Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. sausio 2 d., sekmadienis

Žvėrys

 "Apie Vakarų vertybėmis grįstą politiką po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Kasčiūno pasažo apie migrantų vaikus kurį laiką geriau būtų apskritai nekalbėti. Paskelbti embargo. 

 

Buvusio murzininko pasisakymas apie migrantus, kurie visur prieš save kiša vaikus, nes vaikai toje kultūroje nėra vertybė, suprask, kad ir mums nepriklauso laikytis Vakarų krikščionijos vertybės, kad vaiką, ir ne tik savo, reikia saugoti ir ginti bet kokia kaina. 

 

Konservatoriai šito aukštas pareigas užimančio savo karo vyro pasisakymo nei pateisino, nei pasmerkė. Nepasiūlė eiti tuo pačiu keliu, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Pavilioniui. Tai kaip čia išeina? Pavilionis buvo už abėcėlinį, tiesiog krištolinį, vakarietiškų vertybių laikymąsi užsienio politikoje dėl Lukašenkos trąšų tranzito. Už ką jam partijos išrašytas vilko bilietas. Kasčiūnas, kuris su arabų vaikais pusiau siūlo elgtis biškutį, kaip kryžiuotis su pagonių nekrikštais, ir toliau bus ne tik konservatorių, bet ir visos trijų partijų Seimo daugumos balsu, įgarsinant Lukašenkos sukeltą migrantų krizę miestui ir pasauliui?

Vertybinė politika trūksta plyšta per siūles. Tariama metų sandūra yra proga įsivaizduoti, kaip tie migrantų vaikai, kurie dabar, kaip ir jų tėvai, yra laikomi kone kalėjimo sąlygomis, galiausiai gauna Lietuvos prieglobstį, studijuoja, kaip ir Kasčiūnas kažkada, politologiją Vilniaus universiteto TSPMI. Rašo kursinį ar bakalauro darbą apie musulmonų integraciją ir prisikasa prie Kasčiūno žodžių: „Dėl vaikų – turėkime galvoje, kad kultūroje, iš kurios atvyksta tie žmonės, vaikų vertė jokiu būdu nėra didelė.“ Ar jie po to dar smarkiau pamils naują tėvynę Lietuvą? Ar pasuks senose Vakarų šalyse pramintu antrosios ir trečiosios imigrantų kartos neapykantos keliu, o mes tuo baisingai piktinsimės? Bet ką čia į tokią tolimą ateitį. 

Į viską reikia žiūrėti ramiai ir oriai. Kaip į bjaurų, šmeižikišką kaltinimą tikram vertybininkui Kasčiūnui. Kuo, be kelių jautresnių žurnalisčių, užsiima vienui viena valdančiosios daugumos atstovė, Seimo pirmininkė, Čmilytė-Nielsen. Šalis, kurioje aukštieji asmenys taip samprotauja apie vaikus, kaip vertybę, kurioje po antivakserių irštvas prezidentą tampanti prezidentienė tikina patyrusi mobingą, yra labai įdomi, žiūrint į ją iš Vakarų krikščionijos vertybių bokšto."






Komentarų nėra: