A. Kubilius: opozicijos siūlymuose – daugiausia propaganda.
Opozicijos alternatyvi programa „Plačioji koalicija“ didžiąja dalimi nesiskiria nuo Vyriausybės programos, teigia Premjeras.
Išvada: Kubiliaus Vyriausybės programa didžiąja dalimi yra propaganda. Tokiu sunkiu metu tai yra neleistina. Skubiai keiskime Vyriausybę.
Kubiliaus klaida buvo, kad Friedmano teorija Didžiosios Recesijos metu yra pragaištinga Lietuvai. Kodėl dabar žymiai geriau Lenkijoje? Kodėl taip gerai susitvarkė prancūzai? Kas galite, paskaitykite apie priešingus Friedmano rekomendacijai veiksmus Prancūzijoje iš The New York Times: " Paris accelerated payments and tax reimbursements to small and medium-size companies; it deferred tax payments and accepted deductions immediately, auditing them later; it gave subsidies equal to almost a month’s salary per worker so firms could reduce labor costs and inventory without losing employees. And Paris provided some credit guarantees, so that shell-shocked banks were more willing to make loans to small companies like this one.
... France is not only weathering the economic storm, but has emerged as one of the most stable economies in Europe, the first to pull out of recession and with unexpectedly large growth in the last quarter of 2009, while the German recovery stalled."
Kovo 9 d. 9 val. Universiteto g. 9, prie Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto arkos, Solidarūs Lietuvos studentai – SOLIST‘ai – organizuoja protesto akciją „Nebūk plyta SIENOJE“, kuri vyks Pink Floyd‘ų „THE WALL“ motyvais, skambant dainai „We don‘t need no „education“ ir bus nukreipta prieš vykdomos aukštojo mokslo „reformos“ principus bei neigiamas pasekmes.
„Šios akcijos metu įsibėgėję sugriausime didžiulę iš plytas imituojančių kartoninių dėžių pastatytą SIENĄ, blokuojančią įėjimą į universitetą, – sakė vienas akcijos organizatorių Ričardas Rasčiukas. Ši SIENA simbolizuos aukštojo mokslo „reformos“ įtvirtintą ribojamą studijų prieinamumą ir diskriminacinį studentų rūšiavimą į valstybės finansuojamus ir studijuojančiuosius savo lėšomis. Yra neteisinga, kad vos keliomis dešimtosiomis balo atsilikęs abiturientas negauna studijų krepšelio ir turi mokėti už studijas maždaug nuo 5 tūkst. iki 19 tūkst. per metus. Blogiausia, kad už mokslą turi mokėti netgi gerai besimokantys studentai – jiems kažkodėl nebegalioja Konstitucija, laiduojanti nemokamą mokslą gerai valstybinėse mokyklose besimokantiems studentams – taip neturėtų būti“, – teigė studentas.
Valstybės finansavimą gavę abiturientai studijų „krepšelius“ gali neštis tiek į valstybines, tiek ir į privačias aukštąsias mokyklas. „Atrodytų, kad leidimas neštis „krepšelius“ į privačias aukštąsias mokyklas yra pažangus sprendimas, nes išplečiamos studentų galimybės rinktis studijų programas, tačiau valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos atsiduria ties nevienodomis konkurencijos sąlygomis – privačios mokyklos gali imti iš studentų papildomų įmokų ir, turėdamos didesnius biudžetus, sparčiau kelti studijų kokybę, o valstybinės aukštosios mokyklos šios teisės neturi. Manome, kad tai nėra teisinga“, – dėstė judėjimo dalyvė Liepa Kuraitė.
Dėl aukštojo mokslo „reformos“ į studentus žiūrima kaip į aukštųjų mokyklų biudžetus papildantį pinigų šaltinį – nesvarbu, ar pinigai ateina studento „krepšelio“, ar banko paskolos pavidalu. „Esame gavę studentų laiškų, kuriuose teigiama, kad nepažangūs studentai per egzaminus gavo penketus. Manome, kad tai daroma tam, kad aukštoji mokykla galėtų išsaugoti studentų krepšelius arba įmokas“, pasakojo kitas akcijos organizatorius Juozapas Labokas. Tokių beviltiškų, mokslą imituojančių studentų laikymas aukštosiose mokyklose tik smukdo Lietuvos mokslo vertę. Tuo tarpu Rektorių konferencijos pirmininkas ir VGTU rektorius p. R. Ginevičius neseniai užsiminė, kad universitetai svarstys, r verta „pasipinigiauti“ priimant beviltiškus studentus. Štai kokie „gilūs kademiniai“ svarstymai kirba aukštųjų mokyklų vadovų galvose“, – piktinosi studentas.
Į universitetus priimami ir neatitinkantys universitetinio lygio studentai, nes išlaikiusiems brandos egzaminus, tačiau negavusiems valstybės finansavimo, taikomos bene vienintelis atrankos kriterijus – sugebėjimas apmokėti studijų sąskaitas. „Studijuoju kartu su tokiais studentais, kurie nežino, kas yra chrestomatija, ir dėstytojas gaišina mano ir kitų laiką, aiškindamas, kas tai yra. Manau, kad universitetai turėtų kelti reikalavimus norintiesiems studijuoti, kad tokie, neturintys 10 klasės lygio žinių, nepakliūtų į universitetus“, – teigė judėjimo dalyvė Eglė Paplauskaitė.
Akcijos organizatorei Olgai Suprun Mykolo Riomerio universiteto studentai pasakojo, kad į teisės studijų programą šiemet priimta tris kartus daugiau studentų negu pernai, studentai netelpa skaityklose, o universiteto koridoriuose judėjimas ne ką mažesnis nei Honkongo gatvėse. Pasak Olgos Suprun, gerai būtų turėti ne tik Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių, bet taip pat ir Studijų kokybės kontrolierių, turintį įgaliojimus uždaryti nustatytų kokybės reikalavimų neatitinkančias studijų programas. „Studentai turėtų būti priimami į studijų programas atsižvelgiant į įsidarbinimo ateityje perspektyvas, nes, negavę darbo pagal išsilavinimą, studentai praras studijų metu įgytas kompetencijas ir turės persikvalifikuoti – taip bus tik švaistomi mokesčių mokėtojų arba pačių studentų pinigai“, – dėstė magistrantė Olga Suprun.
Solidarūs Lietuvos studentai nepritaria politikų vykdomai laisvosios rinkos principais paremtai bei studijas komercionalizuojančiai aukštojo mokslo reformai ir teigia, kad kokybiškas Lietuvos mokslo proveržis įmanomas tik sureguliavus neracionaliai veikiančią ir išbalansuotą povidurinio švietimo sistemą. Pasak SOLIST‘ų, reikia atlikti nuodugnų aukštųjų mokyklų vykdomų studijų krypčių auditą ir, palikus tik aukštus kokybės reikalavimus atitinkančias studijų programas, optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą. Į kokybės testą išlaikiusias studijų programas reikėtų priimti tik motyvuotus, mokslinio pažinimo siekiančius studentus – pastarųjų bendradarbiavimas su kompetentingais ir kvalifikuotais dėstytojais bei iš užsienio vizituojančiais pripažinimą pelniusiais profesoriais neabejotinai padėtų suklestėti Lietuvos mokslui. Tačiau tam reikia ilgalaikius tautos interesus ginančios politinės valios, o ne trumparegiškų bankų gelbėjimo akcijų, paverčiant studentus bankų skolininkais, o studijas – komercijos objektu.
SOLIST‘ų informacija."
Jūs esate paprasti tarybiniai žmonės. Svajojate, kad jei propaganda bus geresnė, tai žmonės jums vergaus už dyką. Mes netikėjome rusų propaganda, kuriai buvo skiriama daug naftos dolerių. Netikime ir jūsų, primityvia ir pigia, propaganda. Be reikalo diskutuojate. Eitumėte geriau su Lietuvos jaunimu dirbti, jam darbo vietas kurti. Arba važiuotumėte dirbti į Vakarus, atsiųstumėte pinigų sustiprinti Lietuvos ekonomiką. Raskite užsiėmimą, gebelsai saviveiklininkai.
John Clemmow, Šveicarijos UBS banko vertybinių rinkų ekspertas, Delfi
