Kokie žmonės iš Afganistano dabar bėga į Lietuvą?

"Daugelis afganų, ypač paštūnai, provakarietiškai centrinei Afganistano valdžiai nepritarė, – ir ne be pagrindo: ten klestėjo korumpuota asmeniško praturtėjimo sistema. Milžiniškos pinigų sumos buvo prarastos kyšiams ir „vaiduokliniams projektams“, egzistuojantiems tik popieriuje, – žurnale „Cicero“ rašo J. Krause.

Ką iš tikro pavyko Afganistane sukurti, tai, anot ten tarnavusių Bundesvero kariškių, – turtingą Vakarų pagalbininkų kastą. Juk Aljanso kariams talkinę afganai gaudavo iki 900 proc. didesnį atlyginimą nei vidutinis šalies gyventojas, o šią tarnybą gavę, stengėsi „pagal pažintį“ įtraukti ir savo draugus bei giminaičius. Dirbti Vakarams vietos gyventojus viliojo pirmiausia finansinė nauda, o ne ideologiniai įsitikinimai, dienraščiams „Die Welt“, „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, „Neue Züricher Zeitung“, žurnalui „Focus“ liudija Afganistane tarnavę Bundesvero kariškiai.

Apskritai visi, Afganistaną pažinę iš vidaus, pabrėžia: afganų lojalumas skirtas jų šeimai, klanui, genčiai ar religinei grupuotei, o ne valstybei ir juoba ne pinigų davėjams iš Vakarų. „Viduje šie žmonės mus niekina, ko jie dėl suprantamų priežasčių niekada neprisipažintų“, – laiške „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ rašo atsargos pulkininkas Thomas Sarholzas. Žinoma, gali būti ir išimčių, – daro jis prielaidą, čia pat ją paneigdamas: „Tačiau man tokio sutikti neteko“."