Bandymai kalbėtis su Kinija atsitrenkia į sieną: konservatoriai toliau stabdo Lietuvėlės prekyba su pasaulio fabriku - Kinija

 Aišku, kam jie visa tai daro - kad mūsų visų sąskaita pasipiarinti tarp kvailų kaimiečių, pavaizduoti kietus kovotojus.

"Seimo konservatoriai nesutinka, kad Lietuvai reikėtų stengtis atkurti diplomatinius ir ekonominius santykius su Kinija, siųsti apie tai žinią. Priešingai – politikų nuomone, nuo komunistinės Kinijos derėtų nusigręžti ir dairytis saugesnių rinkų, nes kitaip galime stipriai nukentėti.

 Užsienio reikalų ministerija šiuo klausimu kiek nuosaikesnė: viena vertus, vyrauja įsitikinimas, kad laisvė nuo Kinijos ilgainiui taps privalumu, reiškiamas džiugesys, kad Lietuvos verslas rado, į ką išmainyti šią rinką, kita vertus, tikimasi, kad Kinija su Lietuva bendradarbiaus.

Lietuvos siekiai ir šauksmas Kinijai

Kinijai pritaikius ekonominio ir politinio spaudimo priemones prieš Lietuvą, lietuviškų prekių eksportas į šią šalį krito.

Pirmadienį dalyvaudama laidoje „LRT forumas“ ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė norinti, kad prekyba su Kinija atsistatytų, to esą siekiama.

 „Tai yra Kinijos pritaikytos neoficialios, nedeklaruotos sankcijos ir tarptautinės prekybos susitarimų sulaužymas. Jos yra skirtos iš Lietuvos išvažiuojančioms prekėms, bet efektą turi į bendrą Europos Sąjungos rinką. Kitaip tariant, ne Vilnius yra kaltas, kad Pekinas pritaikė sankcijas Briuselio atstovaujamai organizacijai, bendrai rinkai <...>. Lietuva nepasirinko nutraukti prekybos ryšių su Kinija. Aš norėčiau, kad prekyba atsistatytų ir Europos Sąjunga, Europos Komisija deda pastangas, kad tai įvyktų“, – kalbėjo ministrė.

„Žinoma, siekiame, kad eksportas, kam vis dar to reikės, į Kiniją atsidarytų, niekas nenori, kad jam būtų pritaikomos sankcijos, kurios yra nedeklaruotos, kurios yra neaiškios – vieną dieną mėsa, kitą dieną hi-tech'as, kitą dieną dar kas nors. Tai yra neadekvati elgsena“, – pažymėjo ji.

Antradienį panašią poziciją išsakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

„Lietuva ir konflikto įkarštyje sakė, kad nenori diplomatinių santykių nutraukimo, nenori išsiųsti ambasadoriaus namo, kad nori toliau tęsti abiem pusėms priimtiną bendradarbiavimą. Tai jei šį mūsų šauksmą Kinija išgirs, manau, bus galima santykius normalizuoti“, – „Žinių radijui“ komentavo patarėja, kurią cituoja ELTA.

 Ji pažymėjo, kad palaikyti draugiškus santykius, „nesusipykti“ su antrąja pasaulio ekonomika siekia Europos Sąjunga ir Lietuvos sąjungininkai, tačiau tai, A. Skaisgirytės nuomone, reikėtų daryti atsargiai.

Kad Kinija keičia savo laikyseną dėl bendradarbiavimo su Lietuva ir rodo norą diskutuoti, trečiadienį BNS patvirtino prezidentas Gitanas Nausėda. Šį klausimą Davose jis aptarė su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) generaline direktore Ngozi Okonjo-Iweala.

Pavilionis: plėsti santykius su Kinija būtų klaida

Visgi, konservatoriaus, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio įsitikinimu, plėtoti santykius su Kinija, siųsti apie tai signalus Lietuvai būtų klaida ir, pirmiausia, dėl to, kad Kinijos užsienio politika įgyja vis daugiau stalinistinių bruožų.

„Kinija neleidžia rinktis, Kinija, neleisdama plėsti ryšių su Taivanu, iš esmės prievartauja pasirinkti tik ją, nors mes formaliai juk diplomatinių santykių su Taivanu neužmezgėme, diplomatinės atstovybės, kaip jie teigia, neatidarėme. Tiesiog šakinė ministerija atidarė savo atstovybę, kaip ir Taivanas atidarė atstovybę, kuri plečia ekonominius, politinius, kultūrinius ryšius, bet tai nėra diplomatinė atstovybė.

Pykti pasirinko Kinija, apriboti santykius nusprendė Kinija, ekonomines sankcijas pasirinko Kinija. Manau, jeigu ji pasirinko taip, ji ir turėtų atsitraukti nuo to žingsnio“, – Delfi komentavo parlamentaras.

Visgi, jis reiškė abejones, kad Kinija keis savo nusiteikimą dėl ryšių su Lietuva.

 „Aš nemanau, kad Kinija atsitrauks nuo politikos, kuri, visų pirma, nukreipta prieš Taivaną. Tai, tiesą pasakius, priklausys ir nuo mūsų sėkmės Ukrainoje. Jeigu Ukrainos "pergalė" bus įtvirtinta, manau, yra galimybė, kad Kinija sumažintų savo agresiją ir ketinimus, nukreiptus prieš visą demokratinę tvarką pasaulyje, kurios ji nenori. Savaime aš netikiu, kad tokie atsitraukimai vyktų“, – dėstė Ž. Pavilionis.

Be to, jis pabrėžė, kad Kinija siekia gilesnių santykių su Rusija, o su ja Lietuva nenori turėti nieko bendro.

„Nežinau, ar bet koks politikas Lietuvoje turėtų rekomenduoti plėsti santykius su valstybe, kuri palaiko Rusiją. Manau, tai būtų klaida“, – vertino Ž. Pavilionis.

Analogija su Rusija ir Baltarusija

Lietuvos santykiai su Kinija, jo matymu, turėtų vystytis ta pačia linkme, kokią pritaikėme autokratinėms Rusijai ir Baltarusijai – derėtų kuo labiau atsiriboti, rasti alternatyvias rinkas.

„Mes dešinieji nuolat sakėme, kad tai (santykiai su Rusija ir Baltarusija – Delfi) yra pavojinga, tačiau mumis netikėjo.

Aš kaip buvęs diplomatas ir kaip žmogus beveik 30 metų dirbantis užsienio politikoje, patikėkite, nematau perspektyvos, kad komunistinė Kinijos valdžia pati savaime pasikeistų. Ji nepasikeis, ji kol kas vis labiau vanagėja, vis labiau primena stalinistinę Rusiją ir, aišku, mokosi, žiūri. Bet aš nematau [su ja] ateities, kaip nemačiau ateities santykiuose su Rusija ir Baltarusija“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

 Todėl, anot jo, Lietuvos strategai, politikai, diplomatai turėtų jaustis atsakingi prieš verslą, perspėti dėl santykių su autokratinėmis valstybėmis pavojaus ir tuo pačiu raginti prekybinius santykius vystyti su demokratiškomis, technologiškai išsivysčiusiomis laisvojo pasaulio valstybėmis Indijos–Ramiojo vandenyno regione, ta pačia JAV, Vokietija.

„Mano, kaip politiko, raginimas – laikytis su tomis labiausiai pažengusiomis, stabiliausiomis valstybėmis, kurios negresia mūsų laisvei ir demokratijai. Matant tai, kaip elgiasi Kinija, aš tikrai nestatyčiau ant jokių santykių. Nes kas įvyks, pasakykite, jeigu vieną dieną ryte mes atsibusime ir pamatysime karinį konfliktą Taivano sąsiauryje?“ – iškėlė klausimą Seimo komiteto pirmininkas.

Staigus santykių nutraukimas artimai su Kinija susisaisčiusioms Vakarų valstybėms kainuotų daugiau nei Rusijos atstūmimas, kalbėjo politikas.

„Žinant, kad toks rytas gali ateiti, nes komunistinė Kinija apie tą rytą ir primena kiekvieną rytą, aš tikrai nestatyčiau ant plėtros santykių su komunistine Kinija, nes mes pasirinkome: esame JAV, NATO pusėje, esame laisvės pusėje ir mes šių pusių tikrai nepakeisime“, – tvirtino Ž. Pavilionis.

Maldeikis: kuo santykių bus mažiau, tuo mažiau skaudės

Apie tai, kad su Kinija prekybinius santykius užmezgusiam, ar ateityje megsiančiam, verslui kyla rizikų ir jos tik didės, kalbėjo ir kitas konservatorius, Seimo Europos reikalų komiteto narys Matas Maldeikis. Tas rizikas verslas, anot jo, ir turi prisiimti.

 „Ten, kur eina Kinija, apie jokį didelį verslą, bendradarbiavimą mes negalėsime kalbėti. Visame laisvame pasaulyje po 5–7 metų pagrindinė tema bus, kaip, kuo greičiau, kad ir skausmingai, nutraukinėti prekybos grandines.

Nes ten, kur eina Kinija, kokia ji tampa autokratinė, kokius turi tikslus laisvojo pasaulio atžvilgiu – ne tik okupuoti Taivaną, bet apskritai komunistai yra aiškiai užsibrėžę tikslą iki 2049 metų tapti dominuojančia valstybe pasaulyje <...> – JAV su tuo nesitaikys, Europos Sąjunga su tuo nesitaikys, ir tik laiko klausimas, kai mes turėsime labai aštrius konfliktus su Kinija. Todėl kuo mes dabar santykių su Kinija turėsime mažiau, tuo po to vėliau mums mažiau skaudės juos nutraukinėti“, – Delfi komentavo M. Maldeikis.

Jo nuomone, tas verslas, kuris rado alternatyvas, į Kinijos rinką neturėtų sugrįžti nepaisant to, jei Lietuvos ir Kinijos santykiai normalizuosis. Politikas sakė nujaučiantis, kad Kinija to sieks.

„Iš to, ką aš nujaučiu, Kinija norėtų greičiau išspręsti šį klausimą ir jį užmiršti, ir grįžti prie bendradarbiavimo, koks buvo anksčiau. Jis buvo nedidelis, bet politiškai mes bent jau turėjome ambasadas, nors neturėjome didelių investicijų“, – dėstė M. Maldeikis.

Kinija, kuri atsisakė priimti lietuviškas prekes, apribojo diplomatinius santykius, Lietuvoje siekė sukelti sumaištį ir nuversti mūsų Vyriausybę, vertino Seimo narys, ir visa tai, anot jo, neišdegė.

 „Dabar iš pavyzdžio, kurį Kinija norėjo parodyti visam pasauliui, kas atsitinka (kai darome kažką, kas Kinijai nepatinka – Delfi), mes tampam geruoju pavyzdžiu, kas atsitinka, kai nutraukti grandines su Kinija. Kinai tai puikiai supranta ir jie norėtų, kad šitas pavyzdys greičiau išsispręstų“, – komentavo parlamentaras.

Landsbergis: esame laisvi nuo Kinijos, tai bus privalumas

Pekinui pritaikius ekonominio spaudimo priemones prieš Lietuvą, į mūsų pusę stojo JAV, Europos Sąjunga, Taivanas, Australija, kitos valstybės. Ir tai, anot M. Maldeikio, taip pat yra paskata Kinijai atkurti santykius su Lietuva.

„Kamuolys yra Kinijos pusėje“, – tvirtino M. Maldeikis ir teigė, kad Lietuva dėl geresnių santykių neturėtų dėti jokių pastangų.

„Ne, Lietuva nesugadino savo santykių su Kinija, tai Kinija sugadino savo santykius su Lietuva, nes mes nepažeidėme vienos Kinijos principo, mes nepažeidėme nė vieno įsipareigojimo prieš Kiniją ir prieš tarptautinę bendruomenę, turiu omenyje Europos Sąjungą“, – aiškino konservatorius.

„Manau, kad trumpuoju ar vidutinės trukmės laikotarpiu, tarkime, iki 2030 metų, tai taps privalumu“, – Vilniuje JAV prekybos rūmų organizuotame forume sakė diplomatijos vadovas, kurį cituoja BNS.

G. Landsbergis teigė pastebintis skirtumą tarp to, kaip su verslu elgiasi demokratinės ir nedemokratinės šalys.

„Mano mąstymas kyla iš to, kad taisyklėmis grindžiama visuomenės tvarka turi būti universali, ji negali būti fragmentuota. Gali nerūpėti žmogaus teisės, bet rūpėti verslo teisės, jos irgi neberūpės, kai neatitiks jūsų intereso“, – kalbėjo ministras.

Turi lūkesčių

Nepaisant tokio požiūrio į nedemokratines šalis, G. Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė nurodė, kad Lietuva iš Kinijos tikisi bendradarbiavimo, grįsto pagarba.

„Lietuva tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo su Kinijos Liaudies Respublika grįsto abipuse pagarba.

Dvišaliuose santykiuose su Kinijos Liaudies Respublika Lietuva nuosekliai laikosi 1991 m. tarp valstybių pasirašyto dvišalio susitarimo, kuriame apibrėžiamas bendradarbiavimas ekonomikos, mokslo, kultūros ir kitose srityse.

Užsienio reikalų ministerija yra ne kartą pabrėžusi, kad Lietuva laikosi „vienos Kinijos“ politikos ir tuo pačiu nori plėtoti kultūrinius ir ekonominius ryšius su tomis valstybėmis ir tais regionais, su kuriais, kaip suvereni valstybė, nori plėtoti“, – atsakyme Delfi dėstė P. Levickytė.

 Ji priminė, kad Europos Komisija dėl Kinijos taikomo ekonominio spaudimo Lietuvai inicijavo bylą PPO, taip pat, – kad Kinijos ir Lietuvos diplomatinis atstovavimas vyksta nebe ambasadorių, o laikinųjų reikalų patikėtinių lygiu.

„Šiuo metu Europos Komisija yra inicijavusi bylą PPO dėl Kinijos neteisėto ekonominio spaudimo Lietuvai ir Europos Sąjungai (ES). O ES šalims narėms sutarus dėl Teisinio instrumento užkertant kelią ekonominei prievartai jau vyksta derybos Europos Parlamente.

ES kuria instrumentus, kad beprecedentis spaudimas Lietuvai ir visai vidaus rinkai nepasikartotų.

1991 m. Lietuvos ir Kinijos Liaudies Respublikos pasirašytame susitarime pažymima, kad šalys užmezga diplomatinius santykius ambasadorių lygiu. 2021 m. iš Vilniaus išvykus Kinijos ambasadoriui, o Lietuvos ambasadorei gavus Pekino nurodymą palikti šalį, diplomatinis atstovavimas vykdomas laikinųjų reikalų patikėtinių lygiu“, – komentavo atstovė spaudai.

Naujos „teisingos kryptys“

Tiesa, teisingai, pasak jos, pasielgė Lietuvos verslas, kuris, atribotas nuo Kinijos, ieškojo kitų rinkų Indijos–Ramiojo vandenyno regione ir rado.

„Džiaugiamės strateginės diversifikacijos rezultatais ir naujų rinkų atsvėrimu Lietuvos verslui Indijos–Ramiojo vandenyno regione.

Trečiadienį paskelbti nauji susitarimai su Taivanu dėl bendradarbiavimo puslaidininkių, gyvybės mokslų, atsinaujinančios energetikos srityse, leidimai eksportuoti lietuvišką jautieną – dar vienas įrodymas, kad Vyriausybės pasirinktos ekonominio bendradarbiavimo kryptys yra teisingos“, – tvirtino P. Levickytė.

 

© ELTA / Marius Morkevičius

Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato, o vėliau leidus atidaryti Taivaniečių atstovybę, Pekino ir Vilniaus santykiai suprastėjo: kaip minėta, diplomatinis atstovavimas sumažintas iki reikalų patikėtinių lygio, dėl ko kyla praktinių problemų, pavyzdžiui, išduodant vizas, Kinija įvedė sankcijas atskirtiems Lietuvos atstovams, atsisakė priimti Lietuvos eksportuojamas prekes, kurioms gali rasti pakaitalus.

Lyginant su 2020 ir 2021 metų tais pačiais laikotarpiais, lietuviškų prekių kilmės eksportas į Kiniją 2022-aisiais smarkiai susitraukė – atitinkamai 86,8 proc. ir 81,5 proc.

Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministrė patikino, kad verslininkai rado alternatyvių rinkų prekybai.

„Lietuviškų prekių eksportas į kitas pietryčių Azijos šalis išaugo 40 proc., turiu skaičius nuo praėjusių metų sausio iki lapkričio – 422 mln. eurų, Indonezija, Malaizija, Japonija, Pietų Korėja, Vietnamas, Taivanas ir Australija, tai jau yra augimas“, – laidoje „LRT forumas“ vardijo A. Armonaitė."

 

Tai, kad galime šiek tiek parduoti Vietnamui, nereiškia, kad turime atsisakyti didžiulės Kinijos rinkos. Tai gryna nesąmonė ir Armonaitės propaganda. Lietuvos Prezidentas šaukia Kinijai. Ministras Landsbergis Kinijai demonstruoja savo nuogą dvokiantį užpakalį. Juokinga Lietuva, tikrai.