Kadangi pono Putino Rusija yra gana konservatyvi, valdantys lietuvių šalelę, Lietuvos ekskomunistai apsimeta liberalais. Jie palaikė Amerikos liberalus, kuriuos valdė Bidenas. Dabar, po Trumpo pergalės, Lietuvos diplomatinis korpusas yra pasimetęs. Padėkime jiems. Kaip atliekamas šis darbas?
„Moteris, kuri pažinojo visus
Autorė Meryl Gordon
Grand Central, 496 puslapiai, 34 doleriai
Vašingtonas žinojo, kad yra žinomų šeimininkių. Būdama bendraujanti ketvirtojo šalies prezidento žmona, Dolley Madison subūrė kariaujančius Kongreso narius į jos pasakiškas trečiadienio vakaro „svetaines“. Tada buvo Alice Roosevelt Longworth – stiprios valios, aštrialiežuvė prezidento Teodoro Ruzvelto dukra ir Rūmų pirmininko Nicholaso Longwortho žmona. Pagalvėlė jos svetainėje buvo išsiuvinėta su užrašu: „Jei negali apie ką nors pasakyti ko nors gero, atsisėsk čia, pat prie manęs“.
Tačiau Dolley ir Alice buvo, mažai sugebančios, dailiosios lyties atstovės, palyginti su Perle Mesta, turtinga našle iš Oklahomos, kuri Vašingtono visuomenėje karaliavo nuo XX amžiaus trečiojo dešimtmečio iki jos mirties 1975 m. Viena, labiausiai atpažįstamų, jos eros moterų, šiandien ji mažai žinoma – nebent jūs susipažinęs su Irvingo Berlino 1950 m. Brodvėjaus miuziklu „Call Me Madam“, kurį įkvėpė Mestos žvali asmenybė ir jos paskyrimas JAV ministre Liuksemburge 1949 m. (de facto – JAV ambasadore). Serialo lyrika nurodo žvaigždę, kurią originaliame pastatyme suvaidino Ethel Merman, kaip „šeimininkę su daugiausiai kamuolių“.
Šiuolaikiškai kalbant, Mesta buvo Vašingtono šeimininkių „GOAT (angl. Gretest Of All Times“ – lietuviškai: visų laikų didingiausia. Autorė-žurnalistė Meryl Gordon nuostabiai išsamiai pristato Mesta gyvoje ir skaitomoje biografijoje „Moteris, kuri pažinojo visus“. P. Gordon taip pat yra parašiusi stiliaus ikonos Bunny Mellon ir Manheteno visuomenininkės bei filantropės Brooke Astor biografijas.
Knygos pavadinimo „visi“ apima prezidentus nuo Woodrow Wilsono iki Richardo Nixono, taip pat A-sąrašo narius iš kitų sferų. Judy Garland, Wehrner von Braun, Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir beveik kiekvienas politikas ir jo žmona, pravažiavę per sostinę per jos gyvenimo dešimtmečius, pasirodė pas Perle. Harry Trumanas, Dwightas Eisenhoweris ir Lyndonas Johnsonas buvo artimi draugai.
Gimusi „Pearle“ Skirvin 1882 m., Mesta didžiąją jaunystės dalį praleido Teksase ir Oklahomoje, kur jos tėvas sukaupė turtus iš naftos ir nekilnojamojo turto. Pakeliui ji pakeitė jos vardo rašybą į prancūzišką „Perle“, kurią laikė kosmopolitiškesne. 1917 m. ji ištekėjo už George'o Mesta, Pitsburgo staklių magnato. Kai Pirmojo pasaulinio karo metais prezidentas Wilsonas paskyrė George'ą į vyriausybės valdybą, Mestai pradėjo leisti laiką Vašingtone.
Kaip Mesta rašė savo 1960 m. atsiminimuose, tuo laikotarpiu „pradėjau suprasti, kaip Vašingtono šeimininkė gali būti politikos veiksnys, turėdama tinkamus žmones reikiamu metu“.
George'as mirė nuo širdies smūgio 1925 m.
Mesta pradėjo, kaip respublikonė, palaikanti Calviną Coolidge'ą, o vėliau tapdama demokrate FDR administracijos metu, dėl to ji gavo slapyvardį „dviejų partijų Perle“. Ji palaikė sudėtingus santykius su JFK ir Jackie, kurie 80 metų šeimininkę laikė „seną naujieną“, – sako ponia Gordon. Pirmoji ponia įtraukė Mestą į savo asmeninį "nekviesti" sąrašą. Klaidinanti nuotrauka ant knygos viršelio vaizduoja dvi moteris, kurios saldžiai šypsosi viena kitai.
P. Gordon vaizduoja Mestą, kaip draugišką, šiltą moterį, kuri elgdavosi su visų kategorijų žmonėmis maloniai ir pagarbiai. Labiausiai ji mėgo politiką. „Jai patiko vartų sargybinės vaidmuo, – rašo ponia Gordon, – supažindinti vienas su kitu įtakingus žmones ir jausti, kad ji gali formuoti įvykius, bent jau pakraštyje."
Tačiau ji tapo įžymybės statuso, nes stengėsi puoselėti ryšius su žurnalistais. Jos vakarėliuose dažniausiai būdavo darbinės spaudos atstovai, kurie pareigingai rašė apie ją teigiamus straipsnius. (Ji stebėjo.) Jos metinis shindigas žurnalistėms buvo sukurtas tam, kad suteiktų joms galimybę pabendrauti su Vašingtono politiniu elitu, iš kurio jos dažnai būdavo pašalinamos dėl jų lyties. Anot p. Gordon, duomenų bazė newspaperarchive.com siūlo daugiau, nei 98 000 nuorodų į Mesta nuo XX amžiaus trečiojo dešimtmečio iki jos mirties maždaug po 50 metų.
Ne visa aprėptis buvo palanki. Atsižvelgdami į eros seksizmą, žurnalistai per daug dėmesio skyrė Mestos amžiui, kurio ji neatskleidė, ir jos svoriui, kuris svyravo. Kažkaip buvo naujiena, kai sulieknėjusi Mesta viešumoje pasirodė, vilkėdama 10 dydžio suknelę. M. Gordon praneša, kad jos mirties metu joks nekrologas neatitiko jos amžiaus (92 m.).
Kai prezidentas Trumanas įvardijo Mesta, kaip JAV atstovę Liuksemburgo Didžiajai Kunigaikštystei, Valstybės departamento intelektualiniai snobai buvo žiaurūs jų išpuoliuose. Senatorius Owenas Brewsteris, Meino respublikonas, pakilo ją ginti: „Ji nėra nei senatviška, nei dipsomanė, o tai yra daugiau, nei galima pasakyti apie kai kuriuos diplomatinio korpuso narius“. Liuksemburgiečiai savo ruožtu ją dievino. Mesta padarė būtent tai, ko norėjo Trumanas: ji sustiprino Amerikos reputaciją ir sukūrė gerą valią šalyje, kurią sukrėtė karas.
Nors prabangūs Mestos vakarėliai įtraukė ją į žemėlapį, ji turėjo ir rimtą pusę.
Nuo 1930-ųjų ji buvo aistringa rėmėja ir energinga darbuotoja pasiūlyto lygių teisių pakeitimo vardan. Ji buvo pagrindinė demokratų lėšų rinkėja. Ji buvo populiari New York Herald Tribune apžvalgininkė. Ji buvo ištikima krikščionių mokslininkė. Savo gyvenimo pabaigoje, rašo M. Gordon, ji buvo „nacionalinės kultūros tvirtovės dalis“.
Vėlesniais jos gyvenimo metais Mesta žurnalistui sakė, kad Haris Trumanas "išmokė mane visko, ką žinau. Jis man pasakė, kad niekada nebijočiau suburti nesutariančių žmonių. Surinkite juos vakarėliui. Jie taps draugais, iki to, kol tu susigaudysi." Dabar tai yra receptas mūsų pačių nepalankiai politinei kultūrai: švęskime!" [1]
Ponai ir ponios, švęskime, nes Trumpas nugalėjo.
1. Her Glamorous Guest Lists. Kirkpatrick, Melanie. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 22 Jan 2025: A15.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą