Lietuva brangi: Vilniuje vyko protestas prieš Kapčiamiesčio poligono steigimą ir miškų kirtimą

“Šeštadienį Vilniaus centre, Katedros ir Nepriklausomybės aikštėse, vyko mitingas prieš poligono statybas Kapčiamiestyje ir miškų kirtimą, protestuotojai pasisakė už miškų išsaugojimą ateities kartoms.

 

Prieš vidurdienį kelios dešimtys žmonių rinkosi Katedros aikštėje. Renginį organizavo „Sąjūdžio už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta.

 

Jis sakė, kad reikalaus politikų atsakyti į Kapčiamiesčio gyventojų klausimus, į kuriuos net aukščiausieji pareigūnai neatsakė.

 

Susirinkusieji laikė plaktus su užrašais „Šalin rankas nuo Lietuvos miškų“, „Ne poligonui Kapčiamiestyje“, „Sprendimai priimami užmerktomis akimis“ ir kt.

 

„Kai Lenkija atmetė bendro poligono idėją, tapo aišku, kad poligonas yra kelių Lietuvos politikų ambicijos – Gitano Nausėdos, kariuomenės vado ir Lauryno Kasčiūno.

 

Kiek dar turi pastatyti poligonų, kad būtume saugūs?“, – buvo kalbama proteste.

 

Vėliau nuėję prie Seimo esančios Nepriklausomybės aikštės susirinkusieji giedojo Maironio kūrinį „Lietuva brangi“. Mitingo dalyviai žadėjo prie parlamento rinktis ir balandžio 14 dieną.

 

ELTA primena, kad antradienį posėdžiavęs Seimas po pateikimo pritarė Kapčiamiesčio karinio poligono ir mokymo teritorijos įstatymo projektui.

 

Šiuo įstatymo projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.

 

Maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.

 

Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.

 

Gyventojams taip pat bus kompensuojama neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.

 

Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę.

 

Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.

 

Pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

 

Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.

 

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.”

 

Mūsų Tėvynė, jos gamta ir kultūra, jos piliečiai – viskas, kas mums brangu yra beatodairiškai naikinama Lietuvoje. Kokia saujelės Lietuvos politikų siekiama nauda, kurstant pasaulinį branduolinį karą Lietuvoje? Grynai asmeninė. Tokiais skandalais jie nori atkreipti Vakarų dėmesį ir prasimušti į gerai apmokamas NATO bei ES biurokratų karjeras. Nevisada pasiseka. Gabrielius Landsbergis taip persistengė, tiek pridarė visiems nemalonumų, kad nieko gero negavo, dabar sėdi ir komentuoja.

 

Šiuo metu Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje dominuoja kelios pagrindinės įžvalgos apie politikų motyvaciją ir jų karjeros siekius:

 

    Karjera tarptautinėse struktūrose: Politikos apžvalgininkai pastebi, kad aktyvi, o kartais ir agresyvi užsienio politika (pvz., parama Ukrainai ar griežta laikysena Kinijos atžvilgiu) gali būti naudojama, kaip būdas didinti asmeninį matomumą ES ar NATO struktūrose. Tai vertinama kaip „asmeninio CV“ kūrimas aukšto lygio postams Briuselyje ar Vašingtone.

 

    G. Landsbergio situacija: Po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų ir formuojant naująją Europos Komisiją, Gabrieliaus Landsbergio kandidatūra į eurokomisarus nebuvo patvirtinta. Analitikai tai sieja tiek su vidaus politikos nesutarimais Lietuvoje (prezidento pozicija), tiek su galima „nuovargio“ taktika Briuselyje dėl itin griežtų jo pasisakymų.

 

    Retorika ir saugumas: Nors kai kurie kritikai tai vadina „karo kurstymu“, patys politikai savo veiksmus argumentuoja siekiu atkreipti Vakarų dėmesį į realią grėsmę, kad Lietuva neliktų „pilkojoje zonoje“.

    Vidaus politikos prieskonis: Dažnai radikali retorika naudojama, siekiant mobilizuoti savo rinkėjus prieš rinkimus, demonstruojant lyderystę krizės akivaizdoje. Prasimušus aukščiau Lietuvoje, lengviau patekti prie sotesnio lovio Vakaruose.