„ES Komisija
pristatė planus švelninti genų inžinerijos teisės aktus. Viltis: nauji metodai
turėtų greičiau išvesti atsparius augalus. Tai taip pat turėtų sumažinti
pesticidų naudojimą.
ES Komisija
rimtai: nori gerokai sušvelninti esamą Europos genų inžinerijos įstatymą. Tam
tikroms veislėms, gaunamoms, naudojant naujus genų inžinerijos metodus,
griežtos genų inžinerijos taisyklės netaikomos. Vietoj to joms taikomi tie patys
saugos reikalavimai, kaip ir tradicinėms veislėms, kurios atsirado, pavyzdžiui,
kryžminant ir atrankos būdu. Trečiadienį Europos Komisijos paskelbtas teisės
akto pasiūlymas iš esmės atitinka anksčiau skelbtą projektą.
Tai turėtų padėti
greičiau išvesti naujus augalus maistui ir pašarui, naudojant tokius metodus,
kaip Crispr/Cas genų žirklės. Viltis: naujosios technologijos lems tikslesnius ir greitesnius pokyčius.
Naujoji teisinė
sistema yra skubiai reikalinga, kad žemės ūkis taptų tvaresnis ir atsparesnis,
trečiadienį Briuselyje sakė Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas
Timmermansas. „Ūkininkai gauna naujų, atsparių, augalų. Jie gali juos panaudoti,
kad sumažintų cheminių pesticidų naudojimą ir prisitaikytų prie klimato
kaitos“, – sakė jis.
Supaprastinkite
sudėtingas procedūras
Pasiūlymas
taikomas tik augalams, atsirandantiems dėl vietinės mutagenezės ir cisgenezės,
ir jų maisto ir pašarų produktams. Abiem būdais neįvedami jokie svetimų
organizmų genai. Pasiūlyme aiškiai draudžiama įvesti svetimą genetinę
informaciją (transgenezę).
Iš esmės augalai, užauginti, naudojant naujus genų
inžinerijos metodus (NGT), skirstomi į dvi kategorijas.
Pirma, augalai,
kuriuos galima palyginti su natūraliais ar įprastiniais augalais. Tiesą sakant,
jie turėtų būti prilyginti klasikinėms veislėms. Lemiamas veiksnys yra tai,
kad aptariamas augalas arba šios formos pasikeitimas taip pat galėjo būti
pagamintas, naudojant išbandytus metodus. Antroji grupė yra augalai su
sudėtingesniais pokyčiais. Jiems taikoma sudėtingesnė GMO direktyvos procedūra.
Pirmos kategorijos augalų sėklos turi būti atitinkamai pažymėtos. Tai gali
užkirsti kelią sėklų naudojimui ekologinėje žemdirbystėje. Ten vis dar
uždrausta.
Mažiau karčiųjų
garstyčių, naudojant genų inžineriją
Komisijos
teigimu, rinkoje jau yra arba netrukus pasirodys nauji genetiškai modifikuoti
produktai, kurie yra atsparūs kenkėjams ir ligoms, atsparesni aplinkos
poveikiui, kurių maistinė vertė yra geresnė arba kuriems reikia mažiau
pesticidų. Pavyzdžiui, JAV rinkoje yra mažiau karti garstyčių daržovė.
Neruduojantys bananai leidžiami Filipinuose, nes jie mažina maisto švaistymą ir
anglies dvideginio išmetimą. Taip pat bus galima auginti patobulintas kultūras,
pavyzdžiui, mažai glitimo turinčius kviečius arba virusams atsparius kukurūzus.
ES Komisija
naujuose pasiūlymuose neįžvelgia jokios rizikos žmonėms ar aplinkai,
priešingai. Ji paaiškino, kad dabartiniai reglamentai – ypač GMO reglamentai –
atsilieka nuo mokslo ir technologijų pažangos. Daugelis tyrėjų ir mokslinių
organizacijų sieks panaikinti reguliavimą.
Vartotojai taip
pat turėtų gauti naudos iš palengvinimo. Tikimasi, kad ateityje jie galės
rinktis iš didesnio skaičiaus maisto produktų, pavyzdžiui, geresnio skonio ar
mažiau alergizuojančių medžiagų.
Siekiant užtikrinti pasirinkimo laisvę visoje
tiekimo grandinėje, viešame registre turi būti pateikiama informacija apie
naujų veisimo metodų naudojimą.
Diskusija apie
patentus
Į Komisijos
pasiūlymą neįtrauktas klausimas, kaip turi būti sprendžiama patentų teisė.
Rengiantis iki šio taško tarp skirtingų interesų grupių kilo sprogimų.
Briuselis nori tai atremti ir atidžiai stebėti naujojo teisės akto poveikį.
Kritikai jau skundėsi, kad didelės korporacijos gali įgyti dar didesnę įtaką
maistui per patentus ir apeiti esamą veislių apsaugą. Vokietijos ūkininkų
asociacija taip pat kritikuoja patentus, tačiau apskritai pasiūlymą vertina
teigiamai. Pavyzdžiui, Federalinė gamtos apsaugos agentūra buvo kritiškesnė.
Nauji genų inžinerijos metodai gali sukelti pavojų ir neigiamą poveikį
ekosistemoms." [1]
Kaip visada, rinkėjų nerinkta Europos Sąjungos Komisija pataikauja didžiulėms korporacijoms, nes tikisi didelių kyšių. Jei naujosios augalų veislės bus kenksmingos grybams ir vabzdžiams (nesijaudinkite, tiesiog "atsparios" jiems), kurių genomas yra panašus į mūsų, žmonių, tai jos bus kenksmingos ir mums, žmonėms. Tas kenksmingumas gali pasireikšti per ilgesnį laiką, todėl gali nebūti akivaizdus iš karto. Skanus ir sveikas maistas buvo iki šiol vienu iš Europos patrauklumo faktoriumi. Dabar pageidauja ir jį sunaikinti. Jei Europos Sąjungos Komisija nori tokio maisto, tai pati tegul ir valgo. Skanaus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą