Čia minima situacija susijusi su 2026 m. kovo 4 d. Europos
Komisijos pristatytu Pramonės spartinimo aktu (Industrial Accelerator Act),
kuriame numatytos griežtos sąlygos užsienio investuotojams strateginiuose
sektoriuose.
Štai pagrindiniai faktai apie šias naujas taisykles:
Privalomas technologijų perdavimas:
Stambios investicijos (virš 100 mln. eurų) iš šalių, kurios kontroliuoja
daugiau, nei 40 % pasaulinės gamybos pajėgumų tam tikroje srityje (pvz., Kinija
saulės energetikoje ar baterijų gamyboje), turės generuoti vertę ES per
privalomą technologijų ir žinių perdavimą.
Nuosavybės
ribojimai: Tokiuose strateginiuose sektoriuose kaip elektromobiliai ar kritinės
žaliavos, užsienio subjektai negalės turėti kontrolinio akcijų paketo – jų
nuosavybė bus ribojama iki 49 %.
„Pirkite prekę
europietišką“ reikalavimai: Siekiant gauti valstybės paramą ar dalyvauti
viešuosiuose pirkimuose, nustatomi vietinio turinio reikalavimai. Pavyzdžiui,
elektromobiliuose bent 70 % komponentų vertės (be baterijos elementų) turės
būti pagaminta ES.
Darbo vietos:
Investuotojai privalės užtikrinti, kad bent 50 % darbuotojų būtų ES piliečiai.
Kodėl ES tai daro?
Briuselis siekia apsaugoti savo pramonę nuo priklausomybės
nuo Kinijos ir iki 2035 m. padidinti gamybos dalį ES BVP nuo 14,3 % iki 20 %.
Tai atsakas į panašias JAV ir Kinijos protekcionistines priemones.
Kokia rizika?
Kai kurios
ES šalys (pvz., Švedija, Čekija) perspėja, kad tokios griežtos taisyklės gali
atbaidyti investicijas, sulėtinti inovacijas ir padidinti kainas vartotojams.
"Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė iniciatyvos
„pirkite prekę europietišką“ taisykles, skirtas vidaus gamybai skatinti,
kurios, Briuselio teigimu, padės apginti Europos įmones nuo aršios pasaulinės
konkurencijos, ypač iš Kinijos.
„Tai, ką šiandien jums pristatau, yra daugiau nei tik
veiklos procedūrų pakeitimas. Tai doktrinos pakeitimas, kuris dar prieš kelis
mėnesius buvo neįsivaizduojamas“, – sakė už klestėjimą ir pramonės strategiją
atsakingas vykdomasis EK viceprezidentas Stephane'as Sejourne.
Europos Komisija teigė, kad šiuo paketu siekiama iki 2035 m.
padidinti gamybos dalį ES BVP iki 20%, palyginti su maždaug 14% 2024 m.
Briuselio prognozėmis, rizikuojama prarasti apie 600.000
darbo vietų per ateinantį dešimtmetį, jei pramonės nuosmukis Bendrijoje tęsis
dabartiniu tempu.
ES konkurencingumo didinimas tapo ypač aktualus po COVID-19
pandemijos ir karo Ukrainoje, kuomet smarkiai išaugusios energijos kainos
atskleidė Bendrijos pažeidžiamumą tiekimo sukrėtimams.
Praėjusiais metais numatytos „Pagaminta Europoje“ priemonės
buvo keletą kartų atidėtos dėl nesutarimų dėl jų taikymo srities Europos
Komisijoje ir tarp valstybių narių.
Komisija pasiūlė, kad įmonės, norinčios gauti viešųjų lėšų,
turės atitikti minimalius reikalavimus dėl ES pagamintų dalių „strateginiuose sektoriuose“,
į kuriuos bus įtraukti automobiliai, ekologiškos technologijos ir „energijai
imlios“ pramonės šakos, pvz., aliuminio ir plieno gamybos.
Pavyzdžiui, elektromobilių gamintojai, norėdami gauti
viešųjų lėšų, turės užtikrinti, kad ne mažiau kaip 70% jų automobilių
komponentų būtų pagaminti ES, kaip numatyta dokumento projekte, kuris dar gali
būti keičiamas.
Pasiūlymą turės patvirtinti ES valstybės narės ir Europos
Parlamentas.
Jo šalininkai teigia, kad jei ES neapsaugos savo strateginių
sektorių, ji neturės jokios pramonės, kurią galėtų ginti. Tačiau skeptikai,
tarp jų ir didžiausia ES ekonomika Vokietija, teigia, kad Europa gali remti
vidaus pramonę taikydama „Pagaminta Europoje“ principą, pagal kurį Bendrija
įtrauktų savo prekybos partnerius.
Būsimos taisyklės yra nepopuliarios už ES ribų, o tokios
šalys kaip Didžioji Britanija, Kanada, Japonija ir Turkija baiminasi, kad jos
bus pernelyg griežtos.
Užsienio investicijų tikrinimas
Pagal dokumento projektą, pasiūlymu, kuris žinomas kaip
„Pramonės akceleratoriaus aktas“, siekiama užtikrinti, kad užsienio įmonės,
norinčios įsikurti ES ir gauti geresnį prieigą prie jo rinkos, bendradarbiautų
su Europos įmonėmis.
Siekiant šio tikslo, užsienio investicijoms, viršijančioms
100 mln. Eur „atsirandančiuose strateginiuose sektoriuose“, pvz., baterijų ir
elektrinių transporto priemonių, taikomos tam tikros sąlygos. Jos taikomos, kai
investuotojas yra iš šalies, kuri turi daugiau nei 40% susijusių pasaulinių
gamybos pajėgumų – tai netiesiogiai nurodo Kinijos dominavimą šiuose
sektoriuose.
Tam, kad
tokie projektai būtų įgyvendinti, užsienio investuotojai turi įvykdyti tam
tikras sąlygas, įskaitant reikalavimą įdarbinti ne mažiau kaip 50% ES
darbuotojų, turėti ne daugiau kaip 49% susijusios ES įmonės akcijų ir perduoti
technologines žinias.
„Jei patekimas į ES rinką yra vienas iš vertingiausių
pramoninių aktyvų pasaulyje, tai yra teisėta nustatyti sąlygas, kurios stiprina
Europos pajėgumus“, – sakė Paryžiuje įsikūrusio „Institut Montaigne“ atstovas
Josephas Dellatte'as, atmesdamas kritiką, kad šie planai yra „protekcionizmas“.
Šios priemonės yra vienos iš daugelio, kurias ES ketina
įgyvendinti, siekdama atgauti konkurencinį pranašumą.
Taip pat skaitykite: „Pirk europietišką“ planas: į dvi
stovyklas padalinta Europa ieško balanso tarp apsaugos ir konkurencijos
Šį mėnesį ES taip pat pasiūlys sukurti visos Europos teisinę
sistemą novatoriškoms startuolių įmonėms, kuri, jos teigimu, palengvins verslo
veiklą, nes sutrumpins įmonių steigimo 27 šalyse laiką.
Daugelio nuomone, šie planai yra būtini siekiant paskatinti
ES ekologiškų technologijų plėtrą.
Tikslas yra užtikrinti, kad ES mokesčių mokėtojų pinigai
būtų „strategiškai naudojami Europos pramonės bazei stiprinti, o ne Kinijos
pertekliniams pajėgumams subsidijuoti“, teigė klimato tyrimų centro „Strategic
Perspectives“ atstovas Neilas Makaroffas.
Tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad jei ES nori kovoti
su, jos nuomone, nesąžininga konkurencija, Briuselis turi kitų priemonių.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą