"Lietuva
– superturtingų žmonių šalis. Tik čia kava miegamajame rajone kainuoja tiek
pat, kiek viename prabangiausių Austrijos slidinėjimo kurortų sezono įkarštyje.
Tik čia maisto produktų kainos kaip Vokietijoje, nors algos dvigubai mažesnės,
tačiau dar turi pasistengti, kad prekybos centruose spėtum įsigyti populiarių
produktų, kitaip minia juos iššluos.
Tačiau šie laikai gali baigtis, ir
ne dėl to, kad prasidės recesija.
Kaip sako vienas žinomas nuomonės
formuotojas (redakcijos žiniomis, Saugirdas Vaitulionis), Lietuva – Rokfelerių
kraštas, nes taip dirbti ir taip išlaidauti gali tik labai lengvai pinigus
gaunantys žmonės. Tačiau, panašu, šis laikas baigiasi. Grožio salonuose kainos
kyla, o ateinančių klientų pastaruoju metu – žymiai mažiau. Kaip aiškina grožio
salonų asociacijos vadovė, šiandien taupo ir vidutines ar didesnes pajamas
gaunantys asmenys, o patys grožio specialistai ieško
įvairiausių būdų, kad verslas išgyventų.
Registruotas nedarbas šalyje per
gruodį išaugo 0,6 proc. punkto iki 8,9 proc., o lapkritį jis siekė 8,3 proc.
Sausio 1 d. šalyje užregistruota
156,100 bedarbio statusą turinčių asmenų – 7,1 proc. (arba 10,300)
daugiau negu prieš mėnesį. Tačiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu
praėjusiais metais, bedarbių skaičius buvo mažesnis 11,4 proc. (arba 20,000),
registruotas nedarbas sumažėjo 1,3 proc. punkto.
Šalia galime pridėti kitą gražų
skaičių: praėjusių metų gruodžio metinė infliacija (palyginti su 2021 m.
gruodžiu) sudarė 21,7 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.
Žinote, ką reiškia sudėjus šiuos ir
kitus skaičius į vieną sakinį? Ne, neatspėjote, tai reiškia, kad dėl
infliacijos valstybės biudžetas pučiasi, lėšų, kurias galima naudoti laisvai,
įjungus visą įmanomą politinę fantaziją, daugėjo, o kartu vis sparčiau dygo
kotedžai Vilniaus ir Baltijos jūros pakrantės apylinkėse.
Piniginių lėšų perteklius
ministerijos ir joms pavaldžiose įstaigose „įjungė“ keistus procesus, kurie,
savo ruožtu, paskatino infliaciją. Nieko nebestebina išlaidų eilutės
ministerijų buhalterinėse ataskaitose: „2700 eurų už įrašo paskelbimą influencerio
XXXL [asmens duomenų apsauga – šventas reikalas, red. past.] socialinėje
paskyroje. Žodinė sutartis.“ Ir toks įrašas kartojasi daug kartų.
Kaip ir įvairūs keisti projektai,
tyrimai, ataskaitos, viešinimo, nors kas ten viešo ir kur būna vieša,
projektai. Kiekvienas arba iki 10 tūkst. eurų – nereikia konkurso, galima
surengti keletą tokių pirkimų per metus – arba keliasdešimt ar keli šimtai
tūkstančių tvarkingai supildžius pirkimo popierius.
Čia nei blogai, nei gerai, tiesiog
normalus samdomas darbas versle ar valstybės tarnyboje yra visiškai
nuvertinamas. Tas pats valdininkas, gaunantis kiek virš tūkstančio eurų per
mėnesį, mato, kaip kažkas lengva ranka ima dešimtis tūkstančių eurų už jokios
vertės nesuteikiančius projektus, kurie „pagaminami“ atbula ranka „copy paste“
būdu. Tas pats valdininkas žino, kad jis pats, nepaisant dešimtmečių sąžiningos
tarnystės, niekada neuždirbs tokių lengvų pinigų, tik priverstas aptarnauti
gudresnius ir turinčius politinį palaikymą.
Žinote, ko trokšta įvairios
asociacijos, teoriškai turinčios ginti ūkininkus ir kitus visuomenės
sluoksnius? Ne, ne to, kad jų nariams būtų geri ir pelningai metai ir asociacijos
vadovui jie „susimestų“ premijai. Didžiausias troškimas – „prasimušti“
projektą. Tada pamirštama, kam atstovaujama, ir dirbama valdžiai, o tokių
organizacijų vadovų pavaduotojų algos viršija ministerijų, kurios davė eurų,
viceministrų algas. Ir didžiausia baimė – ne prarasti steigėjų pasitikėjimą, o
šiuos pinigus.
Taip, paprastuoju būdu, mūsų,
mokesčių mokėtojų, pinigais, politikai perka sau galią. Beje, ši problema ne
tik lietuviška. Apie ją jau kalbama visoje ES. Kai atsiranda per daug pinigų,
kuriuos politikai gali skirstyti savo nuožiūra, prasideda ir bėdos. Pinigai,
užuot būtų skirti normalioms reformoms, kurios atidėliojamos metų metais,
tiesiog išleidžiami.
Tačiau kenčia ne tik ši publika, bet
ir tie, kurie galvojo, kad spėjo laiku įšokti į traukinį. Nekokie laikai ir
tiems, kurie neapskaičiavo pirkdami „butus investicijai“ ar už kreditą įsigijo
šiek tiek bitkoinų.
Lietuvos bankas perspėja, kad šiemet
kai kuriems skolininkams gali kilti finansinių sunkumų grąžinant paskolas. Kaip
teigiama, išeičių yra, o nuo bankų slėptis neapsimoka, teigė
LNK žinios.
Grįžtant prie Rokfelerių šalies –
panašu, kad menkstant vartojimui ir infliacijai (tai mažins pajamas į
biudžetą), o įvairioms kompensacijos ir paramoms didėjant labai sparčiai, gali
tekti taupyti. Sumažės ir tas „lengvų valdiškų pinigų“ srautas. Daug kam teks
mažinti išlaidas ar, netgi, o siaube, eiti ieškoti darbo.
Rokfelerių šalyje liks tik ta tautos
dalis, kuriai galioja įvairios lengvatos. Pavyzdžiui, ūkininkai, kurie vis dar
gyvena mokesčių rojuje ir gavę virš 100 tūkst. eurų pajamų sugeba sumokėti 95
eurus GPM. Įmonių savininkai ir akcininkai, kurių pelnas apmokestinamas kartais
mažiau nei jo samdomo darbuotojo alga. Buhalteriniai viražai ir mokestinės
lengvatos visagaliai."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą