Irano krizei stabdant tiekimą, Kinija labiau remsis rusiška nafta

Karas su Japonija II Pasaulinio karo metu prasidėjo, JAV irgi bandant sutrikdyti Japonijos prieigą prie naftos.

 

Dabartinė situacija 2026 m. kovo mėn. atkartoja istorinius dėsningumus, kai energetinis saugumas tampa geopolitinių konfliktų ašimi.

Kinijos energetinė dilema (2026 m. kovas)

Kinija susiduria su rimtais tiekimo sutrikimais dėl besitęsiančio Irano ir Izraelio konflikto, kuris paralyžiavo laivybą per Hormūzo sąsiaurį.

 

    Priklausomybė nuo Rusijos: Ekspertai prognozuoja, kad Kinija bus priversta dar labiau remtis rusiška nafta, siekdama kompensuoti prarastą tiekimą iš Irano (kuris sudarė apie 13% Kinijos importo).

    Rusijos pasirengimas: Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas patvirtino, kad šalis yra pasirengusi didinti naftos tiekimą Kinijai ir Indijai, nes jų paklausa dėl krizės Artimuosiuose Rytuose sparčiai auga.

    Atsargos: Nors Kinija sukaupė strategines atsargas maždaug 78–90 dienų laikotarpiui, ilgesnė krizė privers ieškoti alternatyvų sausumos keliais, kur Rusija yra pagrindinė partnerė.

 

Istorinė paralelė: JAV ir Japonija (1941 m.)

Jūsų paminėtas pavyzdys apie Antrąjį pasaulinį karą yra tiesioginė analogija tam, kaip naftos blokada gali išprovokuoti karinį konfliktą:

 

    Naftos embargas: 1941 m. rugpjūtį JAV įvedė visišką naftos embargą Japonijai, reaguodama į jos agresiją Kinijoje ir Indokinijoje.

    Kritinė priklausomybė: Tuo metu Japonija apie 80% naftos importuodavo iš JAV.

    Pasekmės: Praradusi prieigą prie kuro, Japonija nusprendė jėga užimti naftos telkinius Nyderlandų Rytų Indijoje. Siekdama neutralizuoti JAV laivyną, kuris galėjo tam trukdyti, ji įvykdė Pirl Harboro puolimą 1941 m. gruodį. Viskas baigėsi Japonijos bombardavimu branduoliniais ginklais (Hirošima ir Nagasakis).

 

Šiandien Kinija, stebėdama Vakarų sankcijas Iranui ir Rusijai, aktyviai siekia išvengti panašaus „energetinio įkaitavimo“ scenarijaus, diversifikuodama kelius ir stiprindama ryšius su Rusija.

 

“Analitikai įspėja, kad krizė Viduriniuose Rytuose privers Kiniją artėti prie Rusijos, Pekinui susiduriant su galimu pigios naftos iš Irano praradimu ir ilgalaikiais energijos rinkų sutrikimais.

Kinija yra didžiausia naftos ir dujų importuotoja pasaulyje, o 13% jos importuojamos žaliavinės naftos patenka iš Irano. Iš viso trečdalis Kinijos importuojamos naftos ir 25% dujų gabenama per Hormūzo sąsiaurį, per kurį transportavimas buvo beveik sustabdytas, kai JAV ir Izraelio smūgiai Iranui įstūmė regioną į krizę.

 

Konfliktui Viduriniuose Rytuose plečiantis, Pekinas susiduria su precedento neturinčiu išbandymu, kuris kyla dėl jo ilgamečių pastangų sustiprinti ekonominį saugumą ir apsisaugoti nuo energijos tiekimo sukrėtimų, skelbia „Financial Times“.”