V. Putinas: Rusijos ekonomikai sekasi geriau, nei tikėtasi

“Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, pareiškė, kad Rusijos ekonomikos rezultatai geresni nei tikėtasi. Michailas Mišustinas, ministras pirmininkas, jam pranešė, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas buvo stebėtinai teigiamas, o infliacija mažesnė nei prognozuota.

Šiais metais BVP augimas gali viršyti 2%, o metinė vartotojų kainų infliacija gali neviršyti 5%, sakė M. Mišustinas per susitikimą Kremliuje. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Rusijos ekonomika šiemet augs 0,7%, pranešė „Reuters“.

„Mūsų rezultatai, bent jau kol kas, sakykime atsargiai, yra geresni nei anksčiau tikėtasi, geresni nei prognozuota“, – sakė V. Putinas, kaip teigiama stenogramoje Kremliaus interneto svetainėje.

Birželio pabaigoje „Reuters“ apklausti analitikai prognozavo, kad 2023 m. Rusijos BVP augimas sieks 1,2%, o infliacija – 5,7%.

Rusijos ekonomika 2022 m. laikinai susitraukė tik 2,1%, kai Kijivo sąjungininkai įvedė plačias sankcijas Maskvai dėl įvykių Ukrainoje.

Rusijos technokratai padėjo iš dalies kompensuoti šį smūgį pertvarkydami ekonomiką ir skatindami ją grynaisiais pinigais, o finansų ministerija anksčiau pranešė, kad per pirmuosius penkis šių metų mėnesius viešosios išlaidos, palyginti su ankstesniais metais, buvo 26,5% didesnės.

Antradienį V. Mišustinas sakė V. Putinui, kad jei nebus force majeure aplinkybių, ekonomika šiais metais veiks gerai.

„Gerbiamas Vladimirai Vladimirovičiau (Putinai), šalies ekonomika ir toliau užtikrintai atsigauna, nepaisant sankcijų, nepaisant visų kliūčių, sudaromų mūsų šaliai“, – sakė Mišustinas.

Finansų ministras Antonas Siluanovas ne kartą yra sakęs, kad Rusijos biudžeto deficitas šiais metais neviršys 2% BVP, nors dauguma analitikų su tuo nesutinka.

Tarptautinis valiutos fondas yra vienas iš tų, kurie tikisi, kad šiais metais Rusijos biudžeto deficitas smarkiai padidės.

Anksčiau VŽ rašė, kad Rusijos ekonomikai išsilaikyti virš vandens padeda ir Azijos rinka. 2021 m. Azijos ekonomikos sudarė 39% pasaulio nominaliojo BVP. Eksportas siekė 36% pasaulio eksporto, o penkios didžiausios Azijos ekonomikos kartu – Kinija ir Honkongas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras ir Indija – sudarė ketvirtadalį viso pasaulio importo. Šiuo metu Azijos ekonomika sudaro tris ketvirtadalius, o Kinija ir Indija – pusę pasaulio BVP metinio augimo. Tad Rusija didžiąją dalį savo prekybos nukreipė į Azijos šalių ekonomiką.”

Buvo aukštai skraidanti poezija apie nepaprastas, „šluojančias“, sankcijas Rusijai. Dabar pažiūrėkime, koks yra politinis atsakas Vakarų lyderiams, įvedusiems šias sankcijas. Ekonominis chaosas Vakaruose, kurį sukėlė šios sankcijos, iš tiesų yra šluojantis.