„Visame besivystančiame pasaulyje mineralų turtingos šalys teigia, kad siekia užbaigti tik gavybos ir eksporto erą.
Šalys, kuriose yra daug elektra varomų transporto priemonių gamybai būtinų sudedamųjų dalių, gilinasi ir bando užimti didesnę dalį laukiamo elektromobilių bumo.
Kai kuriose Lotynų Amerikos, Afrikos ir Pietryčių Azijos šalyse vyriausybės riboja neapdorotų mineralų eksportą, reikalaudamos, kad kalnakasiai perdirbimo gamyklas statytų vietoje, ir siekia sugriežtinti užsienio eksploatuojamų kasyklų kontrolę. Šie žingsniai kartais apibūdinami, kaip išteklių nacionalizmas, o didėjantis jų populiarumas keičia tiekimo grandines, kurios yra pagrindas perėjimui prie švaresnių energijos formų.
Indonezija uždraudė neapdoroto nikelio eksportą, paskatindama užsienio bendroves šalyje statyti milijardų dolerių vertės įrenginius, kurie rūdą paverčia didesnės vertės medžiagomis elektromobilių akumuliatoriams. Zimbabvė tą patį bando padaryti su ličiu. Kairiųjų lyderiai Čilėje ir Meksikoje siekia didesnės valstybės kontrolės savo šalių ličio atsargoms.
Pasak Tarptautinės energetikos agentūros, elektrinėms transporto priemonėms reikia šešis kartus daugiau mineralinių medžiagų, nei įprastiems automobiliams. TEA 2021 m. ataskaitoje apskaičiavo, kad mineralinių medžiagų paklausa elektromobiliams ir baterijų laikymui iki 2040 m. gali išaugti 30 kartų.
Besivystančioms šalims, kuriose šie ištekliai iškasami iš žemės, švarios energijos perėjimas yra puiki galimybė sustiprinti jų ekonomiką, sakė Carole Nakhle, Londone įsikūrusios energetikos konsultacinės įmonės Crystol Energy vadovė.
„Tai bus jų duona ir sviestas ateinančius metus“, – sakė ji. „Jie bus gana tvirtai prisirišę prie šio sektoriaus ir norės išspausti pajamas“.
Valstybiniai veiksmai, kuriais siekiama šio tikslo, kelia pavojų pereinamajam laikotarpiui ir gali atgrasyti investicijas į naujas kasyklas, reikalingas tiekimui palaikyti, sakė Nakhle. Kiti ekonomistai teigia, kad dėl to taip pat gali padidėti kritinių medžiagų kaina, padidėti reguliavimo našta įmonėms ir ateityje atsirasti jų trūkumas.
„Tai turi būti visapusiškas neigiamas energijos perėjimo veiksnys“, – sakė Simonas Evenettas, tarptautinės prekybos ir ekonominės plėtros profesorius iš Sankt Galeno universiteto (Šveicarija). Intervencinė politika padidins EV mineralų tiekimo iššūkį, sakė jis.
Kiti pabrėžia, kad vyriausybės visur – tiek turtingose, tiek besivystančiose šalyse – imasi veiksmų, kad kuo geriau išnaudotų perėjimą nuo anglies dvideginio energijos.
„Jeigu išsivysčiusios ekonomikos tai padarys, kodėl nesitikėtume, kad to darys ir besivystančios bei vidutines pajamas gaunančios šalys? sakė Cullenas Hendrixas, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto Vašingtone vyresnysis bendradarbis.
Rūdos turtingos šalys taip pat siekia pakilti vertės grandinėje, užuot tiesiog tiekusios pirmines žaliavas, sakė Hendrixas.
Indonezija, Pietryčių Azijos mineralų jėgainė, supykdė prekybos partnerius 2020 m. uždraudusi žaliavinio nikelio eksportą, tačiau tai pasiteisino. Įmonės iš visos Azijos ir JAV investuoja į nikelio perdirbimo gamyklų statybą šalyje, todėl Indonezija tampa svarbia EV tiekimo grandinės dalyve.
Šios sėkmės paskatinta Džakarta birželį uždraudė eksportuoti kitą EV akumuliatoriams reikalingą medžiagą – boksitą. Pareigūnai teigia norintys, kad lydyklos atsirastų visoje šalyje. Dar per anksti pasakyti, ar tai įvyks, tačiau kol kas tokių įrenginių trūkumas verčia kalnakasius apriboti gamybą, teigia kasybos ekspertai.
Politika sukėlė trintį. Europos Sąjunga 2021 metais padavė Indoneziją prieš Pasaulio prekybos organizacijos tribunolą, teigdama, kad jos nikelio eksporto draudimas pažeidžia prekybos normas ir iškreipia rūdos kainą. Indonezija teigė, kad ši politika palaiko vietos industrializaciją. Ji bylą pralaimėjo ir, išlaikydama draudimą, pateikė apeliaciją.
Šalis taip pat aktyviau vykdo įstatymus, reikalaujančius, kad užsienio kalnakasiai atsisakytų verslo Indonezijoje. Neseniai vykusiuose parlamento posėdžiuose įstatymų leidėjai minėjo didelę nikelio paklausą ir paprašė, kad Brazilijos „Vale“, kuri per savo Indonezijos įmonę kontroliuoja nikelio atsargas, sumažintų savo akcijų paketą, kad didžioji bendrovės dalis būtų Indonezijos rankose. Vale sakė, kad planuoja tai padaryti.
Panašių žingsnių imasi ir kitos šalys. Meksika pernai uždraudė privačias ličio kasybos koncesijas. Vasario mėnesį prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras nacionalizavo ličio telkinius ir perdavė atsakomybę už jų plėtrą šalies energetikos ministerijai.
Balandžio mėnesį Čilės kairiųjų pažiūrų prezidentas Gabrielis Boricas pristatė strategiją, kuri suteiktų valstybei didesnę ličio kontrolę. Tauta yra pirmaujanti gamintoja vadinamajame ličio trikampyje, kur ji jungiasi su Bolivija ir Argentina – atokių dykumų ir aukštumų plotu, kuriame yra 53 % pasaulio ličio išteklių.
Politika, kuriai reikalingas Kongreso pritarimas, reikalauja, kad bet kuri privati įmonė, užsienio arba vietinė, kuris nori išnaudoti litį, kad prisijungtų prie valstybės.
Afrikoje, į pietus nuo Sacharos, vyriausybės stengiasi gauti didesnę finansinę grąžą iš savo mineralinių išteklių. Gvinėja, pagrindinė boksito gamintoja Vakarų Afrikoje, praėjusiais metais nustatė minimalią eksporto kainą ir paragino įmones statyti vietines perdirbimo gamyklas." [1]
1. World News: Mineral-Rich Nations Want Piece of EV Pie. Emont, Jon.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 03 July 2023: A.18.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą