„PARTIJA, kuri nori panaikinti eurą, atmeta imigraciją ir neigia klimato kaitą, kenkia Vokietijai, kaip verslo vietai“, – perspėja Karlas Haeusgenas, Vokietijos mašinų asociacijos VDMA vadovas. Raineris Dulgeris, jo kolega iš BDA Pagrindinė Vokietijos darbdavių asociacija teigia, kad stiprūs kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai (AfD) apklausų skaičiai jį erzina asmeniškai ir kaip verslininką. O Siegfriedas Russwurmas, didžiausios Vokietijos pramonės asociacijos (BDI) vadovas, griausmingai šūkavo birželį Bad Saaro mieste vykusiame Rytų Vokietijos ekonomikos forume, teigdamas, kad „ksenofobija ir išankstiniai nusistatymai yra paskutinis dalykas, kurio mūsų šaliai reikia“.
Pokario Vokietijos istorijoje verslo lyderiai retai, jei kada nors, taip atvirai kalbėjo apie didelę politinę partiją. Tačiau AfD vykdoma politika taip pakenktų Deutschland AG interesams, kad pagrindinių verslo asociacijų vadovai, taip pat žinomi bosai skambina pavojaus varpais dėl šliaužiančios rinkimų sėkmės vietos lygmeniu ir apklausose.
AfD prieš dešimt metų pradėjo veikti, kaip vienos problemos partija, orientuota į euroskepticizmą, tačiau nuo to laiko ji tapo populistine, prieš imigraciją nusiteikusia, partija, panašia į kitas kraštutinių dešiniųjų partijas Europoje, tik radikalesnė kai kuriuose savo ekonominės politikos pasiūlymuose. Jis vis dar yra euroskeptiška: „Mes matome ES kaip nereformuojamą ir laikome ją žlugusiu projektu“, – sakoma AfD programos, skirtos kitų metų rinkimams į Europos Parlamentą, prologe. Partija nori panaikinti eurą ir patį parlamentą bei atkurti sąjungą kaip „Europos tautų konfederaciją“. Ji ypač atmeta ES klimato ir migracijos politiką. Ji nori sukurti „tvirtovę Europą“ sustiprindama sienų kontrolę ir didindama deportacijas. Ji yra antiamerikietiška ir (šiomis dienomis sotto voce) prorusiška.
Daugelio Vokietijos verslo elito atstovų nuostabai, pastarosiose apklausose AfD pakilo į antrąją vietą, o maždaug 20% rinkėjų teigė, kad ketina paremti ją per kitus rinkimus. Ji atsilieka nuo Krikščionių demokratų sąjungos, pagrindinės centro dešinės opozicinės partijos, tačiau patogiai lenkia kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partiją. Be to, tai yra stipriausia partija keturiose iš penkių Rytų Vokietijos žemių.
Kovodami su lengvu nuosmukiu, aukštomis energijos kainomis, paslaptinga biurokratija ir nerimu, susijusiu su įvykiais Ukrainoje, Vokietijos verslo lyderiai jau kovoja įvairiais frontais. Bene didžiausią nerimą šiuo metu jiems kelia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, jėgos, kuri dėl Vokietijos demografinių problemų dažniausiai, turi atvykti iš užsienio. Remiantis ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ atlikta 9 000 įmonių apklausa, nepaisant vangios ekonomikos, 43 % apklaustų įmonių nurodė, kad liepos mėn. patyrė kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, o balandį – 42 %. Daugiau, nei 75% mokesčių, teisines ir konsultacines paslaugas teikiančių įmonių teigė nerandančios reikalingų darbuotojų.
Padėjo maždaug 15 mlrd. EUR (16,4 mlrd. dolerių) subsidijų iš Vokietijos vyriausybės, Saksonija ir Saksonija-Anhaltas, dvi rytinės valstijos, neseniai pritraukė bendras 40 mlrd. investicijas iš Intel ir TSMC (Taivano lustų gamintojos). Joms reikės tūkstančių kvalifikuotų darbuotojų. Tačiau AfD yra ypač stipri abiejose vietose. Anot „Intel“ patarėjo, reali ar numanoma vietinė ksenofobija, greičiausiai, taps didele problema, norint, kad talentingi darbuotojai persikeltų į Vokietiją iš užsienio, nepaisant žemų nuomos kainų, erdvių gausos ir nemokamų darželių bei mokyklų.
Vyriausybė sprendžia šią problemą. „Šiandien darbuotojai ir kvalifikuoti darbuotojai... gali pasirinkti, kur eiti. Ir dažnai tariamai švelnūs veiksniai lemia skirtumą“, – sakė Scholzas susitikime Bad Saarow mieste. Jis sakė, kad vokiečiai turi suprasti, kad „kvalifikuoti darbuotojai iš užsienio ne tik reikalingi, bet ir tikrai laukiami“, ir pažadėjo pristatyti moderniausią pasaulyje imigracijos sistemą. Rugpjūčio 23 d. jo kabinetas tinkamai priėmė įstatymą, sušvelninantį Vokietijos pilietybės gavimo taisykles, pvz., laikotarpį, kurį pareiškėjas turi gyventi Vokietijoje. Tačiau to nepakaks, kad būtų sumažinta AfD daroma žala gobšiems verslininkams.“ [1]
Tarp kitko, man irgi būtų gerai gauti pusdykiai kvalifikuotos darbo jėgos. Kas to nenori?
1. The last thing the country needs. The Economist; London Vol. 448, Iss. 9361, (Sep 2, 2023): 27.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą