Companies have already bought AI tools. Why is there no breakthrough?

““We bought the tools, employees use artificial intelligence (AI) every day, and there is no breakthrough. Maybe we should measure in more detail?” I have heard these sentences in more than one conversation with managers over the past six months.

 

But they were not first uttered in 2026. An almost identical complaint was repeated by factory owners about 130 years ago – having just installed the most revolutionary technology of its time, the electric motor, and seeing that productivity… had hardly budged.

 

Before electricity became established in industry, the heart of a typical factory was a single steam engine: it turned a central shaft installed throughout the building, and a labyrinth of leather belts led from it to each machine tool. The machines were not lined up according to the work flow, but the closer they were to the shaft, the more half of the energy was lost in the friction of the belts, and if one belt broke, the entire factory would come to a standstill.

 

Then came the electric motor—and the owners attached it… to the same central shaft. The so-called group drive: a new technology, assembled according to an old design. Economic historian Warren Devine, who has studied this period in detail, summarizes it mercilessly: there was practically no productivity jump. In 1900, electricity accounted for only about 10% of the power of US factories.

 

It was not a more powerful motor that unlocked value, but a different way of thinking: what if each machine had its own motor? When machines no longer had to line up under a shaft, the factory could be arranged according to the workflow—and thus the conveyor belt was born. By 1930, electricity already accounted for about 80% of the power of factories. Electricity began to create value not when factories changed their energy source, but when they redesigned the factory itself to the new nature of energy. It took forty years.

 

Now let’s look at how most companies are “using AI” today.

 

The employee sits in his usual environment and talks to the AI ​​as if it were a smarter assistant. In software teams, engineers try to squeeze agents into the existing process - hoping that they will work the way people would work. Each step is accelerated by a dozen percent, but the “factory” itself - processes, team composition, work organization - has not changed. It is a group drive, only the 2026 version.

 

And then the most dangerous part happens: the employee, not seeing much difference, returns to old habits, and the manager, not seeing results in the indicators, concludes - “AI is overrated, let's wait.” Both draw a logical conclusion from their experience. And both are wrong, because they tested not a new work design, but a big engine on old shafts.

 

The author of the comment leads a company of 200+ software engineers, developing products for the Scandinavian and Dutch markets, is a board member of two companies and the author of the training for managers “Code is cheap. Leadership isn't.” He is currently conducting a survey of Lithuanian software managers on the topic of agent engineering, and will present the results on November 18 at the “Verslo žinios” conference “Business 2027”.

 

There is also the opposite side of the trap – managers who saw the breakthrough and rushed to it. In May 2026, Meta laid off about 10% of its employees, transferring some of them to AI teams, and the next month, at an internal meeting, Zuckerberg admitted: the use of agents in programming did not yield the expected results. If an organization that plans to invest up to 145 billion USD in AI infrastructure this year miscalculated, then anyone can. Ford turned quality control over to AI systems, laid off experienced engineers—and then hired back 350 veterans. Klarna, which replaced about 700 customer service workers with AI, admitted it went too far and started hiring people again.

 

These cases are no exception: 55% of managers who laid off employees because of AI now admit they were wrong. The numbers explain why. A 2026 study by Faros AI, which analyzed two years of work data from 22,000 engineers, records a real leap in productivity: work completed per engineer increased by 66%. But the same study also shows the cost: errors increased by 54%, and the ratio of incidents to changes more than tripled. Velocity was measured. Maturity was not.

 

This is what connects all costly mistakes: decisions about people were made based on the first indicators of speed in a discipline in which the organizations themselves were still new. This discipline has a name – agentic engineering. Its essence: a person no longer writes code and performs tasks himself, but orchestrates AI agents – defines the task, designs quality checks and is responsible for the final result.

 

This is not “more AI inside the same process” – this is a different process, redesigned around agents in the same way that an individual drive redesigned a single-engine factory. I observe this change closely, leading a company of 200+ engineers: within a few months, software development was rewritten, and tasks that we entrusted to a person just last year can now be performed by agents from start to finish.

What should an IT company or department manager do? Three practices.

 

First – constantly ask the question and think: if this product or process we were to create today from scratch using agents, would our current problem even exist? It frees us from the boundaries of old processes and changes the thinking model.

 

Second, at least one real experiment: not “10% of time for everyone”, but a real work process redesigned from start to finish using agents. There is a lot to learn from this.

 

Third, measure the team’s maturity in agent engineering, not activity: not how many tools have been purchased and how much they are used, but how much responsibility can be entrusted to agents while maintaining high quality.

 

This period is special for Lithuania. Working in this area, I see how far behind we are from what is happening in Silicon Valley. Factory owners had four decades, the cloud computing revolution lasted about 25 years, and the agent era is moving even faster, and the gap between companies is now accumulating not in years, but in months. The electric revolution did not win those who bought the engine first. The winners were those who redesigned the factory first.

 

Comment author – Agnius Paradnikas, CEO of UAB “Visma Tech.”

 

DI įrankius įmonės jau nusipirko. Kodėl nėra proveržio?

“„Įrankius nupirkome, darbuotojai dirbtinį intelektą (DI) naudoja kasdien, o proveržio nesimato. Gal reikėtų matuoti detaliau?“ Šiuos sakinius per pastarąjį pusmetį girdėjau ne viename vadovų pokalbyje.

 

Bet pirmą kartą jie nuskambėjo ne 2026 m. Beveik identišką skundą fabrikų savininkai kartojo maždaug prieš 130 metų – ką tik įsirengę revoliucingiausią savo laikų technologiją, elektros variklį, ir pamatę, kad produktyvumas… beveik nepajudėjo.

 

Iki elektros įsitvirtinimo industrijoje įprasto fabriko širdis buvo viena garo mašina: ji suko centrinį veleną, sumontuotą per visą pastatą, o nuo jo prie kiekvienų staklių leidosi odinių diržų labirintas. Staklės rikiavosi ne pagal darbo eigą, o kuo arčiau veleno, iki pusės energijos pradingdavo diržų trintyje, o nutrūkus vienam diržui stodavo visas fabrikas.

 

Tada atsirado elektros variklis – ir savininkai jį prijungė… prie to paties centrinio veleno. Vadinamoji grupinė pavara (angl. group drive): nauja technologija, sumontuota pagal seną dizainą. Ekonomikos istorikas Warrenas Devine'as, detaliai ištyręs šį laikotarpį, jį apibendrina negailestingai: produktyvumo šuolio praktiškai nebuvo. 1900 m. elektra tesudarė apie 10% JAV fabrikų galios.

 

Vertę atrakino ne galingesnis variklis, o kitoks mąstymas: o kas, jei kiekvienos staklės turėtų savo variklį? Kai staklėms nebereikia rikiuotis po velenu, fabriką galima išdėstyti pagal darbo eigą – taip gimė konvejeris. 1930 m. elektra sudarė jau apie 80% fabrikų galios. Elektra pradėjo kurti vertę ne tada, kai fabrikai pakeitė energijos šaltinį, o tada, kai perprojektavo patį fabriką pagal naują energijos prigimtį. Tam prireikė keturiasdešimties metų.

 

Dabar pažvelkime, kaip dauguma įmonių šiandien „naudoja DI“.

 

Darbuotojas sėdi įprastoje savo aplinkoje ir kalbina DI tarsi protingesnį pagalbininką. Programinės įrangos komandose inžinieriai bando agentus įsprausti į esamą procesą – tikėdamiesi, kad jie dirbs taip, kaip dirbtų žmonės. Kiekvienas žingsnis pagreitėja keliolika procentų, bet pats „fabrikas“ – procesai, komandų sudėtis, darbo organizavimas – nepasikeitė. Tai grupinė pavara, tik 2026 m. versija.

 

Ir tada įvyksta pavojingiausia dalis: darbuotojas, nepamatęs didelio skirtumo, grįžta prie senų įpročių, o vadovas, nepamatęs rezultatų rodikliuose, padaro išvadą – „DI pervertintas, palauksim“. Abu daro logišką išvadą iš savo patirties. Ir abu klysta, nes išbandė ne naują darbo dizainą, o didelį variklį ant senų velenų.

 

Komentaro autorius vadovauja 200+ programinės įrangos inžinierių įmonei, kuriančiai produktus Skandinavijos ir Nyderlandų rinkoms, yra dviejų įmonių valdybos narys ir vadovams skirtų mokymų „Code is cheap. Leadership isn't.“ autorius. Šiuo metu jis vykdo Lietuvos programinės įrangos vadovų apklausą agentų inžinerijos tema, o rezultatus pristatys lapkričio 18 d. „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2027“.

 

Yra ir priešinga spąstų pusė – vadovai, kurie proveržį pamatė ir paskubėjo. 2026 m. gegužę „Meta“ atleido apie 10 % darbuotojų, dalį jų perkeldama į DI komandas, o jau kitą mėnesį vidiniame susirinkime M. Zuckerbergas pripažino: agentų taikymas programavime nedavė rezultatų, kokių tikėtasi. Jei apsiskaičiavo organizacija, šiemet į DI infrastruktūrą planuojanti investuoti iki 145 mlrd. USD, – apsiskaičiuoti gali kiekvienas. „Ford“ kokybės kontrolę patikėjo DI sistemoms, patyrusius inžinierius paleido – ir vėliau pasamdė atgal 350 veteranų. „Klarna“, DI pakeitusi apie 700 klientų aptarnavimo darbuotojų, pripažino nuėjusi per toli ir vėl pradėjo samdyti žmones.

 

Šie atvejai ne išimtys: 55% vadovų, atleidusių darbuotojus dėl DI, šiandien pripažįsta klydę. Skaičiai paaiškina, kodėl. „Faros AI“ 2026 m. tyrimas, išanalizavęs 22.000 inžinierių dvejų metų darbo duomenis, fiksuoja realų produktyvumo šuolį: užbaigtų darbų vienam inžinieriui padaugėjo 66%. Bet tas pats tyrimas rodo ir kainą: klaidų padaugėjo 54%, incidentų ir pakeitimų santykis išaugo daugiau nei tris kartus. Greitis buvo išmatuotas. Branda – ne.

 

Būtent tai sieja visas brangias klaidas – sprendimai dėl žmonių buvo priimti pagal pirmuosius greičio rodiklius disciplinoje, kurioje pačios organizacijos dar buvo naujokės. Ta disciplina turi pavadinimą – agentų inžinerija (angl. agentic engineering). Jos esmė: žmogus neberašo kodo ir nebeatlieka užduočių pats, o orkestruoja DI agentus – apibrėžia užduotį, projektuoja kokybės patikras ir atsako už galutinį rezultatą.

 

Tai ne „daugiau DI to paties proceso viduje“ – tai kitoks procesas, perprojektuotas pagal agentus taip, kaip individuali pavara perprojektavo vieno variklio fabriką. Šį pokytį stebiu iš arti, vadovaudamas 200+ inžinierių įmonei: per kelis mėnesius programinės įrangos kūrimas buvo perrašytas, o užduotys, kurias dar pernai patikėdavome žmogui, šiandien nuo pradžios iki galo gali būti atliekamos agentų.

Ką daryti IT įmonės ar skyriaus vadovui?  Trys praktikos.

 

Pirma – nuolat kelti klausimą ir galvoti: jei šį produktą ar procesą šiandien kurtume agentiškai nuo nulio, ar dabartinė mūsų problema apskritai egzistuotų? Jis išlaisvina iš senų procesų sienų ir keičia mąstymo modelį.

 

Antra – bent vienas tikras eksperimentas: ne „10% laiko visiems“, o realus darbo procesas, perprojektuotas nuo pradžios iki galo pasitelkiant agentus. Iš to galima daug ko pasimokyti.

 

Trečia – matuoti komandos brandą agentų inžinerijoje, ne aktyvumą: ne kiek įrankių nupirkta ir kiek jais naudojamasi, o kiek atsakomybės galima patikėti agentams išlaikant aukštą kokybę.

 

Lietuvai šis laikotarpis ypatingas. Dirbdamas šioje srityje matau, kaip smarkiai atsiliekame nuo to, kas vyksta Silicio slėnyje. Fabrikų savininkai turėjo keturis dešimtmečius, debesų kompiuterijos perversmas truko apie 25 metus, o agentų era juda dar sparčiau, ir atotrūkis tarp įmonių dabar kaupiasi ne metais, o mėnesiais. Elektros perversmo nelaimėjo tie, kurie pirmi nusipirko variklį. Laimėjo tie, kurie pirmi perprojektavo fabriką.

 

Komentaro autorius – Agnius Paradnikas, UAB „Visma Tech“ generalinis direktorius.”

 

Jūrų pėstininkai ruošiasi dislokuoti tūkstančius atakos dronų

„TAUNSVILO LAUKO MOKYMO RAJONAS, Australija. – Ant kalvos, iš kurios atsiveria vaizdas į priešo poziciją, kapralas Brandonas Sildenas užsidėjo vaizdo akinius ir ruošėsi paleisti vieną iš naujausių jūrų pėstininkų ginklų: nedidelį, vienos krypties atakos droną, kuris keičia šiuolaikinę karybą.

 

Sildeno akiniai suteikė jam galimybę iš paukščio skrydžio matyti reljefą, kai jis pilotavo droną. Kapralas Cody Holloway, stebėjęs vaizdo transliaciją nešiojamame ekrane šalia Sildeno, padėjo jam pasiekti taikinį: maždaug už mylios esantį priešo šarvuotį.

 

„Purškalas“, – pasakė jūrų pėstininkas iškart po to, kai dronas trenkėsi į taikinį. „Tiesioginis pataikymas.“

 

Jūrų pėstininkai ir apskritai JAV kariuomenė skuba dislokuoti šiuos vadinamuosius „pirmojo asmens vaizdo“ dronus, kurie buvo sėkmingai panaudoti Ukrainoje. Tai yra dalis didelio masto JAV kariuomenės pastangų įsigyti milijonus dronų ir apmokyti dalinius jais naudotis.

 

Ar JAV gamintojai gali pagaminti pakankamai jų, ar kariuomenė gali apmokyti pakankamai karių, kad galėtų jais naudotis dideliais kiekiais, yra atviri klausimai.

 

Nors jūrų pėstininkai žengė žingsnį į priekį greitai, „jie dar tik pradeda“, – sakė Kelly Grieco, vyresnysis mokslinis bendradarbis Stimsono centre Vašingtone, tyrinėjantis JAV karinę strategiją. „Tai nėra pajėgumas, kurį jie šiuo metu gali panaudoti dideliu mastu.“

 

Pratybos Australijoje, kuriose nebuvo naudojami tikri šaudmenys FPV dronuose, suteikia galimybę pamatyti, kaip jūrų pėstininkai planuoja juos naudoti lauke ir kaip jie gali būti svarbi priemonė fronto linijos daliniams.

 

Oro parama ir artilerija gali sunaikinti taikinį per atstumą, tačiau kariai ant žemės turi iškviesti vadovų grandinę, kad juos panaudotų, ir tai dažnai reiškia laukimą, sakė Grieco. Priešingai, FPV dronus į lauką gali nešti mažos komandos, suteikdamos fronto linijos vadams tiesioginę dronų kontrolę ir galimybę juos nedelsiant panaudoti tiksliam smūgiui ar žvalgybai.

 

Majorui Josephui Adamsui, jūrų pėstininkų kuopos vadui, mokymų metu FPV dronai suteikia galimybę „pažiūrėti į vaikiną arba paskambinti jam per radiją ir pasakyti: „Ei, padaryk tai dabar“, – sakė jis. „Manau, kad turėti galimybę tai panaudoti, kai man to reikia, yra milžiniška.“

 

Vienas iš iššūkių buvo rasti dronų, kurie nebūtų pagaminti iš kiniškų dalių, nors atsiranda ir JAV gamybos variantų.

 

Mokymuose naudotas dronas „Neros Archer“ tapo vienu iš mėgstamiausių. Armija ką tik pasirašė sutartį su „Neros“, kurios vertė siekia net 500 mln. dolerių. Praėjusiais metais bendrovė taip pat laimėjo kelių milijonų dolerių vertės sutartį su jūrų pėstininkais ir teigia, kad turi papildomų užsakymų iš jūrų pėstininkų. „Archer“ parduodami nuo 2000 USD iki maždaug 5000 USD.

 

Naujausia „Archer“ versija yra įvairių dydžių: mažesni dronai skirti labiau artimai kovai ir miesto kovoms, o didesni – didesniems – didesniems smūgiams. „Neros“ teigia, kad per savaitę pagamina 1400 „Archer“ dronų ir siekia kasmet pagaminti milijoną dronų. iš savo bazės Torrance, Kalifornijoje, iki 2028 m.

 

Jūrų pėstininkai akivaizdžiai nori daugiau dronų. Praėjusių metų pabaigoje tarnyba paskelbė skelbimą, kuriame per ateinančius 12 mėnesių prašoma 10 000 mažų dronų, galinčių gabenti minosvaidžius ar granatas.

 

FPV dronai galėtų atlikti svarbų vaidmenį jūrų pėstininkų korpuse, kuris pertvarko savo įrangą, kad turėtų didesnį matomumą ir galėtų veikti iš atokių salų Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Iš ten jie galėtų kontroliuoti jūrų užtvaras, kurios būtų labai svarbios Taivano konflikto metu.

 

Priekinės linijos jūrų pėstininkai gali skraidyti FPV dronais, kad persekiotų ar taikytųsi į priešo laivus netoliese esančiuose siauruose kanaluose, ruošdami priešlaivinių raketų smūgius. Vienose neseniai vykusiose jūrų pėstininkų pratybose FPV dronas buvo paleistas iš sraigtasparnio, siekiant stebėti netoliese esantį laivą. FPV dronai taip pat galėjo būti paleidžiami iš paviršinių laivų, įskaitant jūrų dronų „motininius laivus“.

 

Tačiau kai kurios salos yra žinomos dėl atšiaurių oro sąlygų, todėl FPV dronams sunku valdyti. Be to, jūrų pėstininkams gali būti sunku gauti daug FPV. dronus į izoliuotus salų postus.

 

„Jūrų pėstininkai sprendžia atsargų papildymo problemą, įskaitant autonominių atsargų papildymo laivų paiešką ir jūrų pėstininkų mokymą gaminti ir remontuoti dronus, tačiau tai dar toli gražu neišspręsta“, – sakė Grieco.“ [1]

 

Šie mokymai skamba, kaip vaikų žaidimas, ir tai yra vaikų žaidimas realybėje. Tikslių raketų ir dronų spiečiai yra svarbūs ir čia neaptariami. Kuo didesnis spiečius, tuo didesnė tikimybė išsekinti priešo gynybą. Kinija turi didžiausius dronų gamybos pajėgumus. Pradėti dronų karą su Kinija būtų rizikinga.

 

Didelės dronų ir tikslių raketų spiečiai gali užvaldyti priešo gynybą, o Kinija užima dominuojančią padėtį pasaulinėje dronų gamybos pajėgumų srityje, todėl tiesioginis konfliktas yra labai rizikingas.

 

Dronų spiečių strateginė realybė

• Išsekinanti gynyba: Didelis skaičius verčia gynėjus išleisti brangius perėmėjus pigiems taikiniams.

• Gamybos galia: Kinija gamina didžiulę dalį pasaulio komercinių ir pramoninių dronų.

• Didelė rizika: kova su priešininku, kuris turi didžiulį pramoninį mąstą, kelia rimtų iššūkių.

 

1. World News: Marines Pushing to Deploy Thousands of Attack Drones. Cherney, Mike.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 Aug 2026: A6.  

Marines Pushing to Deploy Thousands of Attack Drones

“TOWNSVILLE FIELD TRAINING AREA, Australia -- On a hill overlooking an enemy position, Lance Cpl. Brandon Silden donned video goggles and prepared to launch one of the Marines' latest weapons: a small, one-way-attack drone that is revolutionizing modern warfare.

 

Silden's goggles gave him a bird's-eye view of the terrain as he piloted the drone. Cpl. Cody Holloway, who watched the video feed on a portable screen next to Silden, helped guide him to the target: an enemy armored personnel carrier about a mile away.

 

"Splash," a Marine said, just after the drone slammed into the target. "Direct hit."

 

The Marine Corps, and the U.S. military more broadly, is rushing to field these so-called "first-person view" drones, which have been successfully used in Ukraine. It is part of the large-scale effort by the U.S. military to acquire millions of drones and train units to use them.

 

But whether U.S. manufacturers can build enough of them, and the military can teach enough troops to operate them in large numbers, are open questions.

 

Though the Marines have moved quickly, "they're at the very start," said Kelly Grieco, a senior fellow at the Stimson Center in Washington, who studies U.S. military strategy. "This isn't a capability they can currently field at scale yet."

 

The training exercise in Australia, which didn't involve actual munitions on the FPV drones, offers a window into how the Marines plan to use them in the field -- and how they can be an important tool for front-line units.

 

Air support and artillery can take out a target at a distance, but troops on the ground have to call up the chain to use them, and that often involves waiting, Grieco said. In contrast, FPV drones can be carried into the field by small teams, giving front-line commanders direct control of the drones, and the option to use them immediately for a precision strike or for reconnaissance.

 

For Maj. Joseph Adams, the Marine company commander at the training exercise, the FPV drones offer the capability to "look at a guy or call him over the radio and say, like, 'Hey, do it now,' " he said. "Having the ability to employ that when I need it, I think is massive."

 

One challenge has been finding drones that aren't made with Chinese parts, though U.S.-made options are emerging.

 

The drone used at the training exercise, the Neros Archer, has become one favorite. The Army just signed a contract valued at as much as $500 million with Neros. The company also won a multimillion-dollar contract with the Marines last year, and it says it has additional orders with the Marines. Archers are sold starting at $2,000 and go up to about $5,000.

 

The latest version of the Archer comes in several sizes, with smaller drones designed more for close-quarters and urban combat, and larger ones for longer-range strike. Neros says it is making 1,400 Archers a week and aims to produce one million drones annually out of its facility in Torrance, Calif., by 2028.

 

The Marines clearly want more drones. Late last year, the service put out a notice seeking 10,000 FPV-capable small drones in the next 12 months, with the ability to carry mortar bombs or grenades.

 

FPV drones could play an important role for the Marine Corps, which has been retooling to have a more nimble footprint and operate from remote islands in the Indo-Pacific. From there, they can control maritime chokepoints that would be crucial in a Taiwan conflict.

 

Front-line Marines can fly FPV drones to harass or target enemy ships in narrow channels nearby, teeing up antiship missile strikes. One recent Marine drill involved an FPV drone being launched from a helicopter to provide surveillance of a nearby ship. FPV drones could also be launched from surface vessels, including sea drone "mother ships."

 

However, some islands are known for rough weather, making it difficult for FPV drones to operate. And the Marines might struggle to get large numbers of FPV drones to isolated island outposts.

 

"The Marines are working the resupply problem, including pursuing autonomous resupply boats and training Marines to build and repair drones, but it's still a long way from solved," Grieco said.” [1]

 

This training sounds like children play and it is children play in reality. Swarms of precise missiles and drones are important and not discussed here. The larger the swarm is, the higher chances are to exhaust enemy’s defenses. China has the highest drone production capability. Starting a drone war with China would be risky.

 

Massive swarms of drones and precise missiles can overwhelm enemy defenses, and China holds a dominant position in global drone manufacturing capacity, making a direct conflict high-risk.

Strategic Reality of Drone Swarms

•           Exhausting Defenses: Large numbers force defenders to spend expensive interceptors on cheap targets.

•           Production Power: China builds a huge share of the world's commercial and industrial drones.

•           High Risk: Fighting an adversary with massive industrial scale creates major military challenges.

 

1. World News: Marines Pushing to Deploy Thousands of Attack Drones. Cherney, Mike.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 Aug 2026: A6.  

Ukrainos kariuomenė teigia nesugebėjusi perimti Rusijos raketų ir dronų

„KIJIVAS, Ukraina – Per smarkią Rusijos raketų ir dronų ataką Ukrainos sostinėje ir aplinkiniame regione žuvo mažiausiai 17 žmonių, pasinaudojant dideliu Kijevo „Patriot“ raketų perėmėjų trūkumu.

 

Trečiadienio rytą visame mieste buvo girdėti balistinių raketų smūgiai, sprogimai daužė langus ir suveikė automobilių signalizacijos.

 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialinės žiniasklaidos įraše teigė, kad per ataką, per kurią taip pat buvo sužeisti 44 žmonės, buvo nukreipta į traukinių stotį, infrastruktūrą ir sandėlius, priklausančius karinėms įmonėms.

 

Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino balistinių raketų atakas prieš Ukrainos miestus. Dėl trūkumo Ukrainos oro gynybos pajėgos teigė, kad negalėjo perimti nė vienos iš 28 Rusijos paleistų raketų trečiadienio atakos metu.

 

Zelenskis vėl paragino Vakarų šalis atsiųsti daugiau perėmėjų ir įgyvendinti griežtesnes sankcijas, siekiant apriboti Rusijos raketų gamybą.

 

JAV ir Irano karas paaštrėjo „Patriot“ naikintuvų perėmėjų trūkumas visame pasaulyje. Prezidentas Trumpas neseniai pareiškė, kad pritaria Ukrainos licencijos pačiai gaminti „Patriot“ naikintuvus suteikimui, tačiau praėjusią savaitę atsitraukė, suabejodamas technologijų dalijimosi idėja. „Patriot“ naikintuvų gamybos Ukrainoje pradžia bet kokiu atveju užtruktų, net jei JAV tam pritartų.

 

Tuo tarpu JAV ir Europos šalys nenoriai siunčia Ukrainai daugiau „Patriot“ naikintuvų perėmėjų iš savo ribotų atsargų.

 

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad surengė smūgius logistikos ir paskirstymo centrams Kijeve, teigdama, kad taikiniai buvo susiję su ginklų ir karinių krovinių saugojimu, pristatymu ir surinkimu.“ [1]

1. Ukraine's military says it was unable to intercept Russian missiles and drones. Malenko, Anastasiia; Walker, Marcus.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 Aug 2026: A6.  

Ukraine's Military Says It Was Unable to Intercept Russian Missiles and Drones

“KYIV, Ukraine -- A heavy Russian missile and drone attack killed at least 17 people in Ukraine's capital city and its surrounding region, exploiting Kyiv's severe shortage of Patriot interceptor missiles.

 

The impact of ballistic missiles in Kyiv could be heard around the city in the early hours of Wednesday, as the explosions rattled windows and set off car alarms.

 

The attack, which also injured 44 people, targeted a train station, infrastructure and warehouse facilities belonging to military businesses, Ukrainian President Volodymyr Zelensky said in a social-media post.

 

Russia has stepped up its ballistic missile attacks on Ukraine's cities in recent months. Amid the shortage, Ukraine's air-defense forces said they were unable to intercept any of the 28 missiles launched by Russia in Wednesday's attack.

 

Zelensky again urged Western countries to send more interceptors, and to implement tougher sanctions to curb Russia's production of missiles.

 

The U.S.-Iran war has compounded a global shortage of Patriot interceptors. President Trump recently said he supported giving Ukraine a license to produce Patriots itself, but last week he backtracked, casting doubt on the idea of sharing the technology. Setting up production of Patriots in Ukraine would in any case take time, even if the U.S. gave approval.

 

Meanwhile, the U.S. and European countries have been reluctant to send Ukraine more Patriot interceptors from their limited stocks.

 

Russia's defense ministry said it carried out strikes on logistics and distribution centers in Kyiv, alleging that the targets were involved in the storage, delivery and assembly of weapons and military cargo.” [1]

 

1. Ukraine's military says it was unable to intercept Russian missiles and drones. Malenko, Anastasiia; Walker, Marcus.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 Aug 2026: A6.  

JAV naujienos: FDA patvirtino pirmąją mRNR gripo vakciną

„Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino „Moderna“ mRNR pagrindu sukurtą gripo vakciną suaugusiesiems nuo 50 metų, patvirtindama pirmąją tokio pobūdžio vakciną po peržiūros proceso, kuris beveik žlugo vasario mėnesį.

 

Vakcina, vadinama „mFlusiva“, naudoja tą pačią mRNR technologiją kaip ir „Moderna“ COVID-19 vakcinos. Ji gali pasiekti vaistines laiku iki artėjančio gripo sezono, kuris paprastai prasideda rudenį.

 

Sveikatos apsaugos sekretorius Robertas F. Kennedy jaunesnysis suabejojo ​​mRNR vakcinos technologija, o Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamentas praėjusiais metais atšaukė apie 500 mln. dolerių vertės mRNR tyrimų sutartis – veiksmus, kuriuos sveikatos apsaugos pareigūnai kėlė abejonių dėl politinių motyvų ir nepagrįstų mokslu.

 

Vasario mėnesį FDA iš pradžių atsisakė peržiūrėti „Moderna“ paraišką – retą žingsnį, kurį pasirašė tuometinis agentūros vakcinų kūrimo vadovas Vinay Prasad, kuris paliko agentūrą. Prasad nurodė faktą, kad „Moderna“ išbandė savo eksperimentinę vakciną senjorams, matuodama atvejų skaičių su standartine gripo vakcinos doze, o ne su „Fluzone High-Dose“ versija, kurią FDA paprastai rekomenduoja tam tikslui.“ amžiaus grupė.

 

„Moderna“ vasario mėnesį buvo nustebinta FDA sprendimu. „Atrodo, kad žaidimo taisyklės keičiamos po to, kai jos jau sužaistos“, – tuo metu sakė „Moderna“ prezidentas Stephenas Hoge'as.

 

Agentūra pakeitė kursą po kelių dienų, kai „Moderna“ pasiūlė pataisytą planą, į kurį buvo įtrauktas dar vienas tyrimas.

 

Birželį FDA patariamasis komitetas vienbalsiai nubalsavo už tai, kad rekomenduotų mFlusiva suaugusiesiems nuo 50 metų.

 

Net ir gavus FDA patvirtinimą, vakcinos komercinės perspektyvos yra neaiškios. Ligų kontrolės ir prevencijos centrų komisija, teikianti nacionalines vakcinų rekomendacijas, tebėra įsivėlusi į bylinėjimąsi po to, kai Kennedy praėjusiais metais pakeitė savo narius kai kuriais atvirais vakcinos priešininkais, o federalinis teisėjas nusprendė, kad dauguma jo paskirtų narių nėra kvalifikuoti eiti šias pareigas.

 

„Wall Street“ nesitiki, kad vakcina generuos reikšmingus pardavimus iki 2027–2028 m. gripo sezono, nes komercinės sutartys dėl sezoninių gripo vakcinų sudaromos anksčiau šiais metais. Bendrovė tikisi, kad mFlusiva bus prieinama tinkamoms JAV populiacijoms 2026–2027 m. sezonui.“ [1]

 

Kuo daugiau mes naudojame mRNR žmonėms, tuo daugiau apie ją žinome. mRNR galėtų tapti naudingu daugelio ligų gydymo pradiniu tašku, todėl šios žinios yra teigiamas dalykas.

 

Augantis klinikinis mRNR technologijos naudojimas plečia mūsų supratimą apie tai, kaip ji veikia žmogaus organizme. Ši pažanga padeda tyrėjams kurti geresnius gydymo būdus įvairioms genetinėms, infekcinėms ir įgytoms ligoms.

 

Išplėstų mRNR tyrimų privalumai

• Platus pritaikymas: Be vakcinų, mRNR platformos tiriamos retoms genetinėms ligoms, baltymų pakaitinei terapijai ir onkologijai.

• Saugumo duomenys: Kiekvienas klinikinis tyrimas ir diegimas pateikia didelio masto saugumo profilius, nepageidaujamų reiškinių stebėjimą ir farmakokinetikos duomenis. Stebėjimas po tyrimo taip pat padeda.

• Greita iteracija: Mokslininkai gali greitai modifikuoti mRNR sekas, kad galėtų spręsti naujus variantus arba optimizuoti ląstelių tiekimo metodus.

 

Dabartiniai techniniai iššūkiai

• Tiekimo sistemos: Norint trapias mRNR molekules pristatyti į tinkamas ląsteles, reikia pažangių lipidų nanodalelių, kurios išvengtų greito pašalinimo kepenyse ar imuninėje sistemoje.

• Imuninis atsakas: Gali pasireikšti nepageidaujamas sisteminis uždegimas, reikalaujantis cheminių nukleotidų ir pagrindinės grandinės modifikacijų.

• Stabilumas: Šaltos grandinės laikymo reikalavimai apsunkina pasaulinį platinimą, todėl tyrimai skatinami kurti termostabilius preparatus.

 

 

1. U.S. News: FDA Clears The First mRNA Flu Vaccine. Martinez, Xavier

.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 Aug 2026: A3.