„JAV ir Izraelis atakuoja Irano raketų paleidimo vietas, kai kurias iš jų pataikydami vėl ir vėl per beveik mėnesį trunkantį karą. Tačiau raketos toliau skrenda.
Teheranas perėjo prie šaudymo iš gilesnių savo teritorijos kampelių, naudodamas ilgesnio nuotolio raketas, teigė kariniai analitikai ir buvę JAV karininkai, po to, kai karo pradžioje vykę oro smūgiai smarkiai paveikė Irano bazes ir sunkvežimių paleidimo įrenginius netoli Persijos įlankos pakrantės. Iranas paleidžia daug mažiau raketų nei karo pradžioje – iki maždaug tuzino per dieną – tačiau jos nukreiptos į mažiau ginamas taikinius Izraelyje ir Persijos įlankos arabų valstybėse, kai kuriais atvejais padarydamas didesnę žalą.
Net ir nedideliais kiekiais šie ginklai padėjo Teheranui pasiekti savo tikslą – pratęsti konfliktą, padidinti ekonomines išlaidas naftą eksportuojančioms Persijos įlankos šalims ir JAV bei išgyventi, kad kovotų dar vieną dieną.
„Jie nedaro didelių salvių, kaip jie darė ankstyvosiomis dienomis, bet jiems to nereikia“, – sakė buvęs JAV Centrinės vadovybės vadas, atsargos generolas Josephas Votelis. „Jiems tereikia ką nors įgyvendinti, ir jie gaus didelį atgarsį už savo pinigus.“
Irano raketų sistemų atsparumas nuolatiniam JAV ir Izraelio bombardavimui kelia tikimybę, kad pagrindinis karo tikslas – užkirsti kelią Teheranui grasinti Artimiesiems Rytams raketomis ir dronais – liks neįgyvendintas, o prezidentas Trumpas siekia greitos karo pabaigos artimiausiomis savaitėmis.
Iranas „maldauja“ JAV derybų dėl karo pabaigos, ketvirtadienį ministrų kabineto posėdžio pradžioje sakė Trumpas. „Žinoma, jie derasi, jie yra sunaikinti.“ Kas nesiderėtų?
Ketvirtadienį Trumpas socialiniuose tinkluose parašė, kad 10 dienų sustabdo smūgius Irano energetikos sektoriui, kad galėtų vykti taikos derybos. Ankstesnis jo terminas buvo penktadienis.
Aukščiausiasis Trumpo pasiuntinys Iranui Steve'as Witkoffas ketvirtadienį per kabineto posėdį pareiškė, kad JAV išsiuntė Iranui 15 punktų karo užbaigimo planą.
Iranas atviras derybų galimybei, tačiau mano, kad JAV pasiūlymas yra perteklinis, reikalaujant, kad šalis likviduotų didžiąją dalį savo branduolinės programos, nutrauktų paramą regioniniams sąjungininkams ir apribotų savo raketų programą, teigė su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai. Irano ir arabų pareigūnai teigė, kad Teheranas atmetė Irano raketų programos aptarimą kaip derybų atspirties tašką. Iranas taip pat nenori įsipareigoti visam laikui nutraukti urano sodrinimą, sakė jie.
Kai kurių analitikų teigimu, karo nutraukimas, kai Irano raketų arsenalas yra pažeistas, bet vis dar nepažeistas, leistų jam laikui bėgant jį atstatyti. „Jei operacijos bus nutrauktos, režimas arba bet kuri išlikusi valstybė beveik neabejotinai po konflikto atveju išgautų tas raketas ir paleidimo įrenginius“, – sakė jis. Behnamas Benas Taleblu, Irano programos direktorius Vašingtono ne pelno siekiančioje Demokratijų gynimo fonde, kuri pasisako už Teherano vyriausybės nuvertimą.
Sunkumą iliustruoja nuolatiniai JAV smūgiai Irano imamo Huseino strateginių raketų būstinei netoli Jazdo miesto, svarbaus režimo raketos „Khorramshahr“ – ginklo su didžiule kovine galvute, galinčia nuskristi daugiau nei 1200 mylių – centro. Palydovinės nuotraukos rodo, kad šeštadienį požeminis objektas, regis, iš dalies įgriuvo, o iš bazės kilo dūmai – tai JAV smūgių pasekmė.
JAV ir Izraelio karo lėktuvai mažiausiai tris kartus atakavo kalnuose į pietus nuo miesto įkasta objektą, įskaitant vieną karo pradžioje, kai oro smūgiai nugriovė pastatus paviršiuje ir apgadino kelis įėjimus į kalvų šlaitus. Neaišku, ar Iranas galėjo tęsti apšaudymą iš Jazdo, tačiau kelias savaites trunkantys smūgiai rodo, kad Iranas ieško būdų, kaip prisitaikyti prie JAV ir Izraelio oro kampanijos, teigė kariniai analitikai.
Dykumos miestas, nutolęs 500 mylių nuo pakrantės, Jazdas yra sudėtingas taikinys JAV ir Izraeliui. Per 12 dienų trukusį karą su Iranu praėjusią vasarą Izraelis pirmiausia bandė sunaikinti objektą dienos metu – tai buvo viena iš tolimiausių atakų Irane. Vis dėlto nuo karo pradžios vasario 28 d. JAV arba Izraelio karo lėktuvai į objektą grįžo bent du kartus.
Yra ženklų, kad nesibaigiantis bombardavimas daro savo žalą: Iranas 2017 m. atnaujino naujausią „Khorramshahr“ versiją su stabilesniu kuru, taip sutrumpindamas laiką, reikalingą raketai paruošti paleidimui. Vis dėlto kelios iš jų sprogo paleidimo metu, teigė su incidentais susipažinęs asmuo.
Kitos Irano bazės buvo atakuotos kelis kartus. Hadžiabade, kitame raketų objekte pietų Irane, matyti eskaluojančių oro smūgių požymių. Komercinių palydovų bendrovės „Planet Labs“ darytoje bazės nuotraukoje, darytoje antrąją karo dieną, matyti trys sunaikintos transporto priemonės prie tunelių, vedančių į požeminį objektą. Centrinės vadovybės kovo 20 d. paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip į vietą vėl atakuojama su dideliais pabūklais. šaudmenys.
JAV ir Izraelio kariškiai teigė, kad metodiškai naikina Irano raketų pajėgumus. JAV ir Izraelio karo lėktuvai medžiojo Irano mobiliuosius raketų nešėjus ir suko ratus virš dešimčių didelių bazių, smogdami, kai transporto priemonės išlindo ir pasiruošė šaudyti. Sunkiųjų bombonešių bangos mėtė amuniciją į tas vietas, kai kuriose vietose užkasdamos Irano ginklus po žeme.
Dėl to Iranas, regis, nebegali paleisti šimtų raketų ir dronų, kaip tai darė pirmąją karo savaitę. Jo raketų gamybos įrenginiai buvo visiškai sunaikinti, todėl greitas arsenalų atstatymas tapo daug sudėtingesnė užduotis.
Karinio jūrų laivyno admirolas Bradas Cooperis, vyriausiasis regiono vadas, trečiadienį pareiškė, kad JAV pataikė į 10 000 taikinių Irane, o Izraelis – į „tūkstančius daugiau“, pažymėdamas, kad Irano dronų ir raketų paleidimo rodikliai sumažėjo daugiau nei 90 %. Daugiau nei du trečdaliai Irano raketų, dronų ir karinio jūrų laivyno laivų gamybos įrenginių yra sunaikinti.
Izraelio kariuomenė pranešė sunaikinusi arba padariusi neveiksnią apie 330 iš maždaug 470 Irano mobiliųjų raketų paleidimo įrenginių. Maždaug pusė jų buvo sunaikinta per atakas, o kita pusė tapo nebenaudojama po to, kai raketa pataikė į tunelių įėjimus į požeminius objektus, kur paleidimo įrenginiai slepiami prieš iškeliant juos į paviršių prieš ataką.
Izraelis apskaičiavo, kad prieš prasidedant karui, Iranas turėjo net 2500 balistinių raketų.“ [1]
1. Iran's Missiles Still Wreak Havoc, Despite Pounding by U.S., Israel --- Tehran has kept firing, prolonging conflict and raising the economic cost. Cloud, David S; Lieber, Dov; Czerny, Milan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 27 Mar 2026: A1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą