Ar kam nors pavyko išsaugoti duonos raugo mikroorganizmus užšaldytais ar išdžiovinus?

 

Taip, duonos raugo mikroorganizmus (laukines mieles ir pieno rūgšties bakterijas) išsaugoti užšaldžius arba išdžiovinus ne tik pavyko, bet tai yra vieni patikimiausių būdų ilgalaikiam saugojimui.

 

Štai pagrindiniai būdai, kaip tai daroma:

 

1. Džiovinimas (Saugu ir paprasta)

 

Tai laikoma vienu geriausių metodų, nes išdžiovintas raugas kambario temperatūroje gali išlikti gyvybingas kelerius metus, o kai kuriais atvejais – net dešimtmetį.

 

    Procesas: Aktyvus, pamaitintas raugas plonai užtepamas ant kepimo popieriaus ir paliekamas išdžiūti kambario temperatūroje (be papildomo karščio, kad nežūtų mikroorganizmai).

    Laikymas: Sudžiūvę „traškučiai“ sulaužomi ir laikomi sandariame inde, sausoje ir tamsioje vietoje.

 

2. Šaldymas (Trumpalaikiam ar vidutiniam laikotarpiui)

 

Raugą galima šaldyti tiek skystą, tiek jau išdžiovintą.

 

    Skystas šaldymas: Aktyvus raugas supilamas į šaldymui skirtą indą (paliekant vietos plėstis). Šaldiklyje jis išlieka gyvybingas apie 3–6 mėnesius, vėliau mikroorganizmų koncentracija pradeda mažėti, todėl atgaivinimas užtrunka ilgiau.

    Džiovinto raugo šaldymas: Kai kurie kepėjai rekomenduoja išdžiovintą raugą papildomai įdėti į šaldiklį – tai dar labiau sulėtina bet kokius biologinius procesus ir padeda išlaikyti gyvybingumą dar ilgiau.

 

3. Liofilizacija (Šaltyje džiovintas raugas)

 

Tai profesionaliausias, bet namų sąlygomis sudėtingesnis būdas (reikia specialaus liofilizatoriaus).

 

    Privalumas: Šis metodas pašalina drėgmę esant neigiamai temperatūrai, todėl išsaugoma didžiausia mikroorganizmų dalis. Toks raugas atgyja beveik akimirksniu, nes ląstelės patiria mažiau streso nei džiūdamos šilumoje.

 

Svarbu: Atgaivinant bet kokiu būdu užkonservuotą raugą, jam paprastai reikia 2–3 maitinimo ciklų, kol jis vėl tampa pakankamai stiprus kildinti duoną.

 

"„Lidl“ reklama:

 

Kaip užauginti tobulą duonos raugą namuose

 

 Pastaraisiais metais raugas išgyvena tikrą sugrįžimą – tai, kas ilgą laiką buvo laikoma primiršta tradicija, šiandien vis dažniau atrandama iš naujo. Artėjančios Velykos tam – puiki proga: šventinį stalą neabejotinai papuoš ir svečius kvapais vilios gardūs kepiniai iš raugo. Maisto gaminimo tendencijos rodo, kad raugas tampa ne tik duonos pagrindu, bet ir nebrangiu bei universaliu virtuvės ingredientu, suteikiančiu plačias galimybes kūrybiškai planuoti šventinius valgius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 

Šiandien vis daugiau žmonių renkasi kepti duoną ir kitus kepinius su raugu ne tik dėl skonio, bet ir dėl jo naudos: natūralios fermentacijos metu geriau pasisavinamos maistinės medžiagos, kepiniai tampa lengviau virškinami. Tai gali būti itin aktualu šventiniu laikotarpiu. „Raugas yra puikus pavyzdys, kaip senosios tradicijos padeda taupyti šiandien. Tai itin pigus ingredientas, reikalaujantis tik kantrybės, tačiau jo universalumas stebina: nuo sočios duonos iki desertinių blynelių ar velykinių bandelių“, – sako „Lidl“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė.

 

Raugas turi gilias istorines šaknis: manoma, kad jo atsiradimas siekia senovės Egiptą, kur prieš kelis tūkstančius metų žmonės pirmą kartą atrado natūralios fermentacijos procesą. Ilgainiui kildinta duona paplito po visą pasaulį ir tapo daugelio kultūrų virtuvės pagrindu. Nors šiandien turime daugybę greitesnių duonos kepinių kildinimo būdų, raugas išlieka autentiškas pasirinkimas tiems, kurie vertina natūralumą, tradicijas ir išraiškingą skonį. Šešių spalvingų ir originalių sumuštinių receptai „Duona – neatsiejama mūsų mitybos dalis, o ir šventės neįsivaizduojamos nuo kepinių, kurie – ne tik gardūs, bet ir praktiški. Ar tai būtų iš raugo pagaminta duona, ar velykinė pynė bei kvepiančios bandelės, tiek tradiciniais, tiek ir šiuolaikinių skonių kupinais kepiniais dalijamasi prie šventinio stalo“, – teigia L. Skersytė. Kepiniai su raugu – ne tik skanūs, papildantys kasdienį racioną, bet ir puošiantys šventinį stalą. Artėjančių Velykų proga prekybos tinklas kviečia išbandyti gardžius ir nebrangius kepinių su raugo receptus, pirmiausia pradedant nuo pagrindinio ingrediento – raugo. Kaip užauginti ir prižiūrėti raugą namuose

 

Pasigaminti raugą namuose yra gerokai paprasčiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tam tereikia kelių nebrangių pagrindinių ingredientų (vandens ir miltų) bei šiek tiek kantrybės. Didžioji proceso dalis vyksta natūraliai, svarbiausia užduotis juo rūpinantis – reguliariai „pamaitinti“ ir stebėti jo aktyvumą. Leiskitės į šį atradimą virtuvėje kartu su „Lidl“ raugo receptu.

 

Raugo auginimas ir priežiūra namuose itin paprastas ir nebrangus procesas – svarbiausia nuoseklumas.

 

Raugą geriausia laikyti švariame stikliniame stiklainyje. Jo neuždarykite sandariai – raugas turi „kvėpuoti“.

 

Laikykite šiltoje (apie 20–24 °C) virtuvės vietoje. Jei kepate rečiau, subrendusį raugą galite perkelti į šaldytuvą – ten jo procesai sulėtėja.

 

Raugas tampa „alkanas“, kai pakyla ir pradeda leistis, o jo kvapas tampa ryškiai rūgštus. Maitinimui visada naudojamos lygios dalys miltų ir vandens (pvz., po 50 g).

 

Sudedamosios dalys:

 

Vanduo

 

Visų dalių ruginiai miltai

 

Raugo gaminimas:

 

Į vidutinio dydžio stiklainį įpilkite 50 g drungno vandens ir suberkite 50 g viso grūdo ruginių miltų. Gerai išmaišykite, kol gausite vientisą, tirštą masę (panašią į riebią grietinę). Jei masė per tiršta – įpilkite šlakelį vandens, jei per skysta – įberkite šaukštą miltų.

 

Palikite stiklainį šiltoje vietoje 24 valandoms.

 

Kad raugas taptų stiprus ir gyvybingas, jį būtina kasdien „maitinti“. Kas parą išimkite pusę stiklainyje esančios masės, o į likusią dalį vėl įmaišykite 50 g vandens bei 50 g ruginių miltų.

 

 Viską gerai išmaišykite ir vėl palikite šiltai. Maždaug po savaitės raugas bus paruoštas kepiniams.

 

Suprasite, kad jis tinkamas naudoti, kai po „pamaitinimo“ praėjus kelioms valandoms jis pakils 2–3 kartus, o paviršiuje matysite gausybę burbuliukų.

 

Jei planuojate kepti rečiau nei kasdien, subrendusį raugą „maitinkite“ tik kartą per savaitę ir laikykite šaldytuve. Prieš kepimą jį ištraukite, „pamaitinkite“ ir leiskite „pabusti“ kambario temperatūroje.

 

Duonos raugas.

 

Duona iš raugo – vienas universaliausių pasirinkimų, kurie paskanins Velykų pusryčius. Tokia duona yra sotesnė nei įprasta, ilgiau išlaiko šviežumą, o natūrali fermentacija padeda lengviau pasisavinti maistines medžiagas. Prekybos tinklo pristatomas duonos iš raugo sumuštinių receptas – nebrangus ir gardus šventinių pusryčių pasirinkimas, pasižymintis sodriu skoniu ir maistine verte. Reikės: 100 g aktyvaus raugo 300 g kvietinių arba kvietinių–ruginių miltų 180 ml vandens 1 arbatinio šaukštelio druskos 100 g kreminio sūrio 100 g rūkytos lašišos 1 šviežio agurko Saujos krapų

 

Duonos gaminimas:

 

Aktyvų raugą sumaišykite su vandeniu ir miltais, įmaišykite druską ir užminkykite tešlą. Palikite kilti 6–8 val. arba per naktį. Suformuokite kepalą ir kepkite iki 220 °C įkaitintoje orkaitėje apie 25–30 minučių. Atvėsusią duoną supjaustykite riekelėmis, aptepkite kreminiu sūriu, dėkite rūkytą lašišą, agurko griežinėlius ir pabarstykite krapais.”