Nes tikriems Lietuvos politikams toks karas yra labai pavojingas:
“Baltijos šalys turi
geostrategiškai pažeidžiamų vietų, į kurias būtina atkreipti dėmesį:
• Dėl to, kad yra mažos, jų strategijoms trūkta gelmės.
Ukraina sugebėjo gintis plačiu mastu ir, pasinaudodama tuo mastu, laimėti
laiko, kad sustiprintų savo gynybą, o Baltijos šalys tokios galimybės neturi. Pavyzdžiui,
Vilnių nuo sienos su Baltarusija, kurioje dabar dislokuotos Rusijos pajėgos,
teskiria 30 kilometrų. Galima tik priminti, kad per mėginimą užimti Kyjivą
Rusijos pajėgos į Ukrainą sugebėjo prasiskverbti per 244 kilometrus.
• NATO pastiprinimo pajėgos turi įveikti didelius atstumus,
kad pasiektų galimą fronto liniją, – net 10 kartų didesnius nei Šaltojo karo
metais.
• Vienu didžiausių pažeidžiamumų tenka vadinti Suvalkų
koridorių, einantį nuo Kaliningrado srities šiaurėje iki Rusijai palankios
Baltarusijos pietuose. Jį galima lyginti su Fuldos koridoriumi, veikusiu per
Šaltąjį karą.
Jei kiltų
karas, iš abiejų koridoriaus pusių atakuojančios Rusijos raketos ir artilerija
sukurtų visa apimančią ugnį ir sužlugdytų bet kokį NATO bandymą suteikti
Baltijos šalims pastiprinimą sausuma.
Rusija net gali ryžtis uždaryti koridorių, dislokuodama
sausumos pajėgas“, – vardijama apžvalgoje. Taip pat akcentuojama, kad Baltijos
šalys dėl savo mažos teritorijos ir nedidelių pajėgumų „net dėdamos didžiules
pastangas, be viso NATO aljanso pagalbos nėra pajėgios apginti regiono.“”
Reikia pridurti, kad šiuolaikinės gynybos priemonės daro transportą
lėktuvais ir laivais į kariaujančias teritorijas neįmanomu. Mums belieka žymiai pagerinti
Lietuvos diplomatiją, pasukant link Austrijos ir Šveicarijos lygio neutralumo
politikos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą