Kodėl tradicinis gynybos pirkimų modelis nebeveikia?

“Įsivaizduokime pasaulį, kuriame galingiausias ginklas yra ne naikintuvas, tankas ar raketa, o greitas programinės įrangos atnaujinimas.

 

Vos per kelias valandas gali atnaujinti fronte naudojamų dronų programinę įrangą ir paversti milijonus kainuojančias priešo elektroninės kovos sistemas beveik neveiksmingomis.

 

Tai – ne mokslinė fantastika, o šiandienos realybė. Tokius dronų programinės įrangos atnaujinimus kariai nuolat atlieka, prieš panaudodami juos realiame mūšio lauke.

 

Siekdami prisitaikyti prie itin sparčiai besikeičiančio mūšio lauko, kariai sukūrė „Brave1“ – gynybos inovacijų ekosistemą, kuri suvienija programuotojus, startuolius, inžinierius, investuotojus ir karius į vieną nuolatinį technologijų kūrimo bei diegimo ciklą.

 

Svarbi šios sistemos dalis – „Brave1 Market“ – skaitmeninė platforma, kurioje kariniai daliniai už patvirtintą priešo technikos ar gyvosios jėgos sunaikinimą gauna e. taškų (angl. ePoints), o jų koviniai rezultatai realiuoju laiku atsispindi specialiame reitinge.

 

Sukauptus taškus galima panaudoti kaip vidinę skaitmeninę valiutą – įsigyti naujų dronų, elektroninės kovos priemonių, robotinių sistemų ar jų komponentų. Taip karinės technikos įsigijimo procesas tapo greitesnis, skaidresnis ir lankstesnis, o karinių dalinių vadams buvo suteikta galimybė patiems spręsti, kokių technologijų konkrečiu metu labiausiai reikia jų užduotims vykdyti.

 

Visa tai rodo, kad ateities konfliktus vis labiau lems ne vien ginklų kiekis ar jų galia, o gebėjimas greitai kurti, atnaujinti ir diegti programinę įrangą.

 

Ilgus viešųjų pirkimų ciklus pamažu keičia technologijų startuolių sparta, o programinis kodas šalia kasdien modernėjančių bepiločių sistemų tampa vienu svarbiausių šiuolaikinio karo ginklų.

 

Daugiau nei 50 metų Vakarų gynybos pramonė kūrė vis didesnes ir brangesnes ginklų sistemas. Tačiau šiandien karą vis dažniau lemia ne tankai ar naikintuvai, o programinė įranga.

 

Problema ta, kad tradiciniai gynybos pirkimai vyksta pernelyg lėtai. Kol parengiamos techninės specifikacijos, įvyksta konkursai, pasirašomos sutartys ir pagaminama įranga, praeina ne vieni metai.

 

Kai sistema pagaliau pasiekia kariuomenę, jos programinė įranga neretai jau būna pasenusi, o licencijuotos ir uždaros architektūros sistemų programinės įrangos atnaujinimas dėl sudėtingų techninių, teisinių ir sutartinių procedūrų gali užtrukti metus.

 

Šiuolaikiniame konflikte viską gali pakeisti per naktį sukurtas programinės įrangos atnaujinimas. Naujas elektroninės kovos sprendimas gali akimirksniu padaryti neveiksmingus šimtus dronų arba, priešingai, grąžinti jiems pranašumą. Todėl mėnesius ar net metus trunkantys sprendimų priėmimo procesai tampa rimtu trūkumu.

 

Būtent todėl kariai sukūrė „Brave1“ – gynybos inovacijų ekosistemą, veikiančią pagal technologijų startuolių principus.

 

Šiandien „Brave1“:

 

    vienija daugiau kaip 3200 įmonių;

 

    vysto daugiau kaip 4500 gynybos technologijų produktų;

 

    yra skyrusi daugiau kaip 500 inovacijų dotacijų, kurių vertė viršija 11 mln. JAV dolerių.

 

Platforma sujungia programuotojus, inžinierius, startuolius, investuotojus ir karius į vieną nuolatinį kūrimo ciklą. Perspektyvios idėjos gali būti įvertintos, finansuotos ir išbandytos gerokai greičiau nei tradicinėje gynybos sistemoje.

 

Tokios tarptautinės bendrovės, kaip „Airbus“ ir „Palantir“, taip pat prisideda prie karių pažangių duomenų ir dirbtinio intelekto sprendimų kūrimo.

 

„Brave1“ daugiausia dėmesio skiria ne milijardus kainuojančiai technikai, o technologijoms, kurios šiandien keičia karo pobūdį:

 

    dirbtiniu intelektu valdomiems dronams;

 

    elektroninės kovos sistemoms;

 

    autonominiams antžeminiams robotams;

 

    kompiuterinės regos sprendimams;

 

    bepilotėms jūrų platformoms.

 

Vienas svarbiausių šios ekosistemos principų – atvirumas. Skirtingai nei tradicinėje gynybos pramonėje, kūrėjai dalijasi programiniu kodu, techniniais sprendimais ir inžinerine patirtimi, todėl naujos technologijos tobulinamos gerokai sparčiau.

Brangi sunkioji karinė technika sėkmės nebegarantuoja

 

Didžiausią šiuolaikinio karo revoliuciją sukėlė ne nauja raketa ar tankas. Ją sukėlė ekonomika.

 

Dešimtmečius buvo manoma, kad brangiai karinei technikai sunaikinti reikia ne mažiau brangios ginkluotės. Tankui – prieštankinės raketos. Lėktuvui – modernios oro gynybos sistemos.

 

Tačiau ši logika sparčiai keičiasi.

 

Tokios inovacijų ekosistemos, kaip „Brave1“, parodė, kad milijonus kainuojančias sistemas galima neutralizuoti naudojant pigią komercinę elektroniką, atvirą programinę įrangą ir dirbtinį intelektą.

 

Šiandien įprastas komercinis FPV dronas, papildytas 3D spausdintuvu spausdintais komponentais ir maždaug 50 eurų kainuojančiu dirbtinio intelekto moduliu, gali kainuoti apie 500 eurų [1].

 

Tačiau svarbiausia jo dalis – ne plastikas ar elektronika, o programinė įranga. Būtent ji leidžia dronui tiksliai aptikti, atpažinti ir sunaikinti šarvuotąją techniką, kurios vertė gali siekti dešimtis milijonų eurų.

 

Tai iš esmės keičia konflikto ekonomiką.

 

Kai vienas pigus dronas gali sunaikinti dešimtis ar net šimtus kartų brangesnę techniką, keičiasi ne tik ginkluotė – keičiasi visa karo logika.

 

Šiuolaikiniame konflikte vis svarbiau tampa ne tai, kas pagamina brangiausią ginklą, o tai, kas greičiausiai geba kurti, atnaujinti ir pritaikyti programinę įrangą prie nuolat besikeičiančių mūšio lauko sąlygų.”

 

1. Pigiuose dronuose dirbtinio intelekto (DI) moduliai veikia naudojant kompaktiškus lustus, mašininį matymą ir optinio sekimo algoritmus. Šios sistemos leidžia dronams atpažinti taikinius ir skristi be nuolatinio ryšio.

Kaip tai veikia techniškai

•           Skaitmeniniai signalų procesoriai (SoC): naudojami maži, mažai energijos naudojantys lustai, kurie atlieka skaičiavimus tiesiogiai drono viduje (onboard).

•           Kompiuterinė rega: vaizdas iš paprastos kameros siunčiamas į supaprastintus neuroninių tinklų modelius (pvz., YOLO tipo), kurie aptinka objektus pagal formą ar spalvą. Tai yra supaprastinti neuroninių tinklų modeliai, pritaikyti veikti greitai ir naudoti mažai resursų. Pagrindiniai bruožai: mažesnis parametrų kiekis, grupavimas į tinklelį (grid) ir viena analizės eiga

•           Autonominis valdymas: lustas pats suformuoja komandas skrydžio valdikliui, kai prarandamas ryšys su valdymo pultu arba GPS yra slopinamas.

Pagrindiniai pranašumai

•           Atsparumas trukdžiams: veikia visiškoje radijo tylioje zonoje, kur elektroninė gynyba negali užblokuoti drono signalo.

•           Maža kaina: nereikia brangių palydovinių ar lazerinių sistemų, pakanka bazinės kameros ir pigaus mikrovaldiklio.

•           Greita reakcija: sprendimai priimami realiuoju laiku per kelias milisekundes tiesiog drono viduje.