuselis turi kitų priemonių.”

 

Who will take responsibility for the failing, expensive, liquefied gas terminal in Klaipėda adventure: gas price curve is verticalizing - there are fears of a crisis like in 2022 or worse

The responsibility for the Klaipėda LNG terminal (FSRU "Independence") rests with the Lithuanian government and the state-controlled operator KN Energies (formerly Klaipėdos Nafta), who initiated the project in 2010 to end Gazprom's monopoly.

While some critics once labeled the terminal an "expensive adventure" due to high maintenance costs and its "security supplement" tax on consumers, the 2022 energy crisis fundamentally shifted this narrative. Now crisis is shifting it again.

    Political Accountability: Former President Dalia Grybauskaitė and the then-Ministry of Energy championed the project as an "existential" necessity for energy independence.

Why the project is failing?

 

“The European gas price graph shot up almost vertically this week, analysts are leaning towards 2022, and politicians are making promises to control the situation. Perhaps the first LNG cargo to be on its way to Europe since the Russian gas crisis is headed to Asia.

 

“European gas prices reflect a risk that is no longer being recalculated. They reflect a disruption,” states Ole S. Hvalbye, a commodities analyst at SEB Bank.

 

Natural gas futures prices on the Dutch TTF trading floor, the ICE exchange, jumped again on Tuesday after a jump of almost 50% on Monday.”