Šiuolaikinis žemės ūkis: miesto daržininkai, kaip revoliucionieriai

"Tyrėjai sukūrė keletą strategijų, kaip gali būti sėkmingas perėjimas prie tvaresnio žemės ūkio. Kai kurios jau bandomos miestuose. 

 

Dvi revoliucijos padarė ypač negrįžtamą poveikį žmonijai: neolito revoliucija prieš 12 000 metų, kai sėsliai įsikūrė Homo sapiens ir pradėjo ūkininkauti bei auginti gyvulius, ir pramonės revoliucija beveik prieš tris šimtus metų su savo techniniais išradimais ir pramoninės gamybos metodais. 

 

Jei tai priklauso nuo tokių veikėjų, kaip Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija ar Pasaulio biologinės įvairovės taryba, išvadų, tai šiandien mūsų laukia trečioji labai didelio masto revoliucija.

 

Nes keturios iš devynių planetos ribų jau viršytos. Dėl sankcijų Rusijai kylančios maisto kainos pasaulio rinkoje rodo, kokia pažeidžiama yra ekonominė sistema, ypač maisto sektoriuje. Todėl ir reikia pokyčių, sutinka ekspertai. „Neužtenka šiek tiek pataisyti maisto sistemą truputį čia ir truputį ten“, – aiškina Christophas Rupprecht, Japonijos Ehime universiteto tvarumo ir pasaulinių aplinkos studijų profesorius. Jau keletą metų įvairių disciplinų mokslininkai ieško naujų atsakymų į klausimą, kaip būtų galima gaminti maistą.

Derlius nebegali didėti

 

Dažniausiai žmonės kalba apie „tvarų“ žemės ūkį. Šis žodis gerai atrodo reklamose ir partijų programose. Galbūt ir dėl to, kad terminas yra šiek tiek lankstus. Dažnai sutariama tik dėl jo kilmės miškininkystėje. Ten jūs elgiatės tvariai, jei nenukertate daugiau medienos, nei gali ataugti. 

 

Nors vieni šiais laikais tvarumą glaudžiai sieja su aplinkos apsauga, kitiems tai susiję su taupiu verslu arba išteklių tausojimu. Pastaroji iš tikrųjų yra ir šiandieninė žemės ūkio tendencija.

Ne visada taip buvo. Daugiau trąšų ir pesticidų, naujos veislės padidino derlių laukuose ir per pastaruosius septyniasdešimt metų atnešė mums nemenką gerovės dalį, kuria džiaugiamės šiandien. Tačiau padidėjimas dabar pasiekia savo ribas. 

 

Pasak mokslininkų iš Helmholtzo aplinkos tyrimų centro Leipcige, pagrindinių maisto produktų, tokių, kaip kviečiai, derlius vargu ar gali augti. Tuo pačiu metu daug kur jau yra mažai derlingos dirbamos žemės, o klimato kaita ir jos šalutiniai poveikiai ateityje dar labiau paaštrins problemą daugelyje pasaulio šalių.

 

Todėl ekspertai ragina keisti žemės ūkį prie struktūriškai tvarių sprendimų, o ne keisti mažais žingsneliais. Daugiau, nei trisdešimties mokslininkų iš skirtingų šalių ir disciplinų grupė, vadovaujama Tventės universiteto (Nyderlandai) Miesto tvarumo studijų docento Steveno McGreevy'io, laikosi globalaus požiūrio. Perspektyvų straipsnyje, kuris praėjusią savaitę buvo paskelbtas „Gamtos tvarumas“, komanda, remdamasi maždaug 100 tyrimų, aprašo, kur žemės ūkio sistemos turi vystytis, kad jos taptų tikrai tvarios. 

 

„Maisto sistema, sukurta begaliniam augimui be apribojimų, negali pagaminti mums reikalingo maisto, neviršijant Žemės nešimo ribų“, – sako McGreevy.

 

Tam McGreevy autoriai įvardija penkis medžiagų mainų maisto auginime principus, t. y. naują būdą, kuriuo medžiagos ir gyvos būtybės galėtų sąveikauti maisto sektoriuje ir žemės ūkyje. 

 

Rupprecht sako, kad raktiniai žodžiai yra 

 

pakankamumas, 

 

atsinaujinimas, 

 

paskirstymas, 

 

gerovė ir 

 

bendros gėrybės. 

 

Tai reikštų nukrypimą nuo į augimą orientuotos logikos ir veiksmingumo, ty mažesnio išteklių vartojimo prasme. Kalbama apie kokybę, o ne kiekybę, siekiant suderinti socialinius ir ekonominius poreikius, kartu sukuriant pusiausvyrą tarp gavybos ir atkūrimo esamose ekosistemose, teisingai paskirstant išteklius ir rūpinantis vieni kitais, užuot veikus vieniems prieš kitus. 

 

Taip pat svarbu išsiaiškinti maisto klausimus bendruomenės sprendimų priėmimo struktūrose, kaip maždaug prieš dešimt metų pasiūlė Nobelio ekonomikos premijos laureatė Elinor Ostrom.

 

Braškės iš eismo salos

Tai skamba šiek tiek gėlėtai ir kaip medžio raižinys, bet jis jau naudojamas visame pasaulyje – moksle ir praktikoje. Tačiau žemės ūkio sistemos pokyčiams reikia ne tik vieno varžto užveržimo. Greičiau tai yra maži ir dideli metodai, kurie galioja labai skirtingose ​​vietose. 

 

Įvairios auginimo sistemos, žiedinė ekonomika, novatoriški verslo modeliai, tiesioginės rinkodaros specialistai ir politinė integracija – tai tik keli tvarių žemės ūkio ir maisto produktų sistemų pavyzdžiai. 

 

„Lengviausias žingsnis yra susirasti aplinkinius žmones ir dirbti su jais siekiant bendrų tvaresnio maisto ir ūkininkavimo tikslų“, – sako Stevenas McGreevy. 

 

Miesto daržai yra perspektyvus ir kartu neįvertintas atsakymas į klausimą, kaip galima tvariai organizuoti žemės ūkį. Tarptautiniu mastu taip pat kalbama apie „miesto daržininkystę“ ir reiškia visokią daržininkystės veiklą mažų ir didelių didmiesčių viduryje. Pavyzdžiui, balkone auginami pomidorai, o eismo saloje – braškės. Berlyne, Frankfurte ar Leipcige – miestų daržininkystę skatinantys klubai ir iniciatyvos atsiranda ir didžiuosiuose Vokietijos miestuose. Privalumai yra įvairūs: maistas auginamas ten, kur jis taip pat vartojamas, o tai sutaupo transportavimo pajėgumus, taigi ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, kuri šiuo metu yra susijusi su transportavimu. Be to, miesto daržai daro teigiamą poveikį didmiesčių biologinei įvairovei, maistinių medžiagų ciklams ten ir net miesto gyventojų gerovei, kaip patvirtina JAV atliktas tyrimas žurnale „Agriculture and Human Values“. Daržininkystė suartina žmones ir sugrąžina dėkingumą už maistą į namų ūkį.

 

Be rekomendacijų dėl veiksmų visuomenei, mokslininkai yra pasiruošę duoti rekomendacijų ir politikams. Politikai turi priimti ir įgyvendinti įstatymus, kurie atspindėtų situacijos skubumą ir įgalintų pertvarką, sako Christophas Rupprecht, kuris kartu su Stevenu McGreevy yra vienas iš keturių pagrindinių autorių beveik trijų dešimčių komandoje. 

 

Siekiant įveikti institucines kliūtis, mokslininkai rekomenduoja politinę integraciją, pavyzdžiui, sudaryti komitetus, kurie vienija skirtingus ūkininkų, mokslo ir visuomenės interesus. Jie turėtų sukurti ryšius ir užtikrinti tvarią, nebiurokratišką maisto gamybą. Tai galėtų padėti kai kuriuos maisto produktus padaryti prieinamesnius, nei kitus arba skatintų maisto tvarkymo įgūdžius ir kompetencijas.

 

Tai jau išbandoma Vokietijoje. Ateities žemės ūkio komisija arba trumpiau ZKL yra institucija, kuri diskutavo apie tvarų Vokietijos žemės ūkį įvairių interesų grupių dialogo formatu. Prieš metus komisija tuometinei kanclerei pristatė galutinę ataskaitą. Visai neseniai žemės ūkio ministras Cem Özdemir paskelbė apie naują šios tarpdisciplininės institucijos leidimą. Tačiau vis dar reikia patikrinti, ar penkis mokslininkų principus galima įgyvendinti tokiu būdu ir ar galima sukelti tvarią revoliuciją."