"Nors bazinės palūkanų normos
euro zonoje visiems auga tokiu pačiu greičiu, galiausiai, lietuvių kišenė
nukenčia labiausiai. Ekonomistas Marius Dubnikovas
sako, kad tai lemia tai, jog lietuviai dažniausiai renkasi kintamas palūkanas.
Visgi jis aiškina, kad buvusios nulinės palūkanos nebuvo norma, o būtent šiandien rinka
grįžta į „normalias palūkanas“.
„Yra keli aspektai. Lietuvoje turime
tokį išskirtinumą, kad pas mus didžioji dalis paskolų yra su kintamomis
palūkanomis. Tai reiškia, kad palūkanoms besikeičiant, keičiasi visos rinkos
palūkanos – EURIBOR turi tiesioginę įtaką, priklausomai nuo to, kokio jis
termino.
Vakarų šalyse, ypatingai JAV, ten daugėja fiksuotų palūkanų arba net
fiksuotų visam laikotarpiui. Čia ir atsiranda skirtumai. Jei kažkas ėmė paskolą
prieš 10 metų, ar net tris metus ir fiksavo savo palūkanas, tai, akivaizdu, kad
šios palūkanos nesikeičia.
Įdomu, kodėl žmonės nesiima fiksuoti
palūkanų, o tai yra dėl to, kad mūsų rinkoje nėra pasiūlos užsifiksuoti,
pavyzdžiui, 10 ar 20 metų. Čia ir atsiranda tas didžiulis skirtumas“, – sakė.
Pasak ekonomisto, dar viena
priežastimi, kodėl, galiausiai, mokame daugiau, galima laikyti ir bendrą
lietuvių meilę NT.
„Tai reiškia yra didžiulė paklausa
paskoloms, o kai ji yra, tai veikia ir iš kitos pusės – bankų maržos, sutikime,
yra šiek tiek aukštesnės“, – teigė M. Dubnikovas.
Jis aiškino, kad gyventojams
vidutiniškai per metus paskolos brango apie 2,7 tūkst. Eur.
„Našta kris ant žmonių pečių, kas
yra pasirinkęs kintamas palūkanas. Dalis jau tai suprato, dalis didesnes
sąskaitas jau gavo, o dalis gaus ir tai supras.
Lyginant praėjusių metų įmokas už
paskolas su šių metų įmokomis, jos dažnai skiriasi ir 25 proc., yra
padidėjusios net ketvirčiu. Tas slėgis, jis bus.
Atsižvelgiant į tai, kad vidutinė paskola
Lietuvoje buvo 90 tūkst. Eur, tai palūkanų padidėjimas 3 proc., kuris dabar jau
yra įvykęs, tai sudaro apie 2,7 tūkst. Eur per metus arba maždaug 240 Eur per
mėn.“, – skaičiavo jis.
Ekonomisto teigimu, rinką
prižiūrintis Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų ir sureguliavo, kad būtų negalima
skolintis daugiau nei 40 proc. pajamų siekiančios įmokos.
„Tai reiškia, į visų paskolų
aptarnavimą galima nukreipti ne daugiau nei 40 proc., o tai mūsų rinką daro
saugesnę <...>
Ką Lietuvos bankas dar gali
padaryti, tai reikėtų diskusijos, ar neturėtume mes turėti mechanizmų, kur
žmonės savo paskolas galėtų fiksuoti iki grąžinimo laikotarpio ir turėtų labai
aiškią prognozę, kiek reikės mokėti“, – siūlė jis.
Kalbėdamas apie EURIBOR, ekonomistas
aiškino, kad didžioji palūkanų augimo dalis jau praėjo.
„Didžioji šuolio dalis – jau
įvykusi. Jeigu žiūrėtume į JAV, kuri iš tiesų demonstruoja, kaip gali judėti
palūkanos, tai šiuo metu ji turi 4,5 proc. bazines palūkanas ir jau metų
viduryje, prognozuojama, kad skaičius gali pasiekti 5 proc., bet nuo metų
vidurio ims mažėti“, – teigė jis ir prognozavo, kad EURIBOR pas mus turėtų
kilti dar visus šiuos metus ir pasiekti 4 proc.
„Mes grįžtame į normalias palūkanas,
kas liečia EURIBOR, 2,8-3 proc. ilgesniu laikotarpiu yra mediana. Tai, ką
turėjome prieš tai, tai buvo nenormalu, nes pinigai nekainavo ir „ant jų“ išaugo ištisa karta
žmonių“, – teigė ekonomistas."
Fiksuotos palūkanos padidina bankų riziką, todėl tokios paskolos paprastai yra brangesnės. Kadangi mums vis dar nemoka europinių atlyginimų, o kainos bendroje rikoje jau yra europinės, todėl skurstame. Mums tos fiksuotos palūkanos yra pernelyg brangios. Todėl rizikuojame ir imame kintamas. Dabar atėjo krizė, nukentėsime dėl tų kintamų palūkanų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą